Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?

Povilas Sigitas Krivickas, www.alkas.lt
2020 08 11 00:23
15
P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.
Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Potsdamo konferencijos 75 metų sukakties proga.

Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Ją gaubia ir viena didelė mįslė. Potsdamo konferencija – tai jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas ir pokario Europos perdalijimo įtvirtinimas. Potsdamo konferencija – tai iš kartos į kartą tebesitęsianti tema, neišsemta iki šiol – kad ir dėl Kenigsbergo (Kaliningrado ar Karaliaučiaus) krašto teisinio statuso. Juk Potsdamo konferencijoje ši teritorija buvo perduota tuometinės Sovietų Sąjungos dispozicijon „laukiant galutinio teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimo“ (šaltinis: Berlyno (Potsdamo) konferencijos protokolai).

Neįformintas karas

Nors 1975 metais visų tuometinių Europos šalių vadovų pasirašytame Helsinkio akte tvirtinama, kad žemyno valstybių sienos neliečiamos, netruko subyrėti Jugoslavija, Sovietų Sąjunga, susivienyti Vokietija. Tačiau iki šiol taip ir nepabaigtas teisiškai įforminti Antrasis pasaulinis karas. Rusija, kad ir apsiskelbusi Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, Rytuose negrąžina Japonijai užgrobtų salų ir todėl negali pasirašyti su ta šalimi Taikos sutarties. Vakaruose gi taip pat lieka pakibęs ore „galutinis teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimas.“

Potsdamo konferencijos dokumentuose nėra apibrėžta, per kiek laiko turi būti galutinai išspręstas Karaliaučiaus krašto klausimas (nors kai kas mėgina skleisti pramanus, jog per 50 metų, arba kad A. Sniečkus nepriėmęs Stalino pasiūlymo prijungti tą kraštą prie Lietuvos). Tačiau ryšium su šios teritorijos atidavimu sovietams trys didieji Europos dalintojai – JAV, Didžiosios Britanijos bei Sovietų Sąjungos lyderiai – prisiminė ir Lietuvos vardą. Nusprendus, kad Kenigsbergo miestas ir kraštas (taip jis vadintas iki 1946 metų liepos 4 d., kai po Michailo Kalinino mirties buvo „pakrikštytas“ to artimo Stalino parankinio vardu) atitenka sovietams. Jo vakarinė siena „nuo Baltijos jūros turėtų eiti rytiniu Dancigo įlankos krantu, per Braunsbergo-Goldapo šiaurę ir pasiektų Lietuvos sieną, Lenkijos Respubliką bei Rytų Prūsiją.“ (iš Potsdamo konferencijos protokolų).

Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS lyderiai V. Čerčilis, H. Trumenas ir J. Stalinas Potsdame | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.
Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS lyderiai V. Čerčilis, H. Trumenas ir J. Stalinas Potsdame | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Du premjerai ir du prezidentai

Potsdamo (arba Berlyno) konferencija vyko 1945 metais nuo liepos 17 iki rugpjūčio 2 dienos Cecilienhofo rūmuose, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė kronprincui Vilhelmui Hohenkolernui (Vilhelm Hohencolern). Jie taip pavadinti kronprinco žmonos Cecilijos garbei ir yra jaukiame tyliame Potsdamo pakaraštyje. Ten pirmąkart teko pabūti su Lietuvos žurnalistų grupe, kai nuo sąjungininkų pergalės Europoje tebuvo praėję pora dešimtmečių – 1966-ųjų rudenį.

Aplankę Berlyno priemiestį Karlshorstą, kur feldmaršalas Keitelis pasirašė Vokietijos kapituliacijos aktą, atvykome į Potsdamą, garsėjantį Prūsijos valdovų vasaros rezidencija Sanssouci su nuostabiu milžinišku parku. Jame studijų Berlyne laikais XIX amžiaus pradžioje mėgo lankytis didysis vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris (Arthur Schopenhauer). Jo vardas suteiktas prie parko prigludusiai gatvei. Vienuose Sanssouci parke išlikusiuose rūmuose yra gyvenęs karaliaus Fridricho svečias prancūzų filosofas Volteras.

Minima, kad Potsdamo konferencijoje dalyvavo du Didžiosios Britanijos premjerai. Tiesa, taip negalėjo būti vienu metu. Pralaimėjusį rinkimus Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill) pakeitė Klementas Etlis (Clement Attley). Taip pat dalyvavo ir du JAV prezidentai. Nors tarp jų buvimo valdžioje jau nebe dienų ar savaičių, o aštuoneto metų laiko tarpas, tačiau jie Potsdamo konferencijų salėje buvo kartu. Tuometinis JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) sėdėjo prie milžiniško apvalaus derybų stalo. Būsimasis prezidentas 28 metų Džonas Kenedis (John Kennedy) didįjį politinį turgų stebėjo iš antrojo aukšto lygmenyje įrengtos kronprinco muzikantų ložės kaip specialusis laikraščio The New York Times korespondentas.

Potsdamo konferencijos dalyviai bendrame posėdyje | Archyvinė nuotr.
Potsdamo konferencijos dalyviai bendrame posėdyje | Archyvinė nuotr.

Kuris Stalinas buvo Potsdame?

Įtariama, kad ir sovietų lyderio būta ne vieno, tiksliau pasakius – ne to paties. Tačiau tai jau kitokio pobūdžio, giliai slapti reikalai. Mat, pagal naujausius antropologinius tyrimus, atidžiai lygindami fotografijas antropologijos specialistai iškėlė prielaidą, kad Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose galėjo dalyvauti ne tas pats asmuo, nors ir tuo pačiu Stalino vardu. Ginčai apie Stalino antrininkus vyksta jau seniai, tačiau patikimai dokumentuotų įrodymų nėra iki šiol, kol neišslaptinti specialieji archyvai ir nepaskelbta jų medžiaga.

Laikraščio Komsomolskaja Pravda žurnalistai 2008 metų vasarą pamėgino eiti dar vienu tyrimų keliu. Jie pasikvietė į talką žinomą Rusijos teismo medicinos tyrėją, profesorių Viktorą Zviaginą. Jam buvo pateikta keletas dešiniųjų ausų, išpjautų iš agentūros RIA Novosti fotoarchyve saugomų Stalino portretų. Kad bandymas būtų nešališkas ir švarus, tyrėjui nebuvo pasakyta, kam priklauso tos ausys.

Bandymo užsakovai patys sau tylomis nutarė už pagrindą paimti jaunojo Stalino 1902 metų fotografiją, kai jis jokių antrininkų dar negalėjo turėti. Ilgokai savo kompiuteryje apžiūrinėjęs pateiktus pavyzdžius, profesorius Zviaginas tvirtai pareiškė, kad jam pateiktos ausys gali priklausyti trims skirtingiems žmonėms. Taigi iki pat šių dienų taip ir lieka neaišku: kuris Stalinas į kur buvo nuvykęs – tikrasis ar antrininkas?

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.
Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

Atominė bomba ir gėlių žvaigždė

Liepos dvidešimt ketvirtą per pertrauką tarp konferencijos posėdžių Trumenas praneša Stalinui apie tik ką išbandytą itin galingą ginklą, bet nepasako, kad tai atominė bomba. Stalinas gana vangiai reaguoja tarstelėdamas, jog tai būtų galima panaudoti prieš Japoniją. Tačiau labai staigiai tos pačios dienos pavakare nurodo išsiųsti telegramą akademikui Igoriui Kurčiatovui, kad paspartintų branduolinių tyrimų programą. Apie tai jis tyliai „ant keturių akių“ pasako ir kartu su juo traukiniu į Potsdamą atvykusiam Lavrentijui Berijai, kai fotografavosi ant Cecilienhofo rūmų laiptų. Prieš juos raudonavo „didžiojo trejeto“ garbei iš geranijų pasodinta penkiakampė žvaigždė. Nuo tol ji atnaujinama kasmet ir yra matomiausia vidinio rūmų kiemo puošmena.

Po keturiasdešimt dvejų metų 2008-ųjų rugpjūtį vėl stovėjome Cecilienhofo pilies menėje, kur tiesiog spengiančioje tyloje tebedunkso apvalus stalas su trimis aukštais krėslais karą laimėjusių valstybių lyderiams (beje, į Potsdamo susitikimą nebuvo pakviesta ketvirtoji sąjungininkė Prancūzija, nors jai priklausė viena okupuotos Vokietijos dalis su Berlyno zona). Už didžiūnų po keletą kėdžių – užsienio reikalų ministrams, patarėjams ir vertėjams. Deja, kažkodėl šios salės ir šioje salėje visiškai neleidžiama fotografuoti. Teko pasinaudoti paties Potsdamo (berlyno) konferencijos muziejaus nuotraukų kopijomis.

Nuo Potsdamo konferencijos jau eina septintas dešimtmetis. Šiandien kitoks pasaulis ir kitokia Europa, nors grėsmių ir pavojų nestinga. Lyg Damoklo kardas virš planetos pakibo islamiškojo fundamentalizmo keliamas tarptautinio terorizmo pavojus, iš Amerikos atsirita koronaviruso keliamos finansų krizės atgarsiai. Lyg koks groteskinis jų pranašas mus, tąkart stovėjusius Cecilienhofo menėje, pasiekė sūnaus mobiliuoju telefonu atsiųsta žinutė, kad Lietuvos krepšininkai pralaimėjo ispanams Pekino Olimpiadoje. Technika tobulėja, o gerų naujienų nuolat mažėja.

Kaip išspręsti „Kaliningrado galvosūkį“?

Kaliningrado sritis yra išties išskirtinis reiškinys dabartinėje Europoje. Tą išskirtinumą sąlygoja keletas veiksnių. Pirmiausia, ši sritis yra netradicinis teisinis ir politinis reiškinys, dėl kurio kyla diskusijų apie jos tarptautinį priskyrimo Rusijos Federacijai statusą. Be to, po Sovietų Sąjungos iširimo Kaliningrado sritis tapo eksklavu (panašiai kaip Rytų Prūsija po Versalio sutarties), keliais šimtais kilometrų atskirtu nuo metropolijos. Pagaliau kaip Rusijos Federacijos subjektui šiai sričiai tenka nuolat įrodinėti savo išskirtinumą, lyginant su kitomis šios šalies teritorijomis (juk devyni dešimtadaliai jos gyventojų niekada nėra buvę „kontinentinėje Rusijoje“). Dėl to atsiranda įtampos su centrine valdžia Maskvoje.

Kaliningrado sritis šiandien yra tarp dviejų skirtingų kultūrinių ir politinių darinių – Rusijos Federacijos, kurioje stiprėja autoritarizmas, ir Europos Sąjungos su augančiu demokratinio federalizmo puoselėjimu. Todėl stiprios pilietinės visuomenės kūrimas galėtų tapti bene svarbiausiu dabartinio „Kaliningrado galvosūkio“ sprendimo elementu. Deja, Kaliningrado sritis iki šiol nepasinaudojo jos didžiojo žemiečio Imanuelio Kanto dar prieš pustrečio šimto metų nusakyta galimybe tapti „laisvų piliečių asociacija“.

Tai būtų tikras kelias šiai XX amžiaus didžiųjų dalybų aukai tapti tikra Europos kultūrinio ir politinio gyvenimo dalimi. Juk niekas nebesistebi, kad pasaulyje yra angliškai, prancūziškai, ispaniškai, vokiškai kalbančių šalių, kurios anaiptol nėra nei Anglija, nei Prancūzija, nei Ispanija, nei Vokietija. Tai kodėl negalėtų atsirasti savarankiškas valstybinis darinys – Baltijos rusų respublika? Pagyvensim – pamatysim.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  2. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  3. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  4. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  5. A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva
  6. K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo
  7. O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  8. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  9. Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu
  10. A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos?
  11. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  12. Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui?
  13. A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi
  14. T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis
  15. J. Afanasjevas: Lietuvos kelio į laisvę patirtis bus reikalinga Rusijai
  16. T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
  17. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  18. B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?
  19. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  20. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  21. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  22. V. D. Hansonas. NATO pabaiga?
  23. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  24. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  25. J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai
  26. M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II)
  27. Seimo nariai Ž. Pavilionis ir P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus merą dėl parodos uždarymo
  28. G. Mažeikis. Baltarusija ir jos suverenumas
  29. S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis
  30. M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Gabrielė says:
    8 mėn. ago

    Kuo remiate teiginį, kad Stalino pasiūlymas Sniečkui prijungti Karaliaučiaus kraštą prie Lietuvos yra pramanas? Ar tuo, kad niekas jums ant stalo nepadėjo Stalino raštiško pasiūlymo. Tai jo rašto formoj, tur būt, ir nebuvo. Sakoma, kad Sniečkus nesutiko, suprasdamas, kad sritis bus apgyvendinta rusakalbiais, vyks greita rusifikacija.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      8 mėn. ago

      Manau, kad tas Stalino pasiūlymas ir Sniečkaus atsisakymas – tai vienas sovietinių mitų. Jei Stalinas būtų norėjęs prijungti Karaliaučiaus sritį prie Lietuvos, tai ir būtų prijungęs! Sniečkus sovietinėje hierarchijoje buvo per menkas varžtelis, kad Stalinas kreiptų dėmesį į jo nuomonę (jis aplamai nesiskaitė su niekieno nuomone!). Tik įsivaizduokite – kažkoks “litofcas Sniečkusas” išdrįso paprieštarauti pačiam Stalinui!!! Ar tikite tuo?! Būtų rovęsis Stalinui, kaip sakoma, ant ragų – labai greitai atsidurtų pas baltas meškas. Ir tai – geriausiu atveju, o galimai būtų miręs nuo kokio nors infarkto ar insulto arba būtų pkliuvęs į avariją…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        8 mėn. ago

        – Kak zdesj soveršenno verno otmetil tovarišč Niunia….
        (Kalbėtoja galvojo, jog Niunka yra pravardė)

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          8 mėn. ago

          ???

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            8 mėn. ago

            O kas pasakė ,,Sniečkusas”? Tai aš prisiminiau tikrą atvejį, kai į suvažiavimą, ar kitą partinį susibėgimą Vilniuje atvykusi ,,kuratorė” iš Maskvos savo baigiamojoje kalboje pagyrė draugą ,,Niunią”. (Rusiškai ,,k” varde ir kai kuriuose kt. žodžiuose skamba nepagarbiai – devka, Manjka, Vitjka, Petka, tad ji pamanė, jog čia taip familiariai bendraujama, prasivardžiuojama)

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Atleiskite, Gerb. Žemyna, bet Tamstos komentarai, man atrodo, visiškai ne į temą… 🤗

          • Žemyna says:
            8 mėn. ago

            Taip, atsiliepiu ir į kitų komentatorių komentarus, jų mintis ar į jų pavartotą žodį. Šiuo atveju pirmame 2020 08 15 08:55 | IP adresas: 188.69.193.126 Stebėtojo komentare tai buvo ,,Sniečkusas”.
            Kartais tokiu nuklydimu į pievas bandau sumažinti tarp komentuotojų kylančią įtampą.
            Atsiprašau, jei tai erzina.

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            🤗

  2. Galimybė says:
    8 mėn. ago

    vartoti tiesiog TVANKSTA,
    Tvankstos žemė,
    (Tuwankst… kai kurie germankalbiniai tars,
    Berlyno archyvai žiną nuo pat pradžių šį vietovardį
    …nuKrolevcintą
    nuKionsbergintą
    nuKalinintą,
    ..nu STALINTĄ).

    Tvanksta ar Stalingradas, juk
    esminis PRŪSIJOS sostapilės
    įvardo s k a m b e s y s.

    Negi prūso nei vieno, –
    negi Tvanksta bus amžiams
    užmiršta, kaip iki 1016 m. Kaupo
    galybė-didybė ten, – Gintaro Kelyje.

    Atsakyti
  3. Inga says:
    8 mėn. ago

    Ačiū autoriui – ir įdomu, ir informatyvu.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      8 mėn. ago

      Taip, pvz., „Baltijos rusų respublika“. Arba rėmimasis „Komsomolskaja Pravda“.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        8 mėn. ago

        O aš prisimenu ketvirtąją baltijos respubliką. Tokį pavadinimą siūlė atsibastėliai.

        Atsakyti
  4. Getas says:
    8 mėn. ago

    Ten gyvena ne tik rusai, autochtonai lietuvininkai,bet išeiviai iš kitų sovietų respublikų: Baltarusijos, Ukrainos, Kaukazo šalių, todėl vadinti Baltijos rusų respublika, nėra pagrindo. Geriau tiktų Baltijos respublika. Pirmiausiai reikia atstatyti istorinius pavadinimus – tai būtų Lietuvos ir Vokietijos reikalas. nes dabar pagal Kultūros paveldo konvenciją yra ji pažeista, suteikus 20 a. nusikaltėlių- bolševikų/sovietų vardus.Galėtų nuo šito ir pradėti Vokietija su Lietuva – tai mūsų Prezidento pareiga.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      8 mėn. ago

      Bijau, kad mūsų prezidentas ignoruos šią atseit jo pareigą… 🤗

      Atsakyti
  5. Getas says:
    8 mėn. ago

    Stalinas gerai žinojo didingą Lietuvos istoriją ir apie tai rašo atsiminmuose St. Raštikis, kai jis cituoja Stalino kalbą pasirašant 1939 m. spalio 10 d. sutartį su Lietuva, kai buvo grąžintas dalinai “Vilniaus kraštas” – Pietryčių Lietuva po Lenkijos okupacijos.Todėl siūlymas Karaliaučiaus Lietuvai galėjo būti, juk jis labai daug apdovanojo Lenkiją prūsų žemėmis, nors lenkų lyg tai nemėgo. Kad Stalinas galėjo mylėti Lietuvą, rodo ir ta frazė pasakyta Molotovo J. Urbšiui (Urbšys pasakojo per susitikimą su Sąjūdžiu, regis ir radijas transliavo) jau 1940 m. derantis po sovietų ultimatumo: “Chvatit Vam Litvu prodavat” (Užteks Jums Lietuvą pardavinėti). Jis turėjo omenyje 1920 m. kai buvo nugalėtas Želigovskis ir nėjo Lietuvos kariuomenė į Vilnių bei kai Lietuva be Vilniaus klausimo iškėlimo 1938 m. priėmė Lenkijos ultimatumą.
    Sniečkus buvo prastas strategas ir bijojo dėl savo kailio, todėl ir bijojo rizikuoti, o galėjo pasiūlyti vežti mūsų tremtinius vietoj Sibiro į Karaliaučių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

2021 04 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

2021 04 12
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

2021 03 19
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Sovietinio Modernizmo Kino Teatras Panevėžyje, Lietuvoje – pavojuje

Sovietinio Modernizmo Kino Teatras Panevėžyje, Lietuvoje – pavojuje

2021 03 12
Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

Paminėkime Tautos sukilimo 80-metį

2021 03 11
Išleistas 5 tomas „Lietuvos gyventojų genocidas“

Išleistas 5 tomas „Lietuvos gyventojų genocidas“

2021 03 11
Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

2021 03 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 739; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 697; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 500; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 420; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 412; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

by Ditė Česėkaitė
2021 04 16
1
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 16 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, kuriam buvo išsakytas Lietuvos nepritarimas...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
31
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Neseniai rašėme apie Mažosios Lietuvos kalbinius pokyčius, o šį kartą – apie Karaliaučiaus krašto vietovardžių darkymą. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
3
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žmogaus galimybė objektyviai, adekvačiai suvokti jį supančią tikrovę tyrinėjama tūkstančius metų ir veikiausiai bus tyrinėjama tol, kol gyvuos žmonija. Šįsyk...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
Kitas straipsnis
Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

N. Venckienė. Aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai