Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Baltašaknės

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2020 06 01 09:17
4
Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.
Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Masyvių teatro užuolaidų įrėmintoje scenoje – moters figūrėlė, trapi, lengva, plaukianti… Tokią Unę (Uršulę Babickaitę- Graičiūnienę), garsią tarpukario aktorę ir pirmąją moterį režisierę, matė dailininkė Gražina Didelytė, kurdama jai dedikuotą ekslibrį – miniatiūrą ir įvardindama  kūrinį „DAINA BALTAŠAKNEI“. Kodėl dailininkė pasirinko šią poetų  neromantizuotą ir ne itin išvaizdžią  gėlę? Jos žiedeliai – žalsvai balti –  slepiasi po masyviais lyg scenos uždanga lapais. Paslaptingas varpelių skambesys trunka taip trumpai – lyg žmogaus gyvenimas – spektaklis scenoje. Amžinos tėra šaknys. Kaip svarbu, kad jos liktų šviesios …

Une ją pavadino Balys Sruoga, simpatizavęs šiai žaviai, patraukliai merginai. Unė – nuo lotyniškojo unus – vienas, vienintelis. Ji išties buvo vienintelė, nepakartojama, pirmoji moteris režisierė Lietuvoje, o vėliau ir JAV. Gimusi Uršule Babickaitė Kupiškio krašte, Laukminiškiuose, ūkininko šeimoje, pasirinko neįprastą moteriai gyvenimo kelią – aktorystę. Pirmą kartą į sceną užlipo būdama dvylikos – kaimo klojimo teatre. Tuo metu dar niekas negalėjo atspėti, koks talentas, kokia veržli jėga slypi toje mergaičiukėje.

Dar neturėdama šešiolikos, ji išvyko į Peterburgą. Ten susitiko Balį Sruogą, kuris turbūt pirmasis įžvelgė šios merginos aktorinį talentą, įtraukė į kultūrinę, meninę veiklą lietuvių pabėgėlių stovykloje (ėjo 1916-ieji). Būtent Sruoga išrūpino finansinę paramą studijoms Petrogrado imperatoriškojoje konservatorijoje.

Grįžusi į Lietuvą, Uršulė Babickaitė suprato, kad to meto vyrai režisieriai (J.Vaičkus, B.Dauguvietis, K.Glinskis) į teatrą moters neįsileis. 1919 metais ji išvyko į JAV, į Čikagą, kur jau buvo nemaža lietuvių bendruomenė. Puikiai mokėdama anglų kalbą (beje, Unė laisvai kalbėjo ne tik anglų, bet ir prancūzų, lenkų, rusų, italų, graikų kalbomis!), ji vaidino ne tik Čikagos, bet ir Niujorko, Vašingtono teatruose.

O 1923-aisiais jai buvo pasiūlytas vaidmuo filme „Lapių medžioklė“, Unė buvo pasirinkta pagrindiniam – JAV prezidento Dž.Vašingtono mylimosios vaidmeniui… tereikėjo atsisakyti Lietuvos pilietybės ir priimti Amerikos. Valdininkas supažindino su priesaikos tekstu: „Aš šaukiu Dievą liudininku, kad atsižadu savo šalies Lietuvos…“ „Čia tik toks formalumas, –  padrąsino Unę valdininkas, – uždėkite ranką ant Biblijos…“ Unės skruostais ritasi ašaros, ji žino, ko atsisakanti – ne, ne Lietuvos, o vaidmens, kurio troško visa širdimi. „Aš negaliu išsižadėti Lietuvos“, – lemena. Valdininkas nustemba, nes tai – pirmas kartas jo gyvenime, kai  dėl Amerikos dolerio ir dėl šlovės neišsižadama savo tėvynės, kurios net nėra pasenusiuose Amerikos žemėlapiuose!

Unė nepriėmė JAV pilietybės, negavo trokštamo vaidmens, bet savo įsitikinimų neišdavė. Ištekėjo už Petro Graičiūno, pusbrolio, kurį sutiko Amerikoje. Vedybos iš meilės, didelės, ištikimos iki gyvenimo pabaigos. Graičiūnas – vadybos konsultantas, tad šeimai netrūko turtų: namas Paryžiuje, vila Šveicarijoje…

Unė vaidino ir režisavo Vašingtone, Paryžiuje, Londone, Ženevoje… Tačiau Unę draskė tėvynės ilgesys. 1935-ais šeima grįžta į Kauną. Sovietams okupavus Lietuvą, Graičiūnai nepasitraukia į Vakarus. 1951 metais jiedu apkaltinami šnipinėjimu ir nuteisiami. Graičiūnas neaiškiomis aplinkybėmis miršta kalėjime, Unė  po Stalino mirties reabilituojama ir dar dešimt metų gyvena dideliame skurde, tačiau niekada nepraranda savigarbos ir vidinio švytėjimo.

Šis vidinis švytėjimas, spinduliuojamas iš sielos gelmių, ir jungia Unę su dailininke Gražina Didelyte. Baigusi Dailės institutą, Didelytė atsisakė piešti „laimingus“ kolūkiečius – neatidavė reikalingos duoklės socializmo šlovinimui. Neįstojo į Komunistų partiją, negalėjo pamiršti giminaičių, ištremtų į Sibirą. Dalyvavo žygyje „Daukanto taku“. Priklausė žygeivių sambūriui, kurį sovietinė valdžia prilygino rezistenciniam pasipriešinimui, piešė miniatiūras, neslepiančias pasididžiavimo  garbinga Lietuvos  praeitimi.

Grafikė G.Didelytė sukūrė daugybę ciklų, susijusių su Lietuvos istorija nuo pat ledynmečio iki šių dienų (jie apžvelgti knygoje „Gražinos Didelytės LIETUVA“). Kūrė ekslibrius žmonėms, išlaikiusiems savo tautiškąją tapatybę, žmogiškąjį orumą, nenusilenkusiems melui, neparsidavusiems „už gardaus valgio šaukštą“. Pati ji, atsisakiusi tarnystės sovietinėse įstaigose, gyveno tik iš kūrybinių užsakymų, o tai reiškia – labai skurdžiai.

Vėliau, kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę, kai atsivėrė valstybių sienos, Didelytės darbai buvo eksponuojami daugelyje šalių, dalyvavo ekslibrių konkursuose, iš jų visuomet grįždavo su apdovanojimais. Susidomėjo jos darbais ir užsienio kolekcininkai. Ji, vienintelė iš Lietuvos, pateko į žymiausių pasaulio asmenybių Antologiją. Deja, Lietuvos Dailininkų sąjunga į tai nesureagavo, matyt, daugelis jautė konkurenciją.

Paskutiniuosius gyvenimo metus dailininkė praleido Rudnelės kaime (Varėnos rajonas), savo sodyboje prie Skroblaus – mažo, šaltiniuoto upelio, kurio versmė gaivino menininkę. Besigilindama į lietuvių mitologiją, skaitydama Marijos Gimbutienės raštus, atrado užuominų, kad senaisiais laikais lietuviai garbinę upelių, šaltinių dievaitį Andoją. Savo galeriją – rąstų trobelę – pavadino „Andeinės“ vardu. Galerija atidaryta 2005 -ųjų  rudenį (šį rugsėjį galerija minės 15-ąjį gimtadienį, bet kol kas nėra gavusi  muziejaus status).

Dailininkės gyvenimas nutrūko 2007-ais,  tad pasidžiaugti išsipildžiusia svajone teko neilgai… Dailininkės Didelytės darbeliuose  – daug istorinių ženklų, gamtos detalių, dažniausiai įrėmintų ąžuolo žievės, paparčio spiralės, žvaigždynų  – kaip visos Visatos jungties  – fone.

Unei skirtame ekslibryje virš scenos, simbolizuojančios ir trapų, labai trumpą žmogaus gyvenimo kelią, taip pat spindi žvaigždės – begalybės, vilties, o gal „Aukštųjų akimirkų“, anot Mačernio, simbolis? Baltašaknės, taip gausiai žydinčios ant apleistų kapų kaimo kapinaitėse – žemiškojo gyvenimo – jo šaknų (ne visuomet matomų, todėl nevertinamų ir nesaugomų?) priminimas.

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.
Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Scenoje, kurioje nėra užuolaidų, lengva, trapi moters figūrėlė. Ne, tai ne Unė. Man tik pasivaideno… Tai – Birutė Mar (Marcinkevičiūtė), įkūnijanti Unę. Aktorė, režisierė, monospektaklių pradininkė Lietuvoje. Pagal Unės Babickaitės, dar kitaip – Unės Baye dienoraščius sukūrusi vienos dalies spektaklį „Unė“. Aktorė sako pasirinkusi kurti ir režisuoti tokį spektaklį neatsitiktinai – atradusi Unėje labai daug savęs. Daug gyvenimiškų sutapimų, panašių išgyvenimų, vidinių nuostatų įkvėpė menininkę. Žiūrovai patvirtins:  Unė ir Birutė Mar –  bendrašaknės  savo gyvenimo pajautimu, tuo nenusakomu vidiniu švytėjimu.  Prie jų pridėčiau ir dailininkę Gražiną Didelytę. Baltašaknės…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Jau 11-tąjį kartą dailininkės Gražinos Didelytės gerbėjai susirenka į „Andainės“ šventę
  2. R. Jasukaitienė. Laiko klodai
  3. R. Jasukaitienė. Dailininkės tikėjimas – jos kūriniuose ir gyvenime
  4. R. Jasukaitienė. Įkurta Tarptautinės Ąžuolo draugijos Lietuvos grupė
  5. R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje
  6. R.Ragauskaitė. Ožekšnių šviesoj
  7. E. Merkytė. Mama šimtui vaikų
  8. R. Ragauskaitė. Rytoj jau ruduo
  9. NMA vasaros susitikime apsilankys Lietuvą garsinanti dirigentė – Mirga Gražinytė – Tyla
  10. V. Kochanskytė: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „laivas“ sėkmingai vedamas vadovo J. Sakalausko

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    11 mėn. ago

    Pats žodis tobulas – nevienaprasmis.
    Baltos šaknys, baltų šaknys, tvirtos, laikui atsparios šaknys…

    Atsakyti
    • Regina says:
      11 mėn. ago

      Man taip pat jis patiko savo daugiaprasmiškumu…Gražus žodis, gražus simbolis…

      Atsakyti
  2. Birutė says:
    11 mėn. ago

    Gražiai ir jautriai papasakota apie dvi aukštos prabos menininkes, kurias sieja ypatingas grožio pajautimas, vidinis švytėjimas ir lietuviškas kuklumas. Gaila, abi mūsų krašte nepakankamai įvertintos.

    Atsakyti
  3. Bendrakeleivis says:
    11 mėn. ago

    Taip, sunku derinti ištikimybę principams su darbdaviais ar reketininkais: ar tai būtų Amerikos kompanija, ar sovietinis valdininkas, ar per langus besidairantis mafijozas… Telieka džiaugtis, kai atrandami bendrašakniai ir bendrašaknės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

2021 04 08
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
Metų „Tautos interjero“ vardas atiteko pastatui Šventojoje, kuriame – vien Lietuvos kūrėjų darbai (video)

Metų „Tautos interjero“ vardas atiteko pastatui Šventojoje, kuriame – vien Lietuvos kūrėjų darbai (video)

2021 03 31
VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

2021 03 31
Kauno IX forto muziejus pristato naują parodą ir audio kompoziciją (video)

Kauno IX forto muziejus pristato naują parodą ir audio kompoziciją (video)

2021 03 24
Skelbiami nusipelniusieji „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimo

Skelbiami nusipelniusieji „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimo

2021 03 10
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 431; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

by Kristina Aleknaitė
2021 04 08
1
R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

Vos prašvitęs pavasaris kviečia į lauką, pasivaikščioti, pasidžiaugti bundančia gamta, pamąstyti, prisiminti Lietuvos istorijos įvykius. Kauno senosios kapinės, esančios Vytauto...

Skaityti toliau

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

by daiva
2021 04 02
6
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

Po Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro apėmė keistas jausmas, tarsi paragavus karstelėjusio teisingumo pakaitalo....

Skaityti toliau

Metų „Tautos interjero“ vardas atiteko pastatui Šventojoje, kuriame – vien Lietuvos kūrėjų darbai (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 31
0
Metų „Tautos interjero“ vardas atiteko pastatui Šventojoje, kuriame – vien Lietuvos kūrėjų darbai (video)

Pradedami skelbti žinomų kasmetinių apdovanojimų „Metų interjeras/Auksinė paletė’20“ nugalėtojai.

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Wizzair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atnaujinami skrydžiai iš Kauno oro uosto

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai