Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video)

www.alkas.lt
2017-12-15 11:57:05
345
PERŽIŪROS
12
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų paramos, galiausiai pats užrašė Žemaitiją Vokiečių ordinui. Kuo Jogailos užrašymas skyrėsi nuo Vytauto užrašymo? Kodėl Vytautas užrašinėjo Žemaitiją ir kodėl žemaičiai vis tiek jį rėmė? Ar į Vytauto užrašymus buvo žiūrima rimtai? Kaip subrendo Žemaitijos atsiėmimo planas? Ką apie save pasakė žemaičiai 1416 m. Konstanco bažnytiniame susirinkime? Kokie kovų su kryžiuočiais epochoje susiformavę žemaičių bendrijos bruožai padėjo atgimti lietuvių tautai?

Šie ir kiti klausimai aptariami laidos metu. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.

[youtube]https://youtu.be/rDX6hvG_mCQ[/youtube]

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Ar Gediminą į Lietuvos sostą iškėlė žemaičiai? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Kaip XIII amžiuje Žemaitija išgelbėjo Lietuvą? (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Kaip išplito krikščionybė Europoje? (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Kaip europiečiai atrado naują pasaulį? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Kas atvedė Jogailą į Lietuvos krikštą? (video)
  11. „Aktualioji istorija“: Ką apie istoriją gali papasakoti gidai? (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video)
  14. „Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kaip Jogaila pats save nuvertė says:
    prieš 9 metai

    Jogaila pasodino Vytautą į kalėjimą ir kol jis buvo kalėjime jis žudė Vytauto giminaičius ir bajorus ir atidavė Ordinui Žemaitiją, kad paskui Vytautas tuo galėtų pasinaudoti. Jogaila sudarė sąlygas Vytautui iš kalėjimo pabėgti.Kai Vytautas
    atsidūrė pas kryžiuočius jis naudojosi Jogailos jam sudarytomis sąlygomis – visi Jogailos persekioti Vytauto giminaičiai ir bajorai atsidūrė pas Vytautą ordino valdose ,o ordinas rėmė Vytautą, nes Jogaila buvo ordinui atidavęs Žemaitiją iki Dubysos, tačiau Jogaila paskui specialiai susipyko su kryžiuočiais o patys žemaičiai rėmė Vytautą, nes Žemaitija buvo Vytauto tėvonijos dalis. Dar Dovydiškėse Jogaila su Vytautu susitarė – man Lenkija tau Lietuva. Jogaila jau iš anksto žinojo, kad taps Lenkijos karalium ir Lietuvos sostą ( išvykus į Lenkiją) reikės kažkam palikti. Kadangi Vytautas nebuvo gimęs Valdovo šeimoje( Algirdo šeimoje) jam sostą reikėjo dirbtinai išsikovoti, kad Algirdaičiai tam nesipriešintų. Be to Jogaila žinojo, kad jam išvykus į Lenkiją iškils Lietuvos valstybingumo problema( Jogaila buvo davęs lenkams įkaitus ir Lietuvoje pradėjo rastis lenkų karinės įgulos, todėl reikėjo žmogaus kuris tarsi atplėštų Lietuvą nuo Lenkijos ir padarytų ją nepriklausomą. Tą darbą atliko Vytautas. Be to 10 metų būdamas pas kryžiuočius Vytautas gerai išstudijavo Ordiną iš vidaus – jo žvalgybą administraciją, karybą ir tas žinias jis paskui panaudojo Žalgirio mūšyje. Gal tai ir buvo Vytauto ir Jogailos plano dalis. Taigi Jogailos genialumo ir toliaregiškumo dėka Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos valstybe, tik aišku būdamas Lenkijoje jis negalėjo daug Lietuvos valstybingumui padaryti, tą galėjo padaryti tik Vytautas, tik gaila kad Vytautui nepavyko tapti karalium ir galutinai atplėšti Lietuvą nuo Lenkijos. Bet nieko nepadarysi, kaip sakoma – yra kaip yra.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      prieš 9 metai

      ne Zemaitija iki Dubysos, o Zemaitija, nes Zemaitija tada neturejo ribu

      Atsakyti
    • Prusas says:
      prieš 9 metai

      Jaunucio seima yra valdovo seima, o ji nuvertus Kestutis su Algirdu tapo lygiateisiais valdovais

      Atsakyti
  2. Benediktas Jankauskas says:
    prieš 9 metai

    AČIŪ už šią laidą, nors ir su nuzulintais aštriaisiais lietuvių-lenkų santykių kampais. Kažką, man nežinomą, bandėte pasakyti apie 1408-1409 m. Reikės pasidomėti. Vienok, užgavo vos girdimai pasakytasis teiginys: „Nebuvo Žemaitijos istorijos be Lietuvos istorijos“. Teiginys teisingas tik jūsų atveju, jei istoriją matote tik nuo 1219 m. Bendrą Aistijos ar bent žemaičių su lietuviais istoriją reikėtų analizuoti nors nuo V a. Teisingiau būtų pradėti nuo žemaičių ir lietuvių protėvių sugrįžimo į miškingąjį pajūrį. Pasakęs minėtąjį teiginį galėjote bent pridurti, kad be žemaičių ryžto, drąsos ir karingumo šiandien nebūtų kam prisiminti buvusios Lietuvos.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      prieš 9 metai

      iki pirmos Lietuvos zemumu okupacijos ordinu nebuvo jokios Zemaitijos, o ir veliau nebuvo jokiu Zemaitijos zeme apibrezianciu ribu

      Atsakyti
      • Benediktas Jankauskas says:
        prieš 9 metai

        Tokių minčių nekils, jei surasite M. K. Radvilos Našlaitėlio 1613 m. Amsterdame išleistą žemėlapį ar plačiau apie senosios Žemaitijos ribas paskaitysite straipsnį iš žurnalo “Žemaičių žemė” 2013 Nr. 3 (89), p. 4-7. Pasiekiamas nemokamai, užrašius “Žemaičių žemė” ir paieškojus archyve.

        Atsakyti
  3. Elgetas says:
    prieš 9 metai

    Is Dlugošo lenkų pulkų sąrašo, Nr 49 ir Nr 50 žemaičiu pulkai, Nr 51 Karliaus brolis. o už ju Jogailos stovykla, kuria lenkai vadina”L I T W A”.Zemaičiams teko lenku karaliu gint nuo lenkų.Ir tuo viskas pasakyta apie Vytauto ir žaemaičių santykius.
    Istorikai Dlugošo neskaite.

    Atsakyti
    • Tomas says:
      prieš 9 metai

      Lenkams teko ginti lietuvius nuo kryžiuočių, o Jogailos gyvybę Žalgirio mūšyje išgelbėjo Zbignewas Olesnickis, kuris po to užsitarnavo Jogailos malonę ir tapo jo dešiniąja ranka.

      Atsakyti
      • Benediktas Jankauskas says:
        prieš 9 metai

        Ponas, Tomai, reikia būti sąžinę praradusiu istoriku ar visišku neišmanėliu piliečiu, jei teigiate, kad “lenkams teko ginti lietuvius …”. Juk daugybėje šaltinių, ne tik istorijos vadovėliuose, aprašyta, kaip sąjungininkais save vadinusieji lenkai ilgą laiką, kol Jogaila meldėsi, tik stebėjo, Vytauto kariuomenes permainingai kovojančias su visa kryžiuočių kariauna. Išdavikiškai elgiantis lenkų stebėtojams, Vytauto karuomenės pradėjo silpti. Teko laikinai atsitraukti, kartu išskaidant kryžiuočių jėgas, o vėliau paremti pavėluotai mūšin stojusius lenkus ir suduoti kryžiuočiams lemiamą smūgį.

        Atsakyti
        • Tomas says:
          prieš 9 metai

          Jeigu ne lenkų atlaikymas vokiečių magistro pleišto, nebūtų lietuviams ir Vytautui kur grįžti ir tas Vytauto manevras kuris turėjo lemiamą reikšmę mūšyje nebūtų pavykęs.

          Atsakyti
          • Benediktas Jankauskas says:
            prieš 9 metai

            Tas magistro pleištas jau nebuvo grėsmingas po pirmojo Vytauto karių smūgio. Jo, be abejo, būtų pakakę, lenkams pakrikus. Tad Jogaila neturėjo kito pasirinkimo – tik pulti, tikėdamasis Vytauto karuomenės sugrįžimo, o gal ir iš anksto tai žinodamas.

  4. Tomas says:
    prieš 9 metai

    Lietuviai buvo priversti atsitraukti, kad atliktų tą savo manevrą o tada lenkai atliko labai svarbų darbą nukreipdami kryžiuočių dėmesį ir neleisdami visiems kryžiuočiams nusivyti Vytauto kariuomenės ir tada kai Vytautas stovėjo miške pasislėpęs ir laukė kol lenkai visiškai įsitrauks į mūšį ir tada grįžo ir kartu su lenkais apsupo kryžiuočius ir juos pribaigė. Beje šiame mūšyje dar didesnę svarbą už tą Vytauto manevrą turėjo saulės faktorius, nes Jogaila dėl to ir meldėsi bei šventino riterius, nes tempė laiką ir laukė kol karšta liepos mėnesio saulė išvargins kryžiuočius, o paskui juos įveikti buvo nesunku.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Naivus klaustukas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
  • jo apie Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kviečiama teikti kūrinius ir darbus Vaikų literatūros premijai gauti
  • Biblioteka, kurioje ne tik skaitoma: bendrystė padeda įveikti vienatvę
  • Raubonių malūnas atgijo: senieji mechanizmai vėl sukasi, bet viena svajonė dar neišsipildė
  • Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas pirmame plane, fone stilizuoti archeologai ir bebarzdis Vytauto Didžiojo atvaizdas

J. Vaiškūnas. Vytauto Didžiojo palaikų paieškos: mokslas ar mokslininkų pasipūtimas?

2026 11 10
Saulius Poderis, fone Vilniaus katedros požemių mūrinė arka ir istorinis koplyčios interjeras

S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?

2026 11 07
Tyrėjų grupė padeda kolegai nusileisti pro tyrimo angą Vilniaus arkikatedroje.

Vilniaus arkikatedros tyrimai: ertmėje aptikti akmenys, Vytauto palaikų kol kas nematyti

2026 11 05
Seimas

Seimas siūlo Lucke po 600 metų vėl surengti Europos valdovų susitikimą

2026 10 21
Seimo rūmai, Lietuvos Statutą ir valstybingumą simbolizuojantis istorinis koliažas

2029-aisiais siūloma įamžinti Lietuvos valstybingumui svarbias istorines sukaktis

2026 10 18
Istorinis DI koliažas: Donatas Malinauskas, Jonas Basanavičius, simbolinis karstas, Vytautas Didysis ir Vilniaus katedra

V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti

2026 10 09
XVI a. perlai, eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje

Perlų pėdsakais: nuo Vytauto Didžiojo iki šių dienų

2026 09 27
Moteris prie vaišių stalo Biržuvėnų dvaro erdvėje

Žemaitijoje paveldo neišgelbsti vien pinigai – viskas prasideda nuo žmogaus

2026 09 22
Vilniaus gynybinės sienos bastėja iš oro

Vilniaus bastėjoje – „Viduramžių komiksai“: ką apie žmogų prieš 500 metų pasakojo jo krosnis

2026 09 18
Lietuvos valdovų apsisprendimą dėl krikšto vaizduojanti iliustracija

R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai

2026 09 09

Skaitytojų nuomonės:

  • >Naivus klaustukas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
  • jo apie Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
  • Rimvydas apie Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
Kitas straipsnis
Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Tremtiniai ir politiniai kaliniai - laukiami Lietuvoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai