„Aktualiosios istorijos“ tęsiame moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje paieškas su istorike Inga Baranauskiene. Laidos tema – žymiausio viduramžių Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo žmona Ona Vytautienė. Moteris, be kurios Vytautas galbūt niekada nebūtų tapęs Didžiuoju.
Kuo žymi Ona Vytautienė? Kokia jos kilmė, kas buvo jos tėvas ir ką apie jį žinome? Kaip Onai pavyko organizuoti Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies? Tai – Onos Vytautienės ar jos tarnaitės nuopelnas? Ką galima pasakyti apie Onos asmenybę ir politinį vaidmenį vėlesniais laikais? Kodėl Vytautas norėjo būti palaidotas šalia Onos?Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje, kuri skirta Onos Vytautienės 600-ųjų mirties metinių jubiliejui.
Tas Onos nuopelnas, kad ji padėjo pabėgti Vytautui iš kalėjimo yra juokingas, nes Jogaila visai neketino žudyti Vytauto, jis sudarė sąlygas jam iš kalėjimo pabėgti iš savo paties nelaisvės. Jis leido Onai ateiti lankyti Vytautą su 2 tarnaitėm ir pasilikti pilyje visą naktį iki ryto( tokios viešnagės pas Vytautą truko iki rudens,kol Jogaila davė slaptą ženklą Onai pradėti Vytauto pabėgimo operaciją ) o pakui viskas vyko taip kaip žinome – Vytautas persirengė vienos tarnaitės drabužiais, o su kita tarnaite ir Ona naktį išėjo iš pilies, o pilyje liko kita tarnaitė. Tas pabėgimo planas buvo paruoštas iš anksto Jogailos ir Vytauto Vilniuje ( rugpjūčio 11- 15 dienomis) tuo metu, kai Kęstutis Krėvoje buvo žudomas. Po to Vilniuje buvo surengtos Kęstučio laidotuvės,kuriose dalyvavo ir Vytautas. O su Ona, Jogaila turėjo itin gerus santykius, todėl tas jos nuopelnas yra tiesiog juokingas, nes visą pabėgimo planą sukūrė Jogaila, o Ona čia atliko tik vykdytojos vaidmenį. Panašiai tokį vaidmenį 1361 metais atliko Birutė, kai padėjo pabėgti iš Marienburgo kalėjimo, Kęstučiui, bet visą pabėgimo planą inicijavo ir sukūrė Algirdas.
Kokiame romane išskaitėte tiek intriguojančių detalių? 🙂
Algirdas buvo palaidotas 1377 metais, taigi veikti jis 1382 metais jau negalėjo. Kęstutis su Vytautu buvo suimti Trakuose ir nugabenti į Krėvą, t.y. perduoti ją valdžiusios Algirdo žmonos Julijonos valiai. Beje, jos “sėdėjimą” Krėvoje patvirtintų ir tai, kad unijos su Lenkija buvo sudartyta ne Vilniuje, o Krėvoje. Šie faktai rodytų, kad ir šimtametė Lenkijos strategija prišlieti LDK prie Lenkijos karalystės galėjo būti vykoma būtent per Julijoną. Teisine kliūtimi tokį prišliejimą atlikti buvo Kęstutis, nes pagal teisinį statusą LDK buvo Mindaugo sukurta Lietuvos karalystė, kuriai popiežius buvo suteikęs paveldimos statusą. Vytenis ištisai buvo įvardijamas Lietuvos karalimi. Kartais šaltiniuose Kęstutis dar taip pat yra pavadinamas Lietuvos kraliumi. Taigi, manytina, kad Mindaugo karalystės karaliumi jis buvo tapęs paveldėjimo keliu. Akivaizdu, kad be Kęstučio sutikimo Lenkijai prisišlieti bent jau lietuvišką jo valdytą LDK dalį nebuvo kaip. Krėvoje Julijonai prikalbėti Kęstutį sutikti prišlieti LDK prie Lenkijos, matyt, nepavyko, todėl jis buvo nužudytas, o Vytautas, siekdamas išvengti tėvo likimo, prisižadėjo, kad tarnaus Jogalai, jam tapus Lenkijos karaliumi. Tuomet sutarus su Vytautu Julijona būdama noterimi ir sumanė per moteris suvaidinti jo pabėgimą. Kas dėl Kęstučio pabėgimo iš Marienburgo pilies tai vargu ar būtų pagrindo manyti, kad tai buvo organizuota Algirdo. Kiek iš istorijos šaltiniuose minimų faktų galima spręsti, tai jis buvo šaunus karvedys, o ne karalius. Atrodytų, kad karaliaus valdymą vykdė jo žmona Julijona. Beje, jos valią matome kad ir Algirdo veiksmuose dėl Tverės ir Maskvos kivirčo, kai jis atjojęs net kelis kartus Maskvos nedegindavo, o tik pagrasindavo pabarškindamas kardu į jos vartus.
Tu suklydai dėl savo pirmo teiginio – aš kalbu apie tai kad Algirdas inicijavo 1361 metų Kęstučio pabėgimą iš Marienburgo, o ne 1382 metų Vytauto pabėgimą iš Krėvos, nes 1382 metais jo jau nebebuvo. Visi kiti tavo teiginiai, tai yra – Šapokos, Ivinskio ir kitų tarpukario Lietuvos istorikų, sukurtos pasakėlės, vaikams prieš miegą. Tai tiek.
Jogailos perversmas (1382 metų birželio 12) prieš Kęstutį, planas, buvo paruoštas dar kai Jogaila buvo valdžioje 1380 metais, kai jis pasirašė slaptas sutartis su kryžiuočiais ir Aukso orda.. Kai Kęstutis nuvertė Jogailą ir jį laikinai užrakino Krėvos pilyje, Jogaila jau turėjo iš anksto parašytą laišką kryžiuočių magistrui. Krėvos pilyje Jogailą aplankė jo dešimtmetis brolis Švitrigaila. Jogaila jam davė laišką ir jis jį nunešė į Rygą. Ten Švitrigaila susitiko į Livoniją iš Polocko pabėgusį Skirgailą, kuris gavęs laišką atliko iš anksto parengtą užduotį. Jis Jogailos vardu pasirašė su kryžiuočių magistru sutartį – kryžiuočių magistras pažadėjo Jogailai padėti atgauti sostą ir padėti užimti Trakus, o Skirgaila, Jogailos vardu, pažadėjo atgavus sostą ir užėmus Trakus atiduoti kryžiuočiams Žemaitiją iki Dubysos ir apsikrikštyti, o po to viskas vyko taip kaip žinome – kryžiuočiai savo puolimais 1382 išprovokavo Kęstutį pulti Jurbarką. Kęstučiui 1382 metais apgulus Jurbarką Naugarde Sieverske sukilo Kaributas.Kęstutis sudarė taiką su kryžiuočiais ir grįžęs į Vilnių ir palikęs ten Vytautą 1382 metų gegužės 25 išvyko malšinti Kaributo maišto. Jogailai įsakė žygiuoti kartu, bet nors Jogaila surinko kariuomenę ir turėjo neva žygiuoti į Sieverską, tačiau ten nežygiavo, o pasirinkęs tinkamą momentą žygiavo į Vilnių, o Kęstutis pasiekęs Sieverską sužinojo, kad Tochtamyšas, kuris tuo metu žygiavo deginti Maskvos ruošiasi pulti Lietuvą. Tuo tarpu Vilnių saugojęs Vytautas norėdamas, kad Jogaila užimtų Vilnių, buvo išviliotas į Trakus pas savo motiną Birutę(bet galima spėti,kad jis norėjo jog Jogaila paimtų Vilnių, o vėliau ir Trakus), o tada Vilniuje įvyko perversmas – vienas Vilniaus miestietis apsimetęs vagimi pateko į Vilniaus pilį, o kiti miestiečiai jį vijosi, kai pilies sargyba atidarė jiems pilies vartus, jie įlėkė į pilį, neva, sugauti vagies,bet vieningai išsitraukė paslėptus ginklus ir išžudė pilies įgulą, tada Hanulas apie tai informavo Jogailą, o Jogaila tą pačią dieną(birželio 12) su kariuomene atvyko į Vilnių ir prie jo sienų, sumušė, iš Trakų, atvykusį Vytautą, su jo kariuomene, paskui Vytautui pasitraukus į Gardiną, iš Livonijos ir Prūsijos, atžygiavo kryžiuočiai su Skirgaila, ir Skirgailai pagąsdinus, Trakų pilies gynėjams, sugriauti pilį, jie pasidavė, paskui kaip viskas vyko nepasakosiu, nes patys viską žinote. Taigi kaip matote Jogaila su kryžiuočių ir Aukso ordos pagalba atkūrė savo pozicijas. Ir Dovydiškių sutartis buvo Jogailos genialumo apraiška, nes iš anksto paruoštas perversmas rodo, kad Jogaila norėjo, kad Kęstutis jį nuverstų, nes tik taip jis galėjo vėliau užimti Trakus ir Kęstutį su Vytautu paimti į nelaisvę. Be to pats Vytauto elgesys Jogailos ir Kęstučio konflikto metu atrodo labai keistai, nes Vytautas išdavė savo tėvą 5 kartus ir buvo slaptai paklusęs Jogailai, (reikia nepamiršti, kad Vytautas su Jogaila nuo pat vaikystės buvo labai geri draugai) Tai tiek.
Inga Baranauskienė teigia, kad Dovydiškių sutartis yra Jogailos pralaimėjimas. Jeigu žiūrėsime objektyviai galima su tuo sutikti,tačiau nevisiškai. Dovydiškių sutartis ir visas veiksmas po to yra tiesiog genialus. Jogaila sudaro už Kęstučio nugaros jam nepalankią slaptą sutartį, tada apie tą sutartį Kęstučiui praneša kryžiuočiai. Jogailos dėka kryžiuočiai laimi, nes yra sukiršinami abu Lietuvos valdovai, O Jogaila laimi tuo, kad Kęstutis jį nuverčia ir tada Jogaila užima tokias pozicijas, kad grįžęs į valdžią perversmo keliu gali iš Kęstučio atimti Trakus ir patį Kęstutį nužudyti. Panašiai elgėsi Algirdas 1350 metais, kai jis pasiuntė pas Aukso ordos chaną pasiuntė savo brolį Karijotą su sąjungos prieš Maskvą pasiūlymu, bet Aukso Ordos chanas viską pranešė Maskvos valdovui ir tarp Algirdo ir Maskvos valdovo kilo konfliktas, kuris baigėsi tuo jog Algirdas sudarė taiką ir vedė Maskvos kunigaikščio svainę, o Liubartas vedė kitą Maskvos kunigaikščio giminaitę. Tai yra tiesiog genialu. Tai tiek.
Čia minite Onos antspaudą. O koksgi tame antspaude pavaizduotas simbolis arba apskritai koks yra Onos antspaudo vaizdo turinys? Gal nebūtų sunku beletristinį pasakojimą apie Oną papildyti dar ir šiomis žiniomis?