Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video)

www.alkas.lt
2020-02-16 08:00:00
2
nga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.

Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.

Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio atėjimas į valdžią istoriografijoje datuojamas labai įvairiai: datos svyruoja nuo 1268 iki tų pačių 1270 metų. Bet kuriuo atveju, tai yra pirmasis didelis Traidenio pasireiškimas istorijoje. Jis mūšio aprašyme neminimas, bet galima numanyti, kad tai Traidenio ar, blogiausiu atveju, kokio nors jo karvedžio pergalė, bet tai yra pirmoji Traidenio laikų pergalė.

Taigi, kas tas Traidenis ir iš kur jis atsiranda?

Iš tikrųjų Traidenis yra labai svarbi asmenybė Lietuvos istorijoje.

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Ar verta paminklo Ona Vytautienė? (video)
  11. „Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Karusė says:
    3 metai ago

    Keisti pokalbiai siekiant pritemti žygio į Saremą organizavimą Traidenio Lietuvai, nors kažin ar pats Traidenis iki tol buvo ką nors girdėjęs arba regėjęs apie Saremą. Taigi, nei Traidenio, nei jo žemės karių šiame žygyje nebuvo. Grobiamuosius reidus į Saremą ir estų žemes nuo seno rengdavo žemaičių kariauninkai, nes šias teritorijas laikė savo įtakos periferijomis. Pastarieji savo junginį sutelkė prie Medvėgalio ir per Kuršą patraukė į Saremą. Nuo Kuršo rago iki pietinės Saremo dalies vos apie 35 km ledu. Žemaičiams buvo žinoma, kad ordino pajėgos tuo metu vykdė karo veiksmus Žiemgaloje, todėl galima būtų manyti, jog pastarieji siekė išvengti akistatos, tačiau žygiui buvo suburta neįprastai gausi karinė grupuotė sudariusi virš 1800 karių, nors Saremui apiplėšti būtų pakakę tris kartus mažesnės kariaunos. Įdomu tai, kad sužinoję apie ordino kariuomenės telkimąsi vakariniame estų žemės krante, patyrę karo žygeiviai neketino trauktis, jie neeikvojo energijos šalia esančios Hijumos salos apiplėšimui, bet išsirikiavo gynybinei pozicijai ant ledo pastodami kelią į Saremą ordino pajėgoms ir priėmė mūšį.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    3 metai ago

    Taip, Traidenio iškilimas yra paslaptingas, kaip, beje, ir Gedimino. Apskritai lietuvių savo šalies valdymas turi savitų struktūrinių ypatumų, sąlygotų senosios gyvensenos, pasaulėžiūros, tradicijos. Juos galima įžvelgti istorijos šaltinių žinutėse, o atskleisti jie gali būti sisteminiais tyrimais.
    Einant tuo keliu, šiuo atveju pirmiausiai klaustina, o kasgi per žodis yra Traidenis ar Trojdenis, ką jis galintis reikšti, gal tai ne asmens vardas, o valdymo institucijos pavadinimas, turintis skaičiaus trys požymį. Plg. lot. triumviratus pavadinimą, reiškusį bendrą trijų vyrų sąjungą, sudarytą valdymui vykdyti ar jam užgrobti, senovės graikų trojėnus, mūsų Trak-ų šaknies vietų pavadinimus, tos šaknies pavardes, bendrinį žodį pa- trakęs ir t.t. ir pan. Visur čia galima įžvelgti žodžio ‘trys’ šaknies sandą.
    Galima sakyti, kad Vaišalgas su Švarnu sudarė tandemą Lietuvai valdyti, iš jų valdžią paveržti galėjo jau trys asmenys, sudarę vadinamą triuviratą – liet. galėjusią būti tradena, germ. troidena vadinamą. Dėl to ją sudarę trys kunigaikščiai vėliau galėjo gauti Traidinių/Troidenių pravardes, o jų kaip asmenų iki tol buvę vardai tokiu atveju liko istorijai nežinomi. Suprantama, kad tokiai padėčiai esant įvardinti metraštininkams Traidenos instituciją kaip vadovavusią mūšiui nebuvo logikos ir tradicijos. Tad, logiška, kad sistemiškai tiriant tokios galėjusios būti Traidenių atsiradimo Lietuvos valdžioje istorinės aplinkybės.
    To meto istorinių aplinkybių logika bylotų, kad didžioji Karusės mūšio lietuvių kariuomenės dalis, kurioje, suprantama, jau buvo ir nemažai žiemgalių, į mūšio vietą vyko iš Kuršo Rygos įlankos ledu. Kita nedidelė mobili grupelė, perėjusi Dauguvą, į mūšio vietą sąmoningai vyko pajūriu su tokiu tikslu, kad savo pėdsakais klaidintų livonus. Be abejonių lietuvių buvo žygiuota į Saremą turint pagrindinį tikslą muštis su livonais dėl Žiemgalos ne sausumoje, o ant ledo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

2023 03 24
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Algimantas Akelaitis su šeima, tėvais, senelėmis ir kitais artimaisiais | Asmeninio albumo nuotr.

A. Jakavonytė. Kovotojo už laisvę genas yra paveldimas ir nesunaikinamas!

2023 02 27
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

2023 02 22
Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas | rengėjų nuotr.

Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas

2023 02 21
Interaktyvios užduotys – sudėtinė Vilniaus miesto istorijos olimpiados dalis | M. Frolovos nuotr.

Ko reikia, kad vaikai pažintų Lietuvos istoriją?

2023 02 15
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • N. B.: apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Virtuvės istorikės žodis apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • >Gerb. Autorei apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II|)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
10
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a) vyks knygos „Jonas Karolis...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

by Tomas Baranauskas
2023 03 21
0
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

Šiemet yra paskelbta gana daug atmintinų metų, tame tarpe – dar kartą, po 5 metų pertraukos, Simono Daukanto metai.  Šį...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • N. B.: apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Virtuvės istorikės žodis apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • >Gerb. Autorei apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • paaiškinu apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Lietuvių pergalei Karusės ledo mūšyje – 750

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai