Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas

[autorius]

[papildyta]

5
Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.
Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje.Lenkų valdžios persekiotas už lietuvybės puoselėjimą

Jau gimnazijoje pastebimi V. Raginio kaip rengėjo, oratoriniai bei lyderystės gebėjimai. Jis ne tik aktyviai dalyvavo įvairių būrelių, draugijų, kuopų veikloje, bet ir steigė laikraščius, literatų, oratorių ir kitas moksleivių kuopas.

Baigęs Rimšėnų „Ryto“ draugijos pradžios mokyklą, 1922 m. V. Raginis mokslus tęsė Švenčionių lietuvių gimnazijoje, kur aktyviai dalyvavo literatų ir sporto būreliuose. 1924 m. išleido dvisavaitinį gimnazijos moksleivių laikraštį „Vienybė“. Už aktyvią lietuvišką veiklą, lenkų valdžiai reikalaujant, iš gimnazijos buvo pašalintas. 1926 m. įstojo į Vilniaus lietuvių mokytojų seminariją ir įsteigė literatų kuopą „Idėja“, kuriai vadovavo vienerius metus iki seminarijos uždarymo. 1928 m. mokslus jis tęsė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir priklausė katalikų moksleivių „Atžalos“ kuopai. Šioje kuopoje ėjo sekretoriaus, vicepirmininko pareigas. 1929 m.

V. Raginis dalyvavo oratorių kuopos „Vytautas“ steigime, kurios tikslai – stiprinti tautinę lietuvių moksleivių sąmonę ir gilinti mokslo žinias, prisilaikant katalikiškos doros dėsnių. Baigęs gimnazijos vaidintojų kursus įstojo į Šv. Kazimiero draugiją jaunimui auklėti ir globoti. Lankė šios draugijos skyrius Vilniaus krašte, skaitė paskaitas, aukojo knygas. 1929 m. V. Raginis buvo lenkų areštuotas ir įkalintas vienam mėnesiui už  administracinės linijos į nepriklausomą Lietuvą kirtimą. Lenkų valdžios persekiojamas 1930 m. jis pabėgo į nepriklausomą Lietuvą ir įstojo į Utenos gimnaziją.

1933 m. pradžioje dalyvavo Kaune vykusiame Vilniaus kongrese, skaitė pranešimą apie tuometinę okupuotų kraštų padėtį. Rašė į „Vilniaus rytojų“, „Vilniaus aidą“, „Jaunimo draugą“ ir kitus laikraščius. Daugėliškio valsčiaus kaimuose – Ažušilėje, Ivanėnuose, Maksimonyse ir Rimšėnuose platino Vilniaus krašto laikraštį „Vytis“, kuris rašė apie lenkų okupacinės valdžios nutautinimo politiką, kvietė saugoti lietuvių tautos istoriją, papročius, kultūrą.

Mokydamasis gimnazijose V. Raginis aktyviai įsitraukė į Lietuvos skautų veiklą.

V. Raginis Vokietijoje, 1944 m. | D. Pociaus nuotr.
V. Raginis Vokietijoje, 1944 m. | D. Pociaus nuotr.

Per skautybę į Lietuvos karininkus

Pasitinkant Lietuvos skautijos veiklos 100-metį malonu paminėti skautą Vaclovą Raginį, kuris 1928 m. įstojo į Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino draugovę, ėjo skiltininko pareigas. Utenos gimnazijoje ėjo draugininko pareigas. Kartu su Vilniaus skautais, vadovaujamais draugininko Prano Žižmaro, dalyvavo Lietuvos skautijos 10-mečiui skirtoje stovykloje Aukštojoje Panemunėje. Grįždami į Vilnių skautai aplankė Palangą, Šventąją, Telšius, Šiaulius, Panevėžį, Anykščius, Uteną, Zarasus ir Vievį.

Raginis, Lietuvos skautų mokykloje išmokęs jaunimo ugdymo, pilietiškumo, meilės Dievui, Tėvynei, Artimui pamokas, 1931 m. įstojo į Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą. 1932 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu VII-osios kariūnų-aspirantų laidos jaunesnysis puskarininkis V. Raginis pakeltas į pėstininkų atsargos jaunesniuosius leitenantus ir paleistas iš karo tarnybos į karininkų atsargą.

Būdamas kariūnu 1931 m. kartu su kitais vilniečiais įsteigė vilniečių studentų korporaciją „Vilnija“, kuriai kelis metus pirmininkavo. 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonomijos skyrių ir pradėjo dirbti mokesčių inspekcijoje. Ėjo Vilniaus lietuvių tremtinių sąjungos reikalų vedėjo pareigas. 1938 m., rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, sėkmingai atlikus karo pratybas, tų pačių metų, lapkričio 23 d., Lietuvos Respublikos Prezidento aktu V. Raginiui suteiktas atsargos leitenanto (ats. ltn.) laipsnis.

1939 m. jis buvo perkeltas dirbti į Vilnių ir įstojo į Vilniaus universitetą baigti studijų. 1941 m., paskiriamas mokesčių inspektoriumi Švenčionėliuose, o vėliau Švenčionyse.

Nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, V. Raginis dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, kuriam impulsą davė iš Kauno radijo pasklidusi žinia, kad sudaroma Laikinoji Vyriausybė ir atkuriama Lietuvos nepriklausomybė. V. Raginis buvo Švenčionėlių apsaugos rinktinės štabo (tuo metu buvo vadinamas partizanų štabu) nariu bei Švenčionėlių miesto komendantu.

Atvykstančiojo keleivio kortelė, 1949 m. | D. Pociaus nuotr.
Atvykstančiojo keleivio kortelė, 1949 m. | D. Pociaus nuotr.

Sargybų kuopose Vokietijoje

1944 m., V. Raginiui pasitraukus į Vokietiją, prasidėjo naujas, sudėtingas, pilnas išbandymų gyvenimo etapas. Lietuvoje liko tėvai Mykolas ir Marcelė, žmona Monika Sluckaitė (susituokė 1933 m. spalio 7 d.), du sūnūs ir sesuo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, V. Raginis pateko į Prancūzijos okupacijos zoną, 1945 m. balandžio 21 d. atvyko į JAV zoną (Vokietija tuo metu buvo padalinta į keturias okupacijos zonas – Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos ir Sovietų Sąjungos).

Nenuilstamas lietuvybės puoselėtojas V. Raginis ir toliau rūpinosi tautiečių reikalais. Würzbach′e (1945) ir Illertissen′e (1946) jis ėjo Lietuvių tremtinių apylinkės sekretoriaus ir pirmininko pareigas. Priklausė Lietuvos raudonojo kryžiaus, kuris 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Illertissen′o skyriui. Buvo Latvių-lietuvių vienybės draugijos Hanoverio skyriaus nariu. Šios draugijos pažymėjime, 1949 m. gruodžio 15 d. išduotame V. Raginiui, rašoma: „Lietuviai ir latviai yra broliai, kilę iš aisčių tautos bendros kamieno. Broliai turi santaikoje gyventi, vieni kitiems padėti ir suburtomis jėgomis veikti bendros tėvynės labui“.

V. Raginis materialiai rėmė Tautos fondą – lietuvišką kultūros, švietimo labdaros organizaciją, kuri 1943 m. įsteigta JAV. Pavyzdžiui, 1947 m. per Lietuvių tremtinių bendruomenės (LTB) Regensburgo Apygardos komitetą Tautos fondui jis paaukojo 75 reichsmarkes. Tautos fondą dosniai rėmė JAV kariuomenės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio (DLK) Algirdo ir Vytauto Didžiojo sargybų kuopos. Karo mokykloje įgytas žinias ir įgūdžius ats. ltn. V. Raginis panaudojo dirbdamas sargybų kuopose.

Apie first sergeant (1st Sgt.) V. Raginio (JAV kariuomenės seržantų laipsnis Lietuvos kariuomenėje atitinka viršilos karinį laipsnį) tarnybą DLK Algirdo 4129-oje Sargybų kuopoje (Labor Service Company)  1947 m. sausio 2 d. – rugsėjo 12 d. šios kuopos vadas generalinio štabo plk. ltn. A. Andriušaitis rašė: „1st Sgt. Raginis Vaclovas buvo ypatingai stropus, pareigingas, su dideliu ir giliu atsakomybės bei pareigos pajautimu, jautriai ir teisingai suprasdavęs ir sėkmingai tvarkęs visus kuopos gyvenimo ir darbo reikalus. Tuo atžvilgiu buvo tikras to sudėtingo gyvenimo nematomas „spiritus movens“. Sunkias, įkyrias ir nedėkingas kuopininko pareigas ėjo be priekaištų“. Sargybų kuopose V. Raginis dirbo iki emigracijos į Australiją.

V. Raginio portretas. Dailininkas Stasys Neliubšys, 1966 m. Portretas saugomas Adelaidės lietuvių muziejuje | D. Pociaus nuotr.
V. Raginio portretas. Dailininkas Stasys Neliubšys, 1966 m. Portretas saugomas Adelaidės lietuvių muziejuje | D. Pociaus nuotr.

Jo gyvenimas – auka Lietuvai

Labai tiksliai V. Raginio gyvenimą ir veiklą įvertino V. Dumčius viename Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) laikraštyje „Mūsų pastogė“:  „Jo gyvenimas – auka Lietuvai“. Kur tik V. Raginis nenuvyktų, visur šalia jo gyvenimas virte virė, vyko konkretūs darbai – neišblėstantis rūpestis lietuvybe ir tautiečiais. Australija (Melburnas), į kurią  1949 m. gegužės 14 d. laivu „Mohammedi“ iš Neapolio (Italija) atvyko V. Raginis – ne išimtis. Vos tik apsigyvenęs Džilonge (Geelong) – uostamiestyje pietinėje Australijoje, jis įsteigė Australijos lietuvių draugijos skyrių, kurį vėliau pertvarkė į ALB Džilongo apylinkę.

Buvo išrinktas į pirmąją ALB Krašto tarybą, kur ėjo prezidiumo vicepirmininko pareigas. Gyvendamas Džilonge ir daug dirbdamas V. Raginis nepamiršo tautiečių, pasilikusių Vokietijoje. 1953 m. kovo 28 d. Pasaulio lietuvių bendrijos Vokietijos krašto valdybos pajamų kvite maisto siuntiniui, kurį į Diepholz miestą išsiuntė V. Raginis, rašoma: „Už šventą  lietuvišką žodį. Auka Vokietijos lietuvių tremtinių vargo mokykloms ir Vasario 16-osios gimnazijai išlaikyti priimta su dėkingumu kaip Rėmėjo-Talkininko įnašas kovoje už Lietuvių Tautos išlikimą“.

Persikėlęs gyventi į Adelaidę, 1955 m. jis buvo išrinktas į Lietuvių namams įsigyti komisiją ir vadovavo Adelaidės lietuvių sąjungos įsteigimui. Ją įsteigus daugiau kaip 10 metų buvo jos valdybos pirmininku. Už nuopelnus sąjungai jam buvo suteiktas amžinas garbės pirmininko titulas. 1967 m. V. Raginis išrenkamas į ALB Adelaidės apylinkės valdybą, kur ėjo pirmininko pareigas, bet liga sužlugdė visus jo planus, troškimus ir norus.

Jis buvo taip giliai įsitraukęs į visuomeninę veiklą, kad nepaisydamas net gydytojų nurodymų vengti stresinių situacijų ir kuo daugiau laiko skirti poilsiui, iki paskutinio atodūsio, viskuo domėjosi, rūpinosi kitais, aukojo save. Kitaip jis negalėjo. Užgeso Lietuvos skauto, karininko, lietuvybės puoselėtojo  V. Raginio širdis. 1971 m. birželio 14 d. bendražygiai iškilmingai palydėjo Lietuvos sūnų į paskutinę kelionę. Prie Lietuvos trispalve vėliava apdengto karsto Adelaidės padangėje nuaidėjo Tautiška giesmė. Vilnietis Bronius Jurgelionis atsisveikindamas padėjo ant karsto Vilniaus Gedimino pilies plytos gabalėlį.

Inicialai išliko, bet atmintis blėsta

Raginis labai troško matyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, jis viską darė, kad jo sūnūs, vaikaičiai ir provaikaičiai gyventų laisvoje Lietuvoje. Liko neįgyvendintas V. Raginio noras savo kaulus paguldyti Šventėnų ar Rasų kapinėse, apie kurį ramovėnas-vilnietis Petras Juotka rašė pasaulio lietuvių karių-veteranų žurnale „Karys“.

Įdomus sutapimas, o gal ir ne sutapimas, Vaclovo sūnų ir vaikaičių vardai prasideda „V“ raide: Augustinas Vygaudas, Virgilijus, Vilius (išimtis sūnus Ramūnas), o tai reiškia, kad trijų kartų Raginiai turi inicialus „VR“. Inicialai išliko, bet gyvenimas susiklostė taip, kad atmintis po truputį blėsta.

Surinktą medžiagą apie V. Raginį norėčiau perduoti jo vaikaičiams. Tegul šviesi senelio atmintis keliauja iš kartos į kartą, tegul inicialai „VR“ primena senelio garbingai nueitą gyvenimo kelią, pažadina pasididžiavimo juo jausmą.

Nuoširdžiai dėkoju Dainai Pocius (Adelaidė) už atsiųstą medžiagą apie V. Raginį, kuri padėjo giliau suprasti Lietuvos sūnaus gyvenimą ir veiklą Vokietijoje ir Australijoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Šimkavičius. Kazys Butautis – Pašaminės pradinės mokyklos mokytojas – Lietuvos karininkas
  2. P. Šimkavičius. Adolfas Žygas – karo aviacijos karininkas, sąžiningai tarnavęs tėvynei  
  3. Prancūzijoje bus pagerbtas lietuvybės puoselėtojas J.Savickis (nuotraukos, video)
  4. P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos)
  5. Rusijoje puoselėjami lietuvybės daigai (video)
  6. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  7. Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  9. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. Lietuvos ambasadai Kinijoje praveriamos durys į Harbino archyvą
  12. J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  14. E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video)
  15. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  16. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  17. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  18. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda apie Tilžės akto signatarą Valterį Didžį
  19. V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)
  20. Gedulo ir vilties dieną įvyks pirmieji Lietuvoje tremtinių pavardžių skaitymai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Man dar įdomesnis sutapimas. Ar Vaclovo Raginio pusbrolis buvo Lenkijos didvyris Vadislovas Raginis ?

    Władysław Raginis (ur. 27 czerwca 1908 w Zarinach pod Dyneburgiem, zm. 10 września 1939 w Wiźnie) – polski dowódca wojskowy, kapitan Korpusu Ochrony Pogranicza, heroiczny dowódca obrony Wizny.
    Vaclovas Raginis (g. 1908.06.28 Zariniuose ( Zariņi latviškai) prie Daugpilio, m. 1939.09.10 Viznoje) – lenkų kariuomenės vadas, Pasienio apsaugos korpuso kapitonas, Viznos gynybos vadas-didvyris.

    Jiedu buvo pusbroliai ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Kiek per savo rankas teko perleisti asmens dokumentų, ypač neramiais laikais išduotų, datos juose ne kažin ką reiškia. Kaip ir kiti asmens duomenys. Juose buvo ir tyčia „suklystama”, ir dėl kunigėlių ar raštininkų sauvalės, politinių nuostatų, ir menko raštingumo, dėl priklausymo kitai tikybai duomenys klastojami.
      Pvz., apsižiūri, kad gimimo dienai tenkantis vardas „ne toks”, o visai arti jos populiarios vardinės, tai ir „pastumia” ją dokumentuose, šiek tiek paankstina ar suvėlina gimties datą… To paties asmens ir gimties data ir asmenvardžio dalis (ar visas) net ir ne po vieną kartą buvo keičiami. Nežinia, kiek pr. a. neramiose vietose gimusiųjų apskritai žino tikrąją savo datą ar asmenvardžius.

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Atsiprašau, kad per skubėjimą pridariau klaidų varduose.
      Man tenka perskaityti įvairomis kalbomis įvairiuose šaltiniuose daugybę lietuviškų pavardžių, dažnai būna kiek iškraipytos, bet dažnai be jokios raidelės pakeitimo, pvz. kaip Argentinos akademikas Antonio Krapovickas, telieka tik Antanas parašyti iki pilno lietuviškumo.
      Arba dar – Bosque Petrificado Victor Szlapelis Argentinoje, Patagonijoje (Suakmenėjęs miškas).
      Grįžtant prie straipsnio – Wladyslaw Raginis man buvo žinomas jau daug metų, ir man nesvarbu, kuo jis save laikė – lietuviu ar lenku, man svarbu, kiek mes lietuviai praradome savo tautiečių kitoms tautoms nuo krikšto, o Wladyslaw buvo retas iš Lenkijos kariuomenės karininkų, kuris nepabūgo vokiečių kariuomenės gausumo (vadovavo 720 lenkų prieš gen. Guderiano 42000 vokiečių).
      Kaip iš vienos Ivanauskų šeimos trys broliai išsiskirstė – prof. Tadas tapo lietuviu, kitas brolis – lenku, trečias – baltarusiu.
      Kaip mūsų LDK išsiskirstė, išsidalino kitoms tautoms kurdama pamatus ir gerovę tokiais gabiais, drąsiais, protingais žmonėmis.

      Atsakyti
  2. Kaunietis says:
    5 metai ago

    Labai panašus į savo giminaitį Vladislavą Raginį (Władysław Raginis) (1908-1939), Daugpilyje gimusį Lenkijos kariuomenės karininką, kuris 1939 m. rugsėjo 10 d. Viznos mūšyje privertė lenkus nepasiduoti, bet kautis prieš žymiai gausesnes puolančias Vokietijos kariuomenės pajėgas.

    Atsakyti
    • Vasionis says:
      5 metai ago

      Atleiskite, iš kur Guderiano armijos prie Daugpilio 1939 metais? Ten tikriausiai buvo vokiečių sąjungininkai šaunieji Stalino ereliai…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas | voruta.lt nuotr.

R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas

2023 01 28
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

2023 01 25
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausias M. Markevičiaus filmas apie Rožę Namajūnaitę

2023 01 20
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
LIetuvos kariuomenės žurnalas su S. Bandera ant viršelio | Rengėjų nuotr.

Išskirtinės parodos atidarymo svečių nuomonė: Mes turime būti kartu

2022 12 22
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Cui bono? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Akcijos ir nuolaidos picų pristatymui Kaune
  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
0
Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas | voruta.lt nuotr.

Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio 11 d. Šakių aps. Lekėčių vls. Šėtijų k. Viktoro ir Onos Matusevičių šeimoje....

Skaityti toliau

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
0
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Sausio 20 d., Kempteno miesto muziejuje, atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Cui bono? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Facts are stupid things (R.Raegan) apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)

Kitas straipsnis
A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XV): bokšteliai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos)

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XV): bokšteliai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai