Ar didesnis finansavimas savaime reiškia geriau išsaugotą kultūros paveldą? Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta keturių Telšių apskrities savivaldybių analizė rodo, kad vien pinigų nepakanka.
Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, kad paveldo likimą lemia žmonės, bendruomenės, dialogas, gebėjimas įgyvendinti sumanymus ir rasti vertingiems pastatams gyvą paskirtį.
Šios išvados pristatytos Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose surengtame Paveldo komisijos renginyje „Bendrakūra kaip valdymo procesas: nuo merų ir klebonų iki bendruomenių“. Komisija šiemet nuosekliai nagrinėjo padėtį Telšių apskrities savivaldybėse.
Viskas prasideda nuo žmogaus
Viena ryškiausių analizės išvadų – paveldosauga dažnai prasideda ne nuo programos, teisės akto ar skirtų lėšų, bet nuo konkretaus žmogaus, kuris prisiima atsakomybę.
Vertingas objektas gali turėti teisinę apsaugą, parengtą projektą ir net finansavimą, tačiau be žmogaus, kuriam jis iš tiesų rūpi, sumanymai gali likti popieriuje. Tuo žmogumi gali būti savivaldybės darbuotojas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės narys ar privatus savininkas.
Pavirvytės dvaro atvejis parodė privataus savininko atsakomybės svarbą. Kitose vietose iniciatyvos imasi parapijos, muziejai ar vietos bendruomenės.
Biržuvėnų dvaro pavyzdys, Paveldo komisijos vertinimu, parodė, kiek daug gali žmonių kolektyvas, kuris ne tik prižiūri pastatą, bet ir nuolat kuria jame gyvenimą.
Sutvarkyti pastatą neužtenka
Kitas svarbus veiksnys – bendruomenė ir tikras paveldo objekto naudojimas. Atkurti langus, duris ar stogą svarbu, tačiau tuščias pastatas dėl to savaime netampa gyvu paveldu.
Ryškus pavyzdys – Kuliai Plungės rajone. Čia paveldo gyvybingumą kuria ne vien fizinė pastato būklė, bet ir veikla, žmonių ryšys su vieta, kuriamas turinys bei vietos tapatybė.
Kai žmonės turi priežastį į paveldo objektą ateiti, jis tampa ne tik saugoma vertybe, bet ir traukos vieta. Apie būtinybę išlaikyti kultūrinę veiklą paveldo objektuose pastaruoju metu kalbama ir svarstant jų savininkams taikomas paskatas.
Vienas paprasčiausių įrankių – pokalbis
Viekšnių patirtis parodė, kad dalį nesutarimų galima pradėti spręsti dar prieš rengiant projektus, paraiškas ar oficialius raštus. Tiesioginis pokalbis leidžia paaiškinti paveldosaugos reikalavimus ir kartu išgirsti, su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria vietos žmonės.
Iš pradžių daliai gyventojų saugoma teritorija ir kultūros paveldas pirmiausia siejosi su apribojimais. Padėtis ėmė keistis, kai Kultūros paveldo departamento specialistai ne kartą atvyko konsultuoti gyventojų, aiškino reikalavimus, atsakė į klausimus ir padėjo ieškoti konkrečių sprendimų.
Paveldo komisija daro išvadą, kad tiesioginis dialogas gali sumažinti įtampą ir padėti paveldą suvokti ne kaip draudimų sistemą, o kaip savo gyvenamosios vietos vertę.
Pinigai svarbūs, bet rezultato negarantuoja
Finansavimas išlieka būtina daugelio paveldo projektų sąlyga, tačiau jo gavimas yra tik pradžia. Toliau laukia projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, techninė priežiūra, terminai ir darbų kokybės užtikrinimas.
Todėl, Paveldo komisijos teigimu, reikia klausti ne vien, kiek pinigų skirta, bet ir ar yra žmonių bei gebėjimų tuos pinigus paversti kokybišku rezultatu.
Svarbus ir skirtingų finansavimo šaltinių derinimas – valstybės bei savivaldybių lėšos, savininkų indėlis, rėmėjų, verslo ar bendruomenės parama. Platesni dvarų paveldo apsaugos sprendimai taip pat siejami su atsakomybių pasidalijimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu.
Nuo pavienių iniciatyvų – prie bendro veikimo
Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė renginyje pristatė 3B modelį – bendrakūrą, bendraveiką ir bendrą valdymą. Bendrakūra reiškia bendrą problemos įvardijimą ir sprendimo kūrimą, bendraveika – veiksmų, žinių ir išteklių derinimą, o bendras valdymas – ir atsakomybės pasidalijimą.
Komisijos vertinimu, svarbiausias klausimas dabar yra nebe tai, ar toks bendradarbiavimas įmanomas, bet kaip pavienes geras iniciatyvas paversti nuolatiniu veikimo būdu.
Telšių apskritis yra trečioji, kuriai Paveldo komisija skyrė tokį nuoseklų dėmesį. 2024 m. buvo analizuojama Alytaus apskritis, 2025 m. – Vilniaus, o 2026 m. – Telšių apskritis.
Surinkta medžiaga bus naudojama tobulinant Savivaldybių paveldosauginį indeksą. Atnaujintą indeksą planuojama pristatyti 2027 metais.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimą.
