K. Braziulis. Nematomas Rusijos frontas Europoje: kai gąsdinimai virsta teroru

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau ne kartą ultimatumu pareikalavo, kad Vakarai nutrauktų ginklų tiekimą Ukrainai. Jo žodžiai skambėjo kaip tiesmukas grasinimas: jei tiekimas nebus nutrauktas, Kremlius imsis „atitinkamų veiksmų“, kad priverstų Vakarų sostines pasiduoti.

Tačiau tiesa ta, kad Maskva šių veiksmų jau ėmėsi. Kol Europos politikai diskutuoja apie „raudonąsias linijas“, Rusijos specialiosios tarnybos Europos Sąjungos teritorijoje jau atvėrė antrąjį frontą. Tai nebėra diplomatiniai grasinimai – tai reali, krauju ir ugnimi rašoma hibridinio karo realybė.

Kokie tai veiksmai? Faktai kalba patys už save.

Sabotažas, ugnis ir dronai: išpuoliai prieš pramonę

• Ugnis Bulgarijoje: Amuniciją ir sovietinio kalibro sviedinius Ukrainai gaminančios bendrovės „EMCO“ gamyklos ir sandėliai nuolat liepsnoja. Naujausias įtarimus keliantis incidentas Belicos gamyklos sandėliuose sukėlė masinius sprogimus ir sunaikino Ukrainos frontui skirtus išteklius.

• Berlyno pramonės gaisras: Vokietijos sostinėje iki pamatų sudegė metalurgijos gamykla „Diehl Metall“. Nors joje tiesiogiai nebuvo montuojamos raketos, gamykla priklauso koncernui, gaminančiam Ukrainos dangų saugančias oro gynybos sistemas „IRIS-T“.

• Kovinis dronas logistikos širdyje: Vokietijos oro uoste, kuris naudojamas kritiškai svarbios karinės paramos Ukrainai pervežimui, buvo užfiksuotas kovinis dronas.

Užsakomosios žudynės Europos širdyje: taikinys – vadovai

Kremlius peržengė dar vieną psichologinę ribą – pereita prie tiesioginio pramonės lyderių fizinio likvidavimo planų:

• Sąmokslas prieš „Rheinmetall“ vadovą: JAV ir Vokietijos žvalgybos bendromis pastangomis sužlugdė Rusijos planą nužudyti Arminą Papergerį (Armin Papperger)– didžiausio Vokietijos ginkluotės koncerno vadovą, aprūpinantį Ukrainą sunkiąja technika ir šaudmenimis.

• „Novičoko“ šešėlis virš dronų kūrėjo: Neseniai Vokietijos kontržvalgyba užkardė dar šiurpesnį nusikaltimą. Taikiniu tapo Stefanas Tumanas (Stefan Thumann) – karinius dronus Ukrainai tiekiančio startuolio „Donaustahl“ generalinis direktorius. Rusijos žvalgyba pasitelkė žemiausio lygio „vienkartinius“ vietos agentus, kurie sekė vadovą. Saugumo tarnybos išsiaiškino, kad dirva buvo ruošiama pasikėsinimui, panaudojant mirtiną cheminį ginklą – „Novičok“ grupės nervus paralyžiuojančius nuodus. S. Tumanas šiandien yra priverstas gyventi visiškame pogrindyje, saugomas 24 valandas per parą.

Geografija plečiasi: papildomi Kremliaus hibridiniai išpuoliai

Šie išpuoliai – ne izoliuoti atvejai, o visoje Europoje liepsnojančio gaisro dalis:

• JK sandėlių padegimai: Londone buvo padegti Ukrainai paramą gabenančių logistikos įmonių sandėliai. Britų teismas pateikė kaltinimus asmenims, už pinigus užverbavusiems vietos nusikaltėlius vykdyti Rusijos užsakymus.

• Diversijos geležinkeliuose: Lenkijoje ir Baltijos šalyse fiksuojami sistemingi bandymai sugadinti geležinkelių infrastruktūrą, kuria juda NATO technika. Užfiksuoti atvejai, kai Rusijos žvalgybos samdyti asmenys montavo kameras prie strateginių bėgių ruožų.

• Logistikos centrų sabotažas Čekijoje: Praeityje nuaidėję Vrbeticės ginklų sandėlių sprogdinimai, už kurių stovėjo tie patys GRU agentai, dabar įgavo naują pagreitį – Čekijoje nuolat fiksuojami kibernetiniai išpuoliai prieš transporto tinklus ir traukinių valdymo sistemas.

Ką mums sako šie faktai?

Šie šiurpūs įvykiai siunčia vienintelę, negailestingą žinutę: Rusija jau kariauja karą prieš Vakarus.

Šiam karui ji naudoja pačias brutaliausias priemones: valstybinį terorizmą, diversijas, sabotažą, dezinformacijos atakas ir politines žudynes ES teritorijoje.

Maskva visiškai nusimetė civilizuoto elgesio kaukę – ji nesiskaito nei su tarptautine teise, nei su valstybių suverenitetu. Ji veikia agresyviai, ciniškai ir be jokių skrupulų.

Vakarų naivumas ir surištos rankos

Didžiausia tragedija, kad Vakarų Europa vis dar bando gyventi taikos iliuzijoje.

Europos sostinėse vis dar naiviai tikimasi, kad agresorius nusiramins, jei tik su juo bus elgiamasi „atsargiai“.Vokietijos pavyzdys čia yra chrestominis.

Šalies žvalgyba ir kontržvalgyba yra teisiškai ir struktūriškai paralyžiuotos. Įstatymai joms leidžia tik pasyviai gintis – bet koks aktyvus puolimas ar prevencinis smūgis priešininko teritorijoje yra teisiškai uždraustas.

Ši krizė prasidėjo ne vakar. Ilgus metus trukusio Angelos Merkel valdymo laikotarpiu saugumo ir žvalgybos tarnybos buvo sistemingai stumiamos į politinį pakraštį.

Jos buvo finansuojamos nepakankamai, laikomos „šaltojo karo reliktu“ ir nustumtos į nesvarbių institucijų gretas, nes Berlynas tikėjo amžina draugyste su Rusija.

Šiandien už šį geopolitinį naivumą Vakarai moka gaisrais savo gamyklose ir grėsme savo piliečių gyvybėms.

Atėjo laikas pabusti, nes karas jau vyksta mūsų kieme.