Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus

Vladas Terleckas, www.voruta.lt
2020-03-03 01:01:24
5
V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.
Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos.

Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų istorija, neišleista darbų, kurie atitiktų bent minimalius mokslinius kriterijus. Jos nėra net daugiatomėje LSSR istorijoje, Algirdo Rakūno monografijoje „Klasių kova Lietuvije 1940-1951 m.“ Stribų istorija ištirpusi, paskendusi „klasių kovoje“. Minėtuose ir kituose rašiniuose nerasi duomenų bent apie tai, kaip 1944–1953 m. keitėsi stribų skaičius, kokios buvo šio reiškinio

priežastys, kokia buvo jų tautinė ir socialinė sudėtis, kiek ir kokių darbų nuveikė. Teįstengiama deklaruoti, jog „Liaudies gynėjai, įrodydami ištikimybę savo liaudžiai, įvykdė daug drąsių žygdarbių.“ (1) „Sukrapštomas„ vienas kitas pavyzdys, tikras ar tariamas. Ir kodėl jie turėjo įrodinėti tą ištikimybę, kai stribai vadinti darbo žmonių ginkluotais būriais.

Taip pat bandyta nuslėpti partizaninio pasipriešinimo trukmę. A. Rakūnas mesteli: „<…> ginkluota pogrindžio <…> veikla dar truks keletą pokario metų“. (2) Kas belieka kai kiti tikino, jog 1) „banditų“ buvo nedaug. (3) 2) prieš juos sukilo platieji gyventojų sluoksniai, ir toji kova tapo visos liaudies kova“. (4) Na, jei liaudis sukilo, kova su partizanais turėjo baigtis greitai. Be to, kodėl iki 1954 m. reikėjo laikyti dykaduoniavusius stribus. Pagal A. Rakūną, partizanų „teroristinė“ veikla tęsėsi ir 1951 m. Įtvirtinant „klasių kovos“ mitą, kartotas pramanas, kad ginkluoto pogrindžio „Daugumą sudarė buožės ir kitų nuverstųjų išnaudotojų klasių atstovai“. (5)

Dėtos didžiausios pastangos nuslėpti okupanto kariuomenės dalyvavimą kovose su partizanais, jau nekalbant apie jos pagrindinį vaidmenį nuslopinant ginkluotą pasipriešinimą. Šios fikcijos schema paprasta: partizanus sutriuškino stribai, ginkluotos savigynos grupės, čekistai, milicininkai, aktyvistai, gyventojai. Nuo kovų praėjus 20–35 m., vakarykščiai stribai savo „memuaruose“ kvailino skaitytojus, kad jiems, partizanų užpultiems, į pagalbą atskubėdavę aktyvistai, miestelėnai. Rietavo stribas A. Monkevičius rašė: „Sukėlėme ant kojų valsčiaus aktyvą“. (6) Jam F. Greviškis atitarė taip: „Nežinia kuo būtų pasibaigęs užpuolimas, jei atskubėję miestelio žmonės, nebūtų išbaidę banditų“. (7) Jei ne svetima kariuomenė, žmonės būtų padėję stribukams taip, kad greičiausiai būtų prabėgę ir Maskvą. A. Rakūnas – ne toks. Jis išdrįso ir cenzūra kažkodėl praleido tokią „ereziją“: pogrindžiui „smogė stiprius smūgius“ ir karinių įgulų daliniai (8). Tiesa, įrašė paskutinėje eilėje po stribų, savigynos grupių, milicininkų. Atrodytų, kad oficialiai neturėta tvirtos pozicijos dėl minėjimo publikacijose kariuomenės, kaip kovojusios su partizanais jėgos. Antai 1960 m. ir 1963 m. išleistuose „dokumentų“ rinkiniuose apie dvasininkijos pasipriešinimą buvo paskelbti dviejų kunigų parodymai apie partizanų kautynes su NKVD kariuomene. (9) Bet vėlesniame (1983 m.) leidinyje žodžio „kariuomenė“ neliko, jis pakeistas „liaudies gynėjais“. (10) Gal prieš tai apsižioplino.

Dar vienas publikacijų apie stribus tikslas buvo ne tiek rašyti apie juos, kiek kompromituoti ir demonizuoti partizanus. Todėl rašiniai „prifarširuoti“ tikromis ir pramanytomis žudymo istorijomis, išsigalvotomis žiaurumo scenomis. A. Rakūno nurodytas partizanų aukas sutikrinus su Povilo Masilionio vardynu „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (11) paaiškėjo, kad 1947-12-04 nebuvo sušaudyta J. Noraus 6 asmenų šeima, mirtimi buvo nubaustas tik jos galva; nebuvo nužudytas Vadoklių vlsč. kažkurios apylinkės pirmininkas S. Kraujelis, nesužeista jo žmona ir vaikas. A. Rakūnas rašė, kad partizanai kėsinosi nužudyti Mičiūnų apyl. (Krekenavos vlsč.) pirmininką Zakarevičių, jį sužeidė, o žmoną ir vaiką užmušė. (12) Gi vardyne įrašytas vienintelis Petras Zakarevičius, Mučiūnų k. kalvis. (13)

Beje, MLTE nėra nei Mičiūnų, nei Mučiūnų kaimo. P. Masilionis, priešingai A. Rakūnui, „nekankina“ Balčių ir Putvės apylinkių pirmininkų P. Dabulskio ir J. Kuizino, „nežudo“ jų šeimų, „nepjauna“ dalgiu Raseinių apsk. paruošų agento B. Špoko, neslepia, kad jis buvo ir komsorgas, „nekirsdina“ Panemunio vlsč. pirmininko A. Nagelės galvos. A. Rakūnas gąsdino: „1948 metais sužvėrėję buožinai banditai lazdomis užmušė įstojusią į kolūkį (Kupiškio apsk. Migonių kaimas) Z. Rimkienę ir jos dukterį Stasę.“ (14) Bet į vardyną tokios „aukos“ neįrašytos. Tai tik dalis partizanų „aukų“ istoriko nusirašytų nuo tokių „patikimų“ šaltinių, kaip antai: žurnalo „Komunistas“, LKP archyvo, pseudodokumentinių leidinių. Kaip juose buvo didinama partizanų „aukų“ statistika, kurstoma neapykanta jiems rodos ir toks pavyzdys. A. Rakūnas nusirašė LKP archyvo atsišaukimų fonde surastą „faktą“, kad Kėdainių apsk. partizanai pakorė bevardę 76 m. senutę, už „buožėms“ pataikavusio ir juos rėmusio apylinkės pirmininko kritiką. (15) Klastočių kūrėjai nesivargino nurodyti „aukos“ pavardės, gyvenamos vietos. Kiek norėjo, tiek galėjo prišaudyti.

Viena iš sėkmingiausių partizanų operacijų – Miroslavo puolimas (1945-02-12), kurio metu sunaikino 14 represinių struktūrų narių, iš jų 12 stribų; paėmė daug ginklų – A. Rakūno knygoje pateikta kaip 19 miestelio gyventojų nužudymas. (16) Pagal Mindaugą Pocių, žuvo 17 žmonių, iš kurių trys – komsorgo tėvai ir sesuo buvo sušaudyti namuose. (17) Taip radosi su tikrove nieko bendra neturinčios fikcijos.

LSSR istorijos tekstai apie stribus neverti aptarimo. Juose matome drąsius stribų veiksmus ir žiaurius „banditus“. (18) Dalykiškiau, konkrečiau stribų istorija pateikta sovietmečio enciklopedijose, ypač MLTE. Jose rašoma apie stribų skaičiaus pokyčių priežastis, jų materialinio aprūpinimo kaitą, funkcijas, užsimenama apie į stribų būrius „prasiskverbusius svetimus elementus“, kartais buržuazinių nacionalistų pasiųstus agentus.“ (19) MLTE straipsnio autorius(iai) „suskaičiavo“, kad „Liaudies gynėjai išgelbėjo gyvybę tūkstančiams tarybinių piliečių, į kuriuos kėsinosi klasinis priešas. <…> atliko svarbų vaidmenį, įveikiant klasinį priešą.“ Didžiojoje enciklopedijoje to nerašoma, abstrakčiai tepasakoma: „padėjo įgyvendinti Tarybų valdžios ūkines ir politines reformas.“ (20) Galimai už šių traktuočių niuansų slepiasi mintis, kad partizanų pasipriešinimo nuslopinimo pagrindinė jėga buvo svetima kariuomenė.

1962–1967 m. buvo išleisti 4 žurnalistų antipartizaniniai opusėliai, kuriuose aukštinami stribai, komjaunuoliai ir niekinami partizanai. Kažkoks P. Rimkus į savo „herojaus“ lūpas įdeda tokius žodžius apie partizanus: kretinai, neapsakomai šlykštūs, pasigailėjimo neverti. (21) Vladas Jasinskas bandė heroizuoti vieną žiaurų stribą melagingai apkaltino partizanus nebūtomis žmogžudystėmis: Antano Pivoriūno sukapojimu kirviais, kolchozo pirmininko Petro Leišio žvėrišku nužudymu ir kt. (22) P. Masilionio vardyne jų nėra.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pasirodė buvusio stribo ir čekisto prisiminimai, kuriuos parengti padėjo literatūrinis bendraautorius bei rašinių rinkinys. Juose pasakojama apie sėkmingas kovas su partizanais, aukštinami sėbrai, viršininkai, plačiai aprašomi partizanų įvykdyti mirties nuosprendžiai, dalis iš jų – pramanai. Vakarykščio stribo L. Banevičiaus „memuarai“ – tai propagandinė beletristika, prikimšta žurnalistinių dialogų. Tarsi po 30 metų prisimintų vykusius pokalbius. Šis stribų komsorgas prisipažino: „Neapykanta žudikams mūsų širdyse didėjo ne dienomis, o valandomis.“ (23) Jam unisonu atitarė buvęs Ukmergės apsk. stribas Edvardas Šemiota: „Pirmą kartą nukoviau banditą, ir kažkaip palengvėjo…“ (24) Kaip jiems toli iki partizanų prisiminimų! Šiems nereikėjo žurnalistų talkos, rašė okupuotos Lietuvos istoriją, nenutylėjo dalies partizanų ir kaimiečių ydų, kritikavo „smetoninę“ Lietuvos valdžią, brėžė būsimos Lietuvos valstybės projekciją.

Kokie kovotojai buvo stribai, tokia literatūra apie juos. Apmaudu, kad stribų prisiminimai priskiriami prie istorijos šaltinių. (25) Negi kliausimės jų išsigalvojimais apie partizanų žmogžudystes ar, pavyzdžiui, Liongino Bakučio parašyta tokia istorija. Esą 1945 m. žiemą partizanai nukautų Molėtų stribų ir aktyvistų lavonus pakišo po ledu. (26) Iš tikrųjų jie žuvo 1944-10-21, kai ežerai nebuvo pasidengę žmones keliančiu ledu.

Juk šioje, atsiprašant literatūroje, net nebandyta pateikti stribų kovų su partizanais istorijos, nuslėptos šių samdinių įvykdytos nekaltų žmonių žiaurios žmogžudystės, sadistiškos patyčios iš negyvųjų, nuolatinis kaimo terorizavimas, brutalus elgesys su tremiamaisiais ir t. t. Masiškus gyventojų trėmimus pateisino taip: „Tai buvo efektyvi priemonė ramiam gyvenimui užtikrinti“. (27) Vadoklių stribas Antanas Tubis išsitarė: „Siekėme žmogiško gyvenimo.“ (28) To troško sau. 1982 m. „Švyturio“ redakcijos sukviesta grupė stribų niršo ant kritiškai juos pavaizdavusių rašytojų. Dėl to Stasys Lisauskas (tuometinis LSSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas) įsižeidė, kritišką žodį stribų atžvilgiu sulygino su „buožių“, „gaujų“ ryšininkų šnypštimu iš pakrūmių. Rašytojus ir skaitytojus protino tokiomis tiesomis: stribai išsaugojo daug naujakurių ir aktyvistų gyvybių, į kaimą ateidavę su šautuvu, o palikdavę laikraščius, „mes patys išsaugojom žmogiškumą!“, nė vienas stribas nepraturtėjo. Matyt, gerklės buvo per plačios. „Kukliai“ nutylėjo, ką už paliktus laikraščius pasiimdavo. (29) Kaip įprasta, pašiurpino skaitytojus pasakojimais apie šiurpias šeimų žudynes, pvz., Gerdašių k., Augustinavičių šeimos (8 asmenų). Neseniai J. Prapiestis išaiškino (pagal KGB dokumentus), kad ją ir daugiau šeimų sunaikino ne partizanai, o jų vardu – čekistai. (30). Neabejotina, kad apie panašias šėtoniškas kombinacijas stribai nežinojo. Juos pasiųsdavo į žudynių vietą, kad pakurstytų stribuose neapykantos ir keršto partizanams gaisrą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksalu, kad apie dešimtmetį besitęsusią stribų epochą išleista daug mažiau literatūros, prisiminimų nei apie 1918–1919 m. bolševikmetį, 1941–1945 m. karą. Tarp kitko, įdomu ir keista, kad pavyko rasti vienintelę dokumentinę apybraižą apie naikintojų batalionus (stribų pirmtakus) rusų k. (31) Šis Lietuvos fenomenas (literatūros skurdumas) aiškinamas menku stribų mentalitetu, neturėjimu kuo pasigirti ir daugelio nuo jų nukentėjusiųjų jausta neapykanta. Būta daugiau priežasčių. Keltinas klausimas – ką objektyvaus KGB archyvų neprieinamumo, draudimo užsiminti apie stribų nežmoniškumą, nusikaltimus buvo galima parašyti. Tautoje, akademiniuose sluoksniuose gyvavo stiprūs priešiškumo represinėms struktūroms, psichologinio atmetimo jausmai. Todėl diduma istorikų vengė imtis šios temos ir tuo susikompromituoti, patekti į mokslo užribį. Kitiems sąžinė neleido „eiti su velniu obuoliauti“. Tautos priešiškumą stribams gerai jautė aukščiausioji LSSR nomenklatūra ir ideologai. Antraip būtų neįmanoma paaiškinti, kodėl enciklopedijose buvo slepiama veikėjų čekistinė ar stribiška praeitis. Jie vadinti administracijos darbuotojais. Kaip negražu buvo neįsiklausyti į ideologo Juozo Jarmalavičiaus ištarmę „Liaudies gynėjai buvo liaudies didvyriai.“ (32) Juk žudikais apskelbti partizanai nesigėdino ir neslėpė dalyvavimo kare su okupanto ginkluotomis jėgomis. LKP CK viršūnės ne kartą baksnojo istorikus, propagandistus aktyviau įamžinti stribų „žygdarbius“, bet šis darbas strigo. Kodėl? Galimai tokie žodžiai buvo skirti tik viešumai, o iš tikrųjų „Lietuvai tarnavę“ bijojo, kad nepaaiškėtų jų vaidmuo slopinant pasipriešinimą.

Po 1990-03-11 buvo paskelbta daug rašinių apie stribus, iš kurių išsiskiria išsamiausia, fundamentaliausia Juozo Starkausko monografija „Stribai“ (Vilnius, 2001). Reikšminga, kad istorikui, pasirėmus gausia archyvine medžiaga, pavyko parašyti išsamią stribų istoriją, išaiškinti jų skaičiaus ir sudėties pokyčius, atskleisti stribų būrių nesukomplektavimo priežastis, jų vaidmenį partizaniniame kare ir sovietizuojant Lietuvą, papildyti jų nusikaltimų sąrašą. Vertintinos autoriaus pastangos apskaičiuoti, kiek iš tikrųjų žuvo stribų. Žinant, jog sovietmečiu buvo sunaikinti stribų dalyvavimo kovinėse operacijose dienynai ir į Rusiją išvežta 16 000 naikintojų asmeninių bylų, neapleidžia abejonės dėl turimų galimybių parašyti tikrovišką stribų istoriją. Šiame straipsnių cikle bandoma J. Starkausko ir kitų tyrinėtojų darbus papildyti daugelio pasipriešinimo dalyvių, amžininkų liudijimais, prisiminimais, asmeninėmis patirtimis. Gal taip kažkiek atsiskleis stalinizmo eros Lietuvoje tvyrojusi atmosfera, žmonių tragedijos ir jų dvasinis pasaulis. Istorija nėra vien svetimųjų užrašyti tikri ir tariami faktai.

Disonansu nuskambėjo neseniai išleista Mindaugo Pociaus knyga „Kita mėnulio pusė“ (2009 m.) (33), kurią kritikai įvertino kaip prosovietinę, antipartizanišką. Joje matomos pastangos išbalinti stribus, tai ir verčia grįžti prie stribų temos.

Šis Nepriklausomos Lietuvos istorikas nesivaržo pateikti tokį apibendrinimą: „Taigi tikrų ir tariamų kolaborantų (stribų, partinių ir sovietinių aktyvistų, civilių) bei jų artimųjų žuvo 8,3 karto daugiau negu okupantų. <…> prioritetas teiktas kovai su vietiniais priešo talkininkais, o ne su svetimšaliais agresoriais.“ (34) Išeitų, kad partizanai buvo destruktyvi jėga, didinusi mūsų tautos nuostolius. Jie neturėjo kovoti su stribais, ginti nuo jų žiauraus siautėjimo, civilių žudymo, dėl kurių žūčių taip sielojasi M. Pocius. Pagal jo mąstymą ir 8,3 karto apskaičiavimo metodiką, stribai tebuvo partizanų smurto nekaltos aukos, su žaisliniais šautuvais besivalkioję po kaimus, pamiškes. Esama pagrindo įtarti, jog M. Pocius įtaigoja mintį, kad iš viso būtų buvę geriau, jei nebūtų buvę partizanų. Svarbiausia, kad taip tuometė Lietuvos istorija apverčiama aukštyn kojomis, geriausiu atveju šešėlyje paliekamas pagrindinis žudynių iniciatorius ir kaltininkas, genocido vykdytojas – sovietinis okupantas. Nepakanka knygos pradžioje šmėkštelėjusio sakinio: „NKVD kariuomenės vykdomos žudynės tik skatino griebtis ginklo ir gintis.“ (35) Juk ir vaikui turėtų būti aišku, kad Lietuvai išlikus nepriklausoma valstybe, nebūtų buvę nei stribų, nei partizanų, nei daugybės aukų. Ir kodėl M. Pocius vengia vartoti įprastą sąvoką „sovietinis okupantas“, o ją pakeičia abstrakcija „svetimšaliais agresoriais“? Negi Lietuvą teriojo Baltarusijos, Ukrainos, o gal Kinijos kariuomenė? Vargu ar tai tik žioplumas. Žinant visą knygos tonaciją peršasi prielaida, kad bandoma manipuliuoti istorine atmintimi, žmonių, ypač jaunimo sąmone.

Ričardas Čekutis, Rimantas Jokimaitis, Dalia Kuodytė pažymėjo, kad M. Pociaus išvados, nuostatos iš esmės atitinka sovietinio okupanto skelbtą „klasių kovos“ Lietuvoje ar pilietinio karo koncepciją. Tiesa, knygoje deklaruota, kad pasipriešinimas SSSR okupacijai nebuvo pilietinis karas, nors jo elementų ir buvę. Deja, monografijos turinys rodo ką kita.

Blogiausia, kad aptariamos išvados leidžia įtarti autorių neigiant tautos teisę į savigyną, piliečių teises ir pareigas priešintis okupantui. Jei partizanų kova su stribais, dažniausiai gynimasis nuo jų blogino žūčių „balansą, statistiką“, logiškai išeitų, kad reikėjo šiuos kolaborantus tausoti. Gal net jie buvo naudingi.

Literatūra:

  1. A. Rakūnas. Klasių kova Lietuvoje 1940-1951 metais. Vilnius, 1976, p. 197.
  2. Ten pat, p. 140.
  3. P. Rimkus. Rūstusis pavasaris. Vilnius, 1962, p. 3.
  4. L. Banevičius. Tėviškė šaukė į kovą. Vilnius, 1987, p. 8.
  5. A. Rakūnas. Min. veik., p. 146.
  6. Liaudies gynėjų žodis. Vilnius, 1987, p. 70.
  7. Ten pat, p. 85.
  8. A. Rakūnas. Min. veik., p. 19.
  9. Žudikai bažnyčios prieglobstyje. Vilnius, 1960, p. 100-101; 1963, p. 191-192.
  10. Bažnyčios prieglobstyje. Vilnius, 1983, p. 110, 165.
  11. Partizanų teroro aukų atminimo knyga (Knyga). Vilnius, 2011.
  12. Rakūnas. Min. veik., p. 138.
  13. Knyga, p. 596.
  14. A. Rakūnas. Min. veik., p. 207.
  15. Ten pat, p. 155.
  16. Ten pat, p. 138.
  17. M. Pocius. Kita mėnulio pusė. Vilnius, 2009, p. 124.
  18. Lietuvos TSR istorija. Vilnius, 1975, t. 4.
  19. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1968, t. 2, p. 340.
  20. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1980, t. 6, p. 494.
  21. P. Rimkus. Min. veik., p. 37.
  22. V. Jasinskas. Ramonas pakėlė ginklą… Vilnius, 1967, p. 94.
  23. L. Banevičius. Min. veik., p. 4.
  24. Liaudies gynėjų žodis, p. 101.
  25. Laisvės kovų archyvas, 1996, t. 19, p. 90.
  26. Liaudies gynėjų žodis, p. 23.
  27. Ten pat, p. 82.
  28. Ten pat, p. 187.
  29. Švyturys, 1982, Nr. 23, p. 6-9.
  30. www.alkas.lt, 2012-02-29.
  31. С. Б. Биленко. Истрибительные батальоны в Великой отечестенной войне. Москва, 1969.
  32. Laikas ir įvykiai, 1983, Nr. 10.
  33. M. Pocius. Min. veik., p. 348.
  34. Ten pat, p. 348.
  35. Ten pat, p. 58.

Voruta. – 2013,  lapkr. 23, nr. 24 (788), p. 4.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
  2. V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus
  3. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  4. V. Terleckas. Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. Aukų gainiojimas po vardynus ir jų žudikų slėpimas
  5. V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
  6. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  7. T. Dirgėla. Juodai baltas tekstas apie trispalvės gynėjus
  8. T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą
  9. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  10. V. Striužas. Triskart paniekintieji
  11. Č. Iškauskas. Kas tebešmeižia partizaninį judėjimą?
  12. Bus pristatyti unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą
  13. Prezidentas kviečia diskutuoti apie nacionalinę atminties politiką
  14. Pasibaigus visuomeninėms trispalvės 100-mečio iškilmėms LRT apie tai surengs tiesioginę laidą?
  15. Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Diedas says:
    5 metai ago

    Eina skrebas, klumpės krypsta
    Ant miškinių labai pyksta
    Jei kas duonos plutą duotų
    Ruskiam šikną išbučiuotų

    Atsakyti
  2. Stebėtojas says:
    5 metai ago

    Geras straipsnis!

    Atsakyti
  3. Sarunas says:
    5 metai ago

    (30) nuorodoje įsivėlė klaida. Ten turėtų būti alkas.lt, o ne aidai.lt
    Paskutinės to straipsnio dalies adresas yra
    https://alkas.lt/2012/03/05/j-prapiestis-puscios-slepiniai-arba-uzdraustojo-laiko-beieskant-v/
    Kitų straipsnio dalių njuorodas galima rasti to tinklalapio pačiame gale.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 metai ago

      Pataisėme. Ar gerai?

      Atsakyti
  4. Romas says:
    4 metai ago

    Skaičiau sovietinio korespondento V. Jasinsko šmeižikišką „kūrybą”. Parašyta KGB, čekistiniu stiliumi – viskas aukštyn kojomis kojomis. Kad jį Lietuvos žemelė nelaikytų, šiukšlynan išmestų. Jis, turbūt, nepagalvojo, kad Lietuvai Laisvė ateis. Būtų kitaip užkukavęs.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • >Rimgaudui apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje
  • Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu
  • Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai
  • Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Raketos

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kariuomenė

Keisis Lietuvos kariuomenės struktūra

2025 06 26
Kariai

Didės karių algos, keisis ir tarnybos sąlygos

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • >Rimgaudui apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimvydas apie Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Erika Valiūnienė | Rengėjų nuotr.

Seime Kovo 11-ajai skirta paroda „Anapus TO laiko“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai