Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.
Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.
Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą.
Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...
Skaityti toliau
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo. Įsteigtas...
Skaityti toliau
Šių metų paskutinėje laidoje mes nusprendėme pakalbėti su Inga Baranauskiene apie pastaruoju metu vis iškylančią aktualiją – vadinamąją Lietuvos „karalių“...
Skaityti toliau
Voplaukio mūšis iš tiesų gali būti vertas dėmesio. Įdomi yra Ruslano B. Gagua (iš Baltarusijos, bet šiuo klausimu tai gal ne taip ir svarbu) straipsnyje išdėstyta interpretacija (Crusader, 2015, vol.1) . Jis mano, kad Vytenis, regis, buvo sumanęs įtraukti bartus į Lietuvos sudėtį, todėl bandė atkrikštyti naujakrikštus (nes jo kvietimas, anot kronikininko, neapsiribojo ostijos mindžiojimu ir priekaištais, kodėl jai lenkiasi – juk duona niekuomet negali būti dievu, bet ir kvietimu sugrįžti prie protėvių tikėjimo ir jungtis prie Vytenio). Ir visa tai vyko ne šiaip kur pakeliui plėšikaujant, bet būtent Voplaukyje įrengtoje stovyklavietėje. Taigi, į ką norėjau atkreipti dėmesį, kad Vytenio žygiai šia kryptimi galėjo būti nebūtinai plėšiamojo, bet gal ir religinio (arba tiesiog strateginio) pobūdžio.
Kas įdomu, Voplaukio mūšio (ar tos stovyklavietės) vietoje iš tiesų yra neabejotinai alkams būdingų akmenų (įskaitant ir tą, kurį kažkas šiek tiek apgadino, mūšio vietos pažymėjimui iškaldamas kvadratą su sukryžiuotais kardais), tiesa – nedaug. Juos teko pačiam matyti (buvo pakeliui, važiuojant pro tas vietas), tad gal tas kryžiuočių kronikininko aprašytas epizodas ir nebuvo vien propagandinis prasimanymas.
Vytenis ne dėl Žemaitijos kovojo, beje, tuo metu tokiu pavadinimu etninės žemės netgi nebuvo, o gynė Lietuvą, kad jos neužkariautų Ordinas. Ta ginama Lietuvos dalis buvo teritorija dabar Užnemune vadinama. P. Dusburgo minimos Zametos (Samethos – lenkiškas žodis) reiškė pilis (feodalinius dvarus) Užnemunės teritorijoje, o ne etninį požymį, kuris atitiktų šiandienos Žemaitiją. Sargybą tose pilyse ėjo Vytenio paskirti lietuviai kariai. Tad teisingiau būtų tą laikotarpį vadinti Užnemunės pilių (dvarų) gynyba, o ne kova dėl Žemaitijos, ją suprantant šiandienos etnine prasme.