Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?

Povilas Sigitas Krivickas
2020-08-11 00:23:59
15
P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas?

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.
Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Potsdamo konferencijos 75 metų sukakties proga.

Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Ją gaubia ir viena didelė mįslė. Potsdamo konferencija – tai jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas ir pokario Europos perdalijimo įtvirtinimas. Potsdamo konferencija – tai iš kartos į kartą tebesitęsianti tema, neišsemta iki šiol – kad ir dėl Kenigsbergo (Kaliningrado ar Karaliaučiaus) krašto teisinio statuso. Juk Potsdamo konferencijoje ši teritorija buvo perduota tuometinės Sovietų Sąjungos dispozicijon „laukiant galutinio teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimo“ (šaltinis: Berlyno (Potsdamo) konferencijos protokolai).

Neįformintas karas

Nors 1975 metais visų tuometinių Europos šalių vadovų pasirašytame Helsinkio akte tvirtinama, kad žemyno valstybių sienos neliečiamos, netruko subyrėti Jugoslavija, Sovietų Sąjunga, susivienyti Vokietija. Tačiau iki šiol taip ir nepabaigtas teisiškai įforminti Antrasis pasaulinis karas. Rusija, kad ir apsiskelbusi Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, Rytuose negrąžina Japonijai užgrobtų salų ir todėl negali pasirašyti su ta šalimi Taikos sutarties. Vakaruose gi taip pat lieka pakibęs ore „galutinis teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimas.“

Potsdamo konferencijos dokumentuose nėra apibrėžta, per kiek laiko turi būti galutinai išspręstas Karaliaučiaus krašto klausimas (nors kai kas mėgina skleisti pramanus, jog per 50 metų, arba kad A. Sniečkus nepriėmęs Stalino pasiūlymo prijungti tą kraštą prie Lietuvos). Tačiau ryšium su šios teritorijos atidavimu sovietams trys didieji Europos dalintojai – JAV, Didžiosios Britanijos bei Sovietų Sąjungos lyderiai – prisiminė ir Lietuvos vardą. Nusprendus, kad Kenigsbergo miestas ir kraštas (taip jis vadintas iki 1946 metų liepos 4 d., kai po Michailo Kalinino mirties buvo „pakrikštytas“ to artimo Stalino parankinio vardu) atitenka sovietams. Jo vakarinė siena „nuo Baltijos jūros turėtų eiti rytiniu Dancigo įlankos krantu, per Braunsbergo-Goldapo šiaurę ir pasiektų Lietuvos sieną, Lenkijos Respubliką bei Rytų Prūsiją.“ (iš Potsdamo konferencijos protokolų).

Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS lyderiai V. Čerčilis, H. Trumenas ir J. Stalinas Potsdame | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.
Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS lyderiai V. Čerčilis, H. Trumenas ir J. Stalinas Potsdame | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Du premjerai ir du prezidentai

Potsdamo (arba Berlyno) konferencija vyko 1945 metais nuo liepos 17 iki rugpjūčio 2 dienos Cecilienhofo rūmuose, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė kronprincui Vilhelmui Hohenkolernui (Vilhelm Hohencolern). Jie taip pavadinti kronprinco žmonos Cecilijos garbei ir yra jaukiame tyliame Potsdamo pakaraštyje. Ten pirmąkart teko pabūti su Lietuvos žurnalistų grupe, kai nuo sąjungininkų pergalės Europoje tebuvo praėję pora dešimtmečių – 1966-ųjų rudenį.

Aplankę Berlyno priemiestį Karlshorstą, kur feldmaršalas Keitelis pasirašė Vokietijos kapituliacijos aktą, atvykome į Potsdamą, garsėjantį Prūsijos valdovų vasaros rezidencija Sanssouci su nuostabiu milžinišku parku. Jame studijų Berlyne laikais XIX amžiaus pradžioje mėgo lankytis didysis vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris (Arthur Schopenhauer). Jo vardas suteiktas prie parko prigludusiai gatvei. Vienuose Sanssouci parke išlikusiuose rūmuose yra gyvenęs karaliaus Fridricho svečias prancūzų filosofas Volteras.

Minima, kad Potsdamo konferencijoje dalyvavo du Didžiosios Britanijos premjerai. Tiesa, taip negalėjo būti vienu metu. Pralaimėjusį rinkimus Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill) pakeitė Klementas Etlis (Clement Attley). Taip pat dalyvavo ir du JAV prezidentai. Nors tarp jų buvimo valdžioje jau nebe dienų ar savaičių, o aštuoneto metų laiko tarpas, tačiau jie Potsdamo konferencijų salėje buvo kartu. Tuometinis JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) sėdėjo prie milžiniško apvalaus derybų stalo. Būsimasis prezidentas 28 metų Džonas Kenedis (John Kennedy) didįjį politinį turgų stebėjo iš antrojo aukšto lygmenyje įrengtos kronprinco muzikantų ložės kaip specialusis laikraščio The New York Times korespondentas.

Potsdamo konferencijos dalyviai bendrame posėdyje | Archyvinė nuotr.
Potsdamo konferencijos dalyviai bendrame posėdyje | Archyvinė nuotr.

Kuris Stalinas buvo Potsdame?

Įtariama, kad ir sovietų lyderio būta ne vieno, tiksliau pasakius – ne to paties. Tačiau tai jau kitokio pobūdžio, giliai slapti reikalai. Mat, pagal naujausius antropologinius tyrimus, atidžiai lygindami fotografijas antropologijos specialistai iškėlė prielaidą, kad Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijose galėjo dalyvauti ne tas pats asmuo, nors ir tuo pačiu Stalino vardu. Ginčai apie Stalino antrininkus vyksta jau seniai, tačiau patikimai dokumentuotų įrodymų nėra iki šiol, kol neišslaptinti specialieji archyvai ir nepaskelbta jų medžiaga.

Laikraščio Komsomolskaja Pravda žurnalistai 2008 metų vasarą pamėgino eiti dar vienu tyrimų keliu. Jie pasikvietė į talką žinomą Rusijos teismo medicinos tyrėją, profesorių Viktorą Zviaginą. Jam buvo pateikta keletas dešiniųjų ausų, išpjautų iš agentūros RIA Novosti fotoarchyve saugomų Stalino portretų. Kad bandymas būtų nešališkas ir švarus, tyrėjui nebuvo pasakyta, kam priklauso tos ausys.

Bandymo užsakovai patys sau tylomis nutarė už pagrindą paimti jaunojo Stalino 1902 metų fotografiją, kai jis jokių antrininkų dar negalėjo turėti. Ilgokai savo kompiuteryje apžiūrinėjęs pateiktus pavyzdžius, profesorius Zviaginas tvirtai pareiškė, kad jam pateiktos ausys gali priklausyti trims skirtingiems žmonėms. Taigi iki pat šių dienų taip ir lieka neaišku: kuris Stalinas į kur buvo nuvykęs – tikrasis ar antrininkas?

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.
Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

Atominė bomba ir gėlių žvaigždė

Liepos dvidešimt ketvirtą per pertrauką tarp konferencijos posėdžių Trumenas praneša Stalinui apie tik ką išbandytą itin galingą ginklą, bet nepasako, kad tai atominė bomba. Stalinas gana vangiai reaguoja tarstelėdamas, jog tai būtų galima panaudoti prieš Japoniją. Tačiau labai staigiai tos pačios dienos pavakare nurodo išsiųsti telegramą akademikui Igoriui Kurčiatovui, kad paspartintų branduolinių tyrimų programą. Apie tai jis tyliai „ant keturių akių“ pasako ir kartu su juo traukiniu į Potsdamą atvykusiam Lavrentijui Berijai, kai fotografavosi ant Cecilienhofo rūmų laiptų. Prieš juos raudonavo „didžiojo trejeto“ garbei iš geranijų pasodinta penkiakampė žvaigždė. Nuo tol ji atnaujinama kasmet ir yra matomiausia vidinio rūmų kiemo puošmena.

Po keturiasdešimt dvejų metų 2008-ųjų rugpjūtį vėl stovėjome Cecilienhofo pilies menėje, kur tiesiog spengiančioje tyloje tebedunkso apvalus stalas su trimis aukštais krėslais karą laimėjusių valstybių lyderiams (beje, į Potsdamo susitikimą nebuvo pakviesta ketvirtoji sąjungininkė Prancūzija, nors jai priklausė viena okupuotos Vokietijos dalis su Berlyno zona). Už didžiūnų po keletą kėdžių – užsienio reikalų ministrams, patarėjams ir vertėjams. Deja, kažkodėl šios salės ir šioje salėje visiškai neleidžiama fotografuoti. Teko pasinaudoti paties Potsdamo (berlyno) konferencijos muziejaus nuotraukų kopijomis.

Nuo Potsdamo konferencijos jau eina septintas dešimtmetis. Šiandien kitoks pasaulis ir kitokia Europa, nors grėsmių ir pavojų nestinga. Lyg Damoklo kardas virš planetos pakibo islamiškojo fundamentalizmo keliamas tarptautinio terorizmo pavojus, iš Amerikos atsirita koronaviruso keliamos finansų krizės atgarsiai. Lyg koks groteskinis jų pranašas mus, tąkart stovėjusius Cecilienhofo menėje, pasiekė sūnaus mobiliuoju telefonu atsiųsta žinutė, kad Lietuvos krepšininkai pralaimėjo ispanams Pekino Olimpiadoje. Technika tobulėja, o gerų naujienų nuolat mažėja.

Kaip išspręsti „Kaliningrado galvosūkį“?

Kaliningrado sritis yra išties išskirtinis reiškinys dabartinėje Europoje. Tą išskirtinumą sąlygoja keletas veiksnių. Pirmiausia, ši sritis yra netradicinis teisinis ir politinis reiškinys, dėl kurio kyla diskusijų apie jos tarptautinį priskyrimo Rusijos Federacijai statusą. Be to, po Sovietų Sąjungos iširimo Kaliningrado sritis tapo eksklavu (panašiai kaip Rytų Prūsija po Versalio sutarties), keliais šimtais kilometrų atskirtu nuo metropolijos. Pagaliau kaip Rusijos Federacijos subjektui šiai sričiai tenka nuolat įrodinėti savo išskirtinumą, lyginant su kitomis šios šalies teritorijomis (juk devyni dešimtadaliai jos gyventojų niekada nėra buvę „kontinentinėje Rusijoje“). Dėl to atsiranda įtampos su centrine valdžia Maskvoje.

Kaliningrado sritis šiandien yra tarp dviejų skirtingų kultūrinių ir politinių darinių – Rusijos Federacijos, kurioje stiprėja autoritarizmas, ir Europos Sąjungos su augančiu demokratinio federalizmo puoselėjimu. Todėl stiprios pilietinės visuomenės kūrimas galėtų tapti bene svarbiausiu dabartinio „Kaliningrado galvosūkio“ sprendimo elementu. Deja, Kaliningrado sritis iki šiol nepasinaudojo jos didžiojo žemiečio Imanuelio Kanto dar prieš pustrečio šimto metų nusakyta galimybe tapti „laisvų piliečių asociacija“.

Tai būtų tikras kelias šiai XX amžiaus didžiųjų dalybų aukai tapti tikra Europos kultūrinio ir politinio gyvenimo dalimi. Juk niekas nebesistebi, kad pasaulyje yra angliškai, prancūziškai, ispaniškai, vokiškai kalbančių šalių, kurios anaiptol nėra nei Anglija, nei Prancūzija, nei Ispanija, nei Vokietija. Tai kodėl negalėtų atsirasti savarankiškas valstybinis darinys – Baltijos rusų respublika? Pagyvensim – pamatysim.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  2. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  3. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  4. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  5. A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva
  6. K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo
  7. O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  8. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  9. Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu
  10. A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos?
  11. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  12. Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui?
  13. A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi
  14. T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis
  15. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  16. B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas?
  17. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  18. V. D. Hansonas. NATO pabaiga?
  19. S. Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis
  20. M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Gabrielė says:
    2 metai ago

    Kuo remiate teiginį, kad Stalino pasiūlymas Sniečkui prijungti Karaliaučiaus kraštą prie Lietuvos yra pramanas? Ar tuo, kad niekas jums ant stalo nepadėjo Stalino raštiško pasiūlymo. Tai jo rašto formoj, tur būt, ir nebuvo. Sakoma, kad Sniečkus nesutiko, suprasdamas, kad sritis bus apgyvendinta rusakalbiais, vyks greita rusifikacija.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      2 metai ago

      Manau, kad tas Stalino pasiūlymas ir Sniečkaus atsisakymas – tai vienas sovietinių mitų. Jei Stalinas būtų norėjęs prijungti Karaliaučiaus sritį prie Lietuvos, tai ir būtų prijungęs! Sniečkus sovietinėje hierarchijoje buvo per menkas varžtelis, kad Stalinas kreiptų dėmesį į jo nuomonę (jis aplamai nesiskaitė su niekieno nuomone!). Tik įsivaizduokite – kažkoks “litofcas Sniečkusas” išdrįso paprieštarauti pačiam Stalinui!!! Ar tikite tuo?! Būtų rovęsis Stalinui, kaip sakoma, ant ragų – labai greitai atsidurtų pas baltas meškas. Ir tai – geriausiu atveju, o galimai būtų miręs nuo kokio nors infarkto ar insulto arba būtų pkliuvęs į avariją…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        – Kak zdesj soveršenno verno otmetil tovarišč Niunia….
        (Kalbėtoja galvojo, jog Niunka yra pravardė)

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          2 metai ago

          ???

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            2 metai ago

            O kas pasakė ,,Sniečkusas”? Tai aš prisiminiau tikrą atvejį, kai į suvažiavimą, ar kitą partinį susibėgimą Vilniuje atvykusi ,,kuratorė” iš Maskvos savo baigiamojoje kalboje pagyrė draugą ,,Niunią”. (Rusiškai ,,k” varde ir kai kuriuose kt. žodžiuose skamba nepagarbiai – devka, Manjka, Vitjka, Petka, tad ji pamanė, jog čia taip familiariai bendraujama, prasivardžiuojama)

          • Stebėtojas says:
            2 metai ago

            Atleiskite, Gerb. Žemyna, bet Tamstos komentarai, man atrodo, visiškai ne į temą… ?

          • Žemyna says:
            2 metai ago

            Taip, atsiliepiu ir į kitų komentatorių komentarus, jų mintis ar į jų pavartotą žodį. Šiuo atveju pirmame 2020 08 15 08:55 | IP adresas: 188.69.193.126 Stebėtojo komentare tai buvo ,,Sniečkusas”.
            Kartais tokiu nuklydimu į pievas bandau sumažinti tarp komentuotojų kylančią įtampą.
            Atsiprašau, jei tai erzina.

          • Stebėtojas says:
            2 metai ago

            ?

  2. Galimybė says:
    2 metai ago

    vartoti tiesiog TVANKSTA,
    Tvankstos žemė,
    (Tuwankst… kai kurie germankalbiniai tars,
    Berlyno archyvai žiną nuo pat pradžių šį vietovardį
    …nuKrolevcintą
    nuKionsbergintą
    nuKalinintą,
    ..nu STALINTĄ).

    Tvanksta ar Stalingradas, juk
    esminis PRŪSIJOS sostapilės
    įvardo s k a m b e s y s.

    Negi prūso nei vieno, –
    negi Tvanksta bus amžiams
    užmiršta, kaip iki 1016 m. Kaupo
    galybė-didybė ten, – Gintaro Kelyje.

    Atsakyti
  3. Inga says:
    2 metai ago

    Ačiū autoriui – ir įdomu, ir informatyvu.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Taip, pvz., „Baltijos rusų respublika“. Arba rėmimasis „Komsomolskaja Pravda“.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        2 metai ago

        O aš prisimenu ketvirtąją baltijos respubliką. Tokį pavadinimą siūlė atsibastėliai.

        Atsakyti
  4. Getas says:
    2 metai ago

    Ten gyvena ne tik rusai, autochtonai lietuvininkai,bet išeiviai iš kitų sovietų respublikų: Baltarusijos, Ukrainos, Kaukazo šalių, todėl vadinti Baltijos rusų respublika, nėra pagrindo. Geriau tiktų Baltijos respublika. Pirmiausiai reikia atstatyti istorinius pavadinimus – tai būtų Lietuvos ir Vokietijos reikalas. nes dabar pagal Kultūros paveldo konvenciją yra ji pažeista, suteikus 20 a. nusikaltėlių- bolševikų/sovietų vardus.Galėtų nuo šito ir pradėti Vokietija su Lietuva – tai mūsų Prezidento pareiga.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      2 metai ago

      Bijau, kad mūsų prezidentas ignoruos šią atseit jo pareigą… ?

      Atsakyti
  5. Getas says:
    2 metai ago

    Stalinas gerai žinojo didingą Lietuvos istoriją ir apie tai rašo atsiminmuose St. Raštikis, kai jis cituoja Stalino kalbą pasirašant 1939 m. spalio 10 d. sutartį su Lietuva, kai buvo grąžintas dalinai “Vilniaus kraštas” – Pietryčių Lietuva po Lenkijos okupacijos.Todėl siūlymas Karaliaučiaus Lietuvai galėjo būti, juk jis labai daug apdovanojo Lenkiją prūsų žemėmis, nors lenkų lyg tai nemėgo. Kad Stalinas galėjo mylėti Lietuvą, rodo ir ta frazė pasakyta Molotovo J. Urbšiui (Urbšys pasakojo per susitikimą su Sąjūdžiu, regis ir radijas transliavo) jau 1940 m. derantis po sovietų ultimatumo: “Chvatit Vam Litvu prodavat” (Užteks Jums Lietuvą pardavinėti). Jis turėjo omenyje 1920 m. kai buvo nugalėtas Želigovskis ir nėjo Lietuvos kariuomenė į Vilnių bei kai Lietuva be Vilniaus klausimo iškėlimo 1938 m. priėmė Lenkijos ultimatumą.
    Sniečkus buvo prastas strategas ir bijojo dėl savo kailio, todėl ir bijojo rizikuoti, o galėjo pasiūlyti vežti mūsų tremtinius vietoj Sibiro į Karaliaučių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

2023 02 02
L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Zakdrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Miadrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Suedrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • 2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
1
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europos Sąjunga remia Ukrainos taikos formulę (Rusijos armijos išvedimas) ir yra pasirengusi dirbti, kad būtų įgyvendinti visi dešimt punktų ir...

Skaityti toliau

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 03
0
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Europos Komisijos pirmininke Urzula fon der Lejen prieš šiandienos, kaip apibūdino pareigūnai, aukščiausiojo lygio...

Skaityti toliau

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 02
8
Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Teroristinės valstybės fiureris Putinas vakar pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turi nutraukti Rusijos regionų apšaudymą iš Ukrainos teritorijos, dėl kurio, jo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Zakdrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Miadrymn apie Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl žemės pardavimo stabdymo ir referendumo likimo (tiesioginė transliacija, video)
  • Suedrymn apie „Neužmirštuolė“ Sausio 13-ąją – spjūvis kultūros darbuotojams ir pagarba masonams?
  • Kažin apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

N. Venckienė. Aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai