Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Laiko klodai

Regina Jasukaitienė, www.alkas.lt
2013 11 01 00:44
2
R. Jasukaitienė. Laiko klodai
G.Didelytės sodyba Rudnelės kaime | autorės nuotr.
G.Didelytės sodyba Rudnelės kaime

Troboje vėsoka. Iš vakaro tebuvo menkai pakurta. Krosnis senovinė, su mažučiu „langeliu“ – anga orui įeiti. Pro jį matyti ugnelė – virpanti, laižanti įmestą pušies ar alksnio pliauską. Dailininkė Gražina Didelytė, iš miesto triukšmo pabėgusi šiton Dainavos girios apsupton trobelėn, valandų valandas mėgdavusi žiūrėti į židinio ugnį, kuri jai atstodavusi televizorių. Šitai ji yra užrašiusi savo dienoraštyje. Iš tiesų dailininkė neturėjo televizoriaus – šitaip ji taupė brangų savo  laiką, užtat jo pakakdavo kūrybai ir gamtai: „čia išgyvendama šaltas žiemas ir darganas, suartėjau su gamta, pradėjau justi jos virpesius (…), galiu grožėtis girios paukščiais, subtiliom sniego formom, šerkšno piešiniais“. Nurimus, savin susitelkus, atsivėrė giluminiai žmogaus ir gamtos, gamtos ir istorijos klodai.

Atitraukiu baltos drobelės užuolaidėles, iš kraštų pamargintas smulkučiais žibuoklių žiedeliais. Dailininkė mėgo augalų, gyvūnų ornamentus visur kur: puodeliai, lėkštutės, net šaukšteliai – su ąžuolo lapų motyvais; užtiesalai, net patalynė ir visi jos drabužiai – samanų, eglių, pelynų pilkumo spalvos, turėjo net žalią paltą ir tokio pat atspalvio skybėlaitę, kuri labai tiko prie žalių akių ir juodų plaukų… Pro langelį matau nužilusį, nušalnojusį lauką – būta kandžios šalnos. Mėnulio ragelis rytuose – lyg pjautuvas, nušienavęs lanką. Toks yra spalio pabaigos rytas – žadantis giedrą, nes iš girios kylanti saulė jau paliečia prie kluono stovintį beržą ir, kaip gera dailininkė, pilšvame fone išryškina jo  aukso spalvos  geltonį. Išėjęs iš girios beržas šviečia iš tolo: gal tai jo laikas nušviesti šitą dieną, šią mažą atkarpėlę metuose?

3-didelytes-K100Šitame pat klojime buvo surengta ir dailininkės ciklo „Dainavos klodai“ paroda. Jis susideda iš 40 vienodo formato piešinių, sukurtų 2002-ais metais.  Prieš tai dailininkė perskaitė ne vieną istorinę knygą, atsirinko tai, kas rašoma apie šį kraštą. O jis ypatingas tuo, kad tirpstantis ledynas čia sustūmė įspūdingas kalvas, išrausė griovas, sustūmė žemynines kopas. Ypatingo grožio Dainavos kraštovaizdis – paskutinio ledynmečio padarinys. Kai čia ėmė kurtis pirmieji gyventojai, atsikraustę iš pietų ir vakarų (nuo 18 iki 3 am. prieš Kr.), tris ketvirtadalius viso krašto ploto dengė pelkės – raistai. Pirmuosius gyventojus istorikai vadina proaisčiais. Proaisčių namai buvo statomi ant daugiasluoksnių rąstinių grindų tiesiog pelkėse, mirusieji buvo laidojami į „namų“ pogrindį – į pelkių durpes. Tai įrodo radiniai pelkėse. Raistas – unikalus tūkstantmečių senumo metraštis. Apie tai perskaičiau dr. Onutės Grigaitės knygoje „Raiste“, kurią piešiniais iliustravo dailininkė Gražina Didelytė. Ji mėgo raistą, buvo išbraidžiusi jį, grožėjosi pirmaprade gamta ir jos paslaptingumu. Tad ir „Dainavos klodų“ ciklas prasideda nuo „Ledynų sparnų“, „Saulės šėlsmo“, kuris vaizduoja ledynų tirpimą, nuo „Ežero gimimo“, „Tundros karalystės“, „Tauro karalijos“… Paveikslas „Amžių reliktai“ vaizduoja seniausius po ledynmečio išlikusius augalus: asiūklius, paparčius, pataisus. 1-didelytes-K100„Šaltinių akis“ piešinyje primena Visatos kūrėjo akį – visa reginčią, visa saugančią. Gražina Didelytė, gyvendama Dainavos girioje, regėjo daugybę iš kalvų trykštančių šaltinėlių, sutekančių į patį skaidriausią Lietuvos upelį Skroblų. Šaltinėliai maitina smėlingą Dainavos žemę, tokiu būdu saugodami visa, kas gyva.

Daugelis „Dainavos klodų“ piešinių iškelia pačius giliausius istorinius klodus: reljefo formavimąsi, žmogaus apsigyvenimą šiuose kraštuose, jo primityvią buitį ir pasaulėjautą, glaudžiai susijusią su gyvenamąja aplinka – gamta. Daugelyje piešinių dailininkė vaizduoja tai, kas buvo būdinga tik šiam kraštui: šiose pelkėse būta daug rūdos, iš kurios net 700 metų mūsų protėviai , išgarinę ją  tam tikrose krosnyse, liedavo geležį. 7 tūstančius metų žmonija jau žino ir juodąją keramiką, kuri anksčiausiai (kalbant apie dabartinę Lietuvos teritoriją) imta degti Merkinės apylinkėse .

2-didelytes-K100Vėlyvesnieji  įvykiai: kryžiuočių užpuolimai, Punios gynėjų auka, Vytauto Didžiojo laiškai, rašyti kryžiuočių ordino magistrui iš Varėnos medžioklės  sodybos, šio krašto polonizacija, kuri tęsėsi iki 1939-ųjų ir kuri buvusi itin skaudi , nes buvo ne tik uždrausta spauda, bet ir lietuviškos mokyklos,pavaizduoti piešiniuose „Erelio grobis“, „Knygos lemtis“, „Punios auka“, „Vytauto laiškai“, „Perlojos sargas“ ir kituose.  Kiekvieno paveikslo centre- išdidintas objektas, išreiškiantis temą, kuri nėra užgožta smulkių detalių. Kiekviena iš jų – kruopščiai atrinkta, apgalvota, įnešanti papildomos informacijos, kuri suteikia galimybę suvokiančiajam laisvai reflektuoti. Ši tarsi išgryninta erdvė palieka vietos minčiai. Talpūs, poetiški, pačios dailininkės parinkti pavadinimai sužadina dar daugiau asociacijų. Šis dailininkės ciklo atlikimo būdas skiriasi nuo jos pamėgtos miniatiūrinės grafikos, kurioje ypatingą vietą užima grakšti, minimalistinė linija. Ciklo kūrinius sušildo spalvų dermė, juose dažnai užkoduota ir gilesnė mintis.

Gražinos Didelytės draugas, bendramintis, daugeliu atvejų ir globėjas Vygandas Čaplikas, po dailininkės mirties (2007 m.) perėmęs ir jos kūrybos autorines teises, šio ciklo įkvėptas nusprendė parašyti savitą Dainavos krašto istoriją, kuri būtų meno ir istorinio teksto lydinys. Taip gimė knyga „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“.

dainavos-klodai-didelyte-ciaplikas-K100Pirmąją knygos dalį sudaro Gražinos Didelytės kūriniai, palydimi trumpų  pačios dailininkės paaiškinimų,  antrąją ir trečiąją dalį parašė  knygos sumanytojas Vygandas Čaplikas. Jis parengė tekstą „Dainavos istorijos bruožai“, kuriame , remdamasis autoritetingais mokslininkais, išplečia šio krašto istorijos sąvoką, naujai pažvelgia į dainavių – kaip atskiros genties- genezę, primindamas, jog Dainavos žemės vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253-ais metais karaliaus Mindaugo laiške Livonijos ordinui, jame yra šios žemės dovanojimo aktas. Beje, ordinas jo niekuomet negavo, o paimti savo jėgomis neįstengė.

Knygos viršelyje, samanų žalsvumo dugne, įdėtas dailininkės paveikslas „Dainavos vardas“, jame vaizduojama pakrypusi, skarotų eglių smaigalius primenanti, smiltyninių kopų raštais pamarginta  karūna su kraujo lašu, simbolizuojančiu pralietą kraują dėl trokštamos laisvės. Už karūnos, tamsiame fone, išnyra dar tamsesnis-juodas  kryžius – rūstus, šaltas, plieninis – tai kryžiuočių kryžius, juo prisidengus daug metų buvo plėšiamos, siaubiamos  ne tik Dainavos, bet ir visų baltų žemės. Trečioje knygos dalyje – įvairios statistinės lentelės, Lietuvos etnografinių  ir etnokultūrinių regionų ribų žemėlapiai, schemos.

Rudnelės kaimo pašonėje yra taip vadinamas Kubilnyčios cirkas (lot. circus – ratas, apskritimas). Tai raistas, per kurį teka Kubilnyčėlė, susisemianti vandenis iš daugybės kalnų šaltinėlių. Kubilnyčios raistas gausus rūdos. Iš čia ir Rudnios pavadinimas. Varėnos rajone yra net 4 Rudnos, šioji- mažiausia, todėl vadinama Rudnele. Ilgą laiką  rūda, gaunama iš pelkių, buvo vienintelis  geležies išgavimo šaltinis. Deja, nėra išlikę krosnių, kurios galėtų akivaizdžiai parodyti šį procesą. O būtų įdomu. Dar Kubilnyčios cirkas buvo naudingas tuo, kad žiemą, pelkei užšalus, valstiečiai pjaudavo viksvas ir kitus išdžiūvusius raisto augalus ir naudodavo juos gyvulių kraikui, o galbūt ir pašarui. Visą kitą žemę, kuri nebuvo apaugusi mišku, dainaviai naudodavo javų, daržovių auginimui. Kiekvienas valstietis savo pievą aptverdavo tvora – taip labai buvo branginamas gyvulių pašaras. Iki pievų ne visada būdavo lengva privažiuoti – dar ir dabar tebėra žymu vežimų keliukai, kai kur jau užžėlę krūmais, sunkiai beišbrendami, nebent grybautojų džipais pravažiuojami. Traukiasi ir Kubilnyčia – į ją vis giliau brenda alksniai ir berželiai. Bebrai tvenkia upelį, pagrauždami net storiausius pakrantės medžius. Kubilnyčėlei vis sunkiau susitikti su Skroblumi.

Rudnelės  kaime nebeliko vietinių gyventojų – visi jie atgulė kaimo kapinaičių smiltelėje. Teliko jų pasakojimai, sudėti į knygas, į meno kūrinius. Jų ištakų ieškodama jau ne pirmą kartą atvykstu Dainavon, brendu užžėlusiais takais, tai kopdama į ledyno sustumtas kalvas, įsiropšdama į Gugutį  – aukščiausią šių apylinkių kalną, tai nusileisdama į Skroblaus slėnį; užsižiūrėjusi į jo vandenis, tekančius nuo amžių pradžios, susimąstau, kad visi visų amžių klodai – žmoguje, jo atmintyje…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Ragauskaitė. Rytoj jau ruduo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vidas says:
    9 metai ago

    Nieko nesupratau, tai cia isgalvotos ar tikros istorijos ir apie ka. Aiskiau paiskinkit kas parase ta moteris ar vyras nes jei yra schemu tai gera knyga tik kam tie piesiniai nesuprantami.

    Atsakyti
  2. ReginaJ, straipsnelio autorė says:
    9 metai ago

    Dailininkė Gražina Didelytė jau yra mirusi, bet ji išpiešė svarbiausius Dainavos krašto istorinius momentus. Todėl ir tie piešiniai pridėti. Meno žmonėms jie daug ką sako. Na, o jos draugas Vygandas Čaplikas , kuris tebėra gyvas, apibendrino : sudėjo į knygą ir dailininkės paveikslus, ir savo surinktą istorinę medžiagą apie Dainavos kraštą. Įdomi knyga. Viskas paremta moksline dokumentika.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rašytojo Kazio Sajos 90metis | R.Jasukaitienės nuotr.

R. Jasukaitienė. Sutaupytas laikas – pažinimui

2022 07 20
Sūduva

„Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija

2022 06 22
A. Norusevičiaus knygos pristatymas Garliavos bibliotekoje | R. Jasukaitienės nuotr.

R. Jasukaitienė. Gimęs liudyti

2022 06 22
R. Jasukaitienė. Gegutė iškukavo šimtą metų!

R. Jasukaitienė. Gegutė iškukavo šimtą metų!

2022 05 01
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

2022 03 31
R. Jasukaitienė. Miestas mieste

R. Jasukaitienė. Miestas mieste

2022 01 05
R. Jasukaitienė. Po baltom lelijom…

R. Jasukaitienė. Po baltom lelijom…

2021 12 13
R. Jasukaitienė. Kas šviečia pro kasdienybę

R. Jasukaitienė. Kas šviečia pro kasdienybę

2021 11 19
Dailininkės I. Naginskaitės kūrybos pristatymas parodoje „Ką padarė žirklės“

Dailininkės I. Naginskaitės kūrybos pristatymas parodoje „Ką padarė žirklės“

2021 10 27
Atidaryta dailininkės A. Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose

Atidaryta dailininkės A. Čiurlionytės akvarelių paroda M. K. Čiurlionio namuose

2021 10 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms | Pexels nuotr.
Lietuvoje

Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms

2022 08 19
Profesinis mokymas įgauna pagreitį | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Pasirinkti profesiją galima iki rugpjūčio 23 d.

2022 08 19
Aušra Liutkutė (sopranas), Giedrė Gabnytė (vargonai) | Alkas.lt ekrano nuotr.
Menas

Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas

2022 08 19
Paminėtos „Santara“steigimo 110-osios metinės | R. Kaminsko nuotr.
Istorija

Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“steigimo 110-osios metinės

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 18 14:42

2022 08 18
Šalyje pradėtas priedangų ženklinimas
Lietuvoje

Šalyje pradėtas priedangų ženklinimas

2022 08 18
Šiauliai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Naujienos

Šiauliuose tiesiamas pietrytinis aplinkkelis

2022 08 18
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbuotojų pajamos toliau augo

2022 08 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms
  • Pasirinkti profesiją galima iki rugpjūčio 23 d.
  • A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių
  • Tulpių auginimo paslaptys

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 559; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 505; komentarų: 0
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 473; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 469; komentarų: 8
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 460; komentarų: 0
  • Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo peržiūrėta: 443; komentarų: 4

Kiti Straipsniai

R. Jasukaitienė. Sutaupytas laikas – pažinimui

by daiva
2022 07 20
1
Rašytojo Kazio Sajos 90metis | R.Jasukaitienės nuotr.

Rašytojo, dramaturgo, Kovo 11-osios akto  signataro Kazio Sajos 90-mečio proga „feisbuke“ buvau įdėjusi pasveikinimą ir mūsų bendrą nuotrauką, darytą, kai...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija

by Tomas Baranauskas
2022 06 22
1
Sūduva

Šiemet yra paskelbti Sūduvos metai. Mes kažkiek jau kalbėjome apie Sūduvą, o šiandien pakalbėsime apie Sūduvą archeologiniu požiūriu su archeologu...

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Gimęs liudyti

by daiva
2022 06 22
0
A. Norusevičiaus knygos pristatymas Garliavos bibliotekoje | R. Jasukaitienės nuotr.

Gedulo ir Vilties dieną Garliavos bibliotekoje (Kauno r.) buvo pristatoma Aurelijaus Noruševičiaus knyga- istorinė apybraiža „Ką papasakočiau Tėčiui“. Nors knyga...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką
  • Antanas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

Kitas straipsnis
Seime atidengtas Žalgirio mūšiui įamžinti skirtas vitražas

G. Songaila. Ar turime nacionalinę istorinės atminties politiką? (audio)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai