Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kauno rajonas – lietuvių bendrinės kalbos lopšys

www.alkas.lt
2019 12 17 11:00
8
Kauno rajonas – lietuvių bendrinės kalbos lopšys

V. Makūnas, A. Bagdonas ir D. Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

V. Makūnas, A. Bagdonas ir D. Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
V. Makūnas, A. Bagdonas ir D. Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Taip tvirtina Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro profesorė, habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, kurios vadovaujama mokslininkų grupė parengė išsamią studiją apie Pakaunėje vyraujančias tarmes.

2018 – 2019 metais vykusi ekspedicija kitąmet bus tęsiama, o surinkta medžiaga panaudota knygoje, prie kurios leidybos ketina prisidėti ir Kauno rajono savivaldybė. „Dar liko „baltųjų“ zonų Karmėlavos, Vilkijos apylinkių seniūnijose, bet labiausiai norėtume panagrinėti Samylų seniūniją, kurioje gyvena ir kadaise iš Kauno marių dugno kaimų atsikėlusių žmonių. Turite daugybę lobių, kurie svarbūs visai Lietuvai“, – kalbėjo profesorė Kauno rajono merui Valerijui Makūnui.

Pagal dabartinę lietuvių tarmių klasifikaciją didžioji dalis Kauno rajono teritorijų priklauso vakarų aukštaičiams kauniškiams, tik Vandžiogalos seniūnija ir dalis Vareikonių apylinkių – vakarų aukštaičiams šiauliškiams.

Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro profesorė, habil. dr. Danguolė Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro profesorė, habil. dr. Danguolė Mikulėnienė | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Mikulėnienė pabrėžė, kad tarpukariu aplink Kauną, kaip laikinąją Lietuvos sostinę, formavosi bendrinės kalbos standarto zona. Šiuo požiūriu dabar išsiskiria Raudondvario, Ringaudų, Akademijos, Garliavos, Karmėlavos, Kulautuvos, Kačerginės, Alšėnų seniūnijos.

Vandžiogala išsiskiria kaip netarminė su kitų kalbų (lenkų, rusų) substratu.

Studija apie tarmes | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Studija apie tarmes | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lietuvių kabos institutas ir Kauno rajono savivaldybė kitų metų pavasarį ketina surengti mokslinę konferenciją ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Konferencijoje bus pristatyta mokslinio tyrimo medžiaga. Kauno rajono atstovai taip pat kalbės apie kultūros ir istorijos paveldo išsaugojimą. „Neabejoju, kad tokie renginiai padės atskleisti mūsų krašto miestelių ir kaimų savitumą, išgryninti vertybes“,– sakė V. Makūnas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  2. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
  3. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  4. Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
  5. Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
  6. Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
  7. Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video)
  8. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  9. VLKK kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį
  10. Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
  11. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  12. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  13. Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
  14. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  15. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei
  16. Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis
  17. A. Papirtienė. Tik tikri cinikai gali lietuvių kalbos ir vertybių puoselėtojus kaltinti cinišku bizniu
  18. Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
  19. Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus
  20. Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas
  21. Kviečia paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti
  22. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  23. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bus galima išgirsti geriausius pasakininkus
  24. VDU teisininkai nemokamai patars Kauno rajono gyventojams
  25. Kauno rajono dainų šventėje skambės ir huculų dainos
  26. Prestižinis Europos apdovanojimas Kauno rajonui – už žirgyną, kuriame skleidžiasi kultūra
  27. Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius
  28. R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį
  29. Kauno rajono mokyklos žengia atsinaujinimo keliu
  30. Draugystės tiltas sujungė Kauno rajoną su Italijos Marineo miestu

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Mušu depešą Tvankstui says:
    1 m. ago

    o jis tuoj barsis, kam nuo darbo atitraukiu:
    Ne apie Kauno tarmes, o apie atsitiktinai aptiktą tarpeklį Oldupį, Olduvį ar kažką pan.
    – de . wikipedia.org/wiki/Olduvai-Schlucht , arba – lt . wikipedia.org/wiki/Olduvajus
    ir kt. kalbomis.
    Šių str. dėmesys ne kalbai skirtas, bet tamstai, apėjusiam 3/4 pasaulio, mažu ūkyje pravers, mažu daugiau, negu aš, įžvelgsite? O jei ne – tai pszepraszam kuo serdeczniaisiai.
    Kt. kalbomis nežiūrėjau, nes kitką darau.

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      1 m. ago

      Ol Tupai ar Olduvai tarpeklio archeologiniai kaulų radiniai buvo Leakey šeimos panaudoti pritempiant įrodyti Darvino evoliucijos teoriją, kritikai nutildomi bjauriausiais būdais, ‘įrodymai’ mikliai įtraukiami į enciklopedijas.
      Baisus pasityčiojimas iš archeologijos ir kitų mokslų, ir viskas globota nematomos Pasaulio Architekto rankos.
      Gal iki šio amžiaus pabaigos Leakey šeimos darbai bus prisimenami kaip mokslo paklydimo klystkeliai ir neturės ideologinės darvinizmo reikšmės, tai yra atsidurs mokslo kvailysčių šiukšlyne.

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    1 m. ago

    Sakau, gal po tų tarminių tyrimų išryškėtų ir mandravojančiam Kaunui taip rūpima miesto pavadinimo kilmė. Kaunas yra vietoje kur viena upė vaizdžiai šnekant praryja vos sau nelygią kitą. Ir tiriant, tarkim, paaiškėtų, kad kuri nors iš tų Pakaunės tarmių upių santakas tarmiškai vadino žiotimis, o gal net – žiaunomis. Tokiu atveju būtų visai galimas ryšys: Žiaunos > Kaunos > Kaunas. Taip būtų galima kalbiškai patikimai paaiškinti ir pavadinimo galūnę ‘-as’, kaip atsiradusią iš daugiskaitos vardininko. Beje, tokiu atveju būtų galima pagrįsti ir dar tokį faktą, kodėl kauniškiai savo miesto pavadinimą kirčiuoja taip, kaip žodį ‘žiaunos, žiauna’…

    Atsakyti
  3. Griežtas klausimas: says:
    1 m. ago

    O kur jūs visi dėjotės?!! Tylit? Nerašot? –
    Ar tik nebus komentarų pasninkas prasidėjęs, ar tik nebus jus antrosios pusės el. apykojėmis prie virtuvės stalų prirakinusios ir kūčiukus gaminti paliepusios? 🙂
    Ir nepaleis, kol tiek jų ir viso kito neprigaminsite, kad visai familijai bei bendradarbiams pakaktų?
    Ir dar lieps produktus baigiamajai patiekalų gamybai iš anksto parengti – silkėms lieps odą nulupti, kaulelius pincetu per didinamąjį stiklą išrankioti – kad vėliau parengiamųjų darbų daryti nereiktų, kad baigiamieji darbai greičiau eitųsi… Ir spanguoles perrinkti, kad visos švarutėlės, sveikutėlės, pūstažandės savo benefiso kisieliuje lauktų.
    O dar lieps pažiūrėti, ar tikrai staltiesė balta, švarutėlė, standi, prikrakmolyta , net gurgžda; ar visi stalo indai, įrankiai blizga, tviska..
    O dieną prieš Kūčių vakarą aguonas lieps būtent senąja, rankine mėsmale per patį smulkiausią tinklelį sumalti, jei grūstuvės nebeturi.
    O kai jau parengiamieji darbai bus baigti, ir tikėsitės nueiti prigulti, bent kiek numigti, primins, jog dar reikia užuolaidas išskalbti, išlyginti ir kvepiančias pakabinti, visus namų kampelius iščiustyti, kad net uošvė, kad ir kur pirštu brauks – dulkių nerastų… 🙂
    Ir kažkurią Kalėdų dieną komentaruose išvysime, kas po viso to bus gyvas likęs, o ką gaivinti reikia…
    🙂

    Atsakyti
    • !!! says:
      1 m. ago

      +++

      Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    1 m. ago

    Žvelgiant į Lietuvos atgimimo priešaušrį, tai matome du Lietuvos šviesos žiburius : Marijampolės gimnaziją ir Veiverių mokytojų seminariją, kuri dėsningai turėjo virsti į pedagogikos universitetą.
    Tiek Lietuvos atgimime, tiek tarpukaryje suvalkiečiai labai vyravo valstybės vyrų tarpe, mokslo darbuotojų Kauno universitete tarpe.
    Veiveriečiai tarpusavyje labai didžiavosi ir didžiuojasi, kad jų mokyklą baigę sudaro vienos nedidelės aukštosios dėstytojus.
    M.Mažvydo bibliotekos vadovas šiandien yra veiverietis R. Gudauskas, garsusis vadovėlių autorius Matjošaitis, J. Lukša – Daumantas užaugo greta Veiverių, ta Veiverių trauka sudaro apie 20 km spindulį vietomis, vardinti reikėtų labai ilgai.
    Man pačiam VISI tekdavo sutikti docentus, profesorius, kuriuos atpažindavau iš veiverietiškos tarties (išgirdęs verslininką G. Konopliovą nustebau – tai jis iš Veiverių ? – taip).
    Taip ir bendrinę kalbą kuriant labai gausiai dalyvavo suvalkiečiai nuo Kidulių iki Salaperaugio, nuo Kudirkos Naumiesčio iki Prienų.
    Pakaunės žmonės tikrai daug davė bendrinės kalbos plitimui, bet tai tik nedidelė dalis.
    Mano suvalkiečio ausiai labai gražiai minkštai taria Griškabūdyje ( ko tikrai nėra pakaunėje), greta užaugęs J.Jablonskis buvo įgimęs ir išsiugdęs gražios tarties jausmą, perdavė visai Lietuvai ugdant bendrinę kalbą.

    Atsakyti
  5. Atmintis says:
    1 m. ago

    Dar XIX a. pabaigoje Raseiniuose Dionizas Poškus (Poška-Paškevičius) ėmėsi lietuvių kalbos ir rašybos atgimimo, iki tol tai buvo negirdėtas dalykas. Po Dionizo – Daukantas; Vilniuje plataus užmojo Edukacinės komisijos pirmininkas Ignotas Masalskis– mlietuviškos Apšvietos manifesto ruošėjas steigė mokyklas, Vilniuje įkūrė mokytojų seminariją, rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu. Kaip tai buvo pavojinga primena jo likimas; Kosciuškos įsakymu 1794 m. gegužės 3 d. Vilniaus vyskupas Masalskis, areštuotas ir birželio 28 d. Varšuvoje pakartas. Tokie tai dalyai, kurie žymi mūsų krašto kalbos kultūros bei istorijos paveldą, jo išsaugojimą, o ne vėlesnės, perdėtai sureikšmintos pirmavimo siekiančios kaauništiškos pagiros.

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 m. ago

    Turime Lietuvoje mįslingą objektą. Tai – teritorija, kurią parodo didelė Jūrės “saule” apribota teritorija (užsiduoti II.XIV UŽNEMUNĖS ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJA), kuri kaipo tokia (pav. 1) buvo padaryta 4.428 m. pr. Kr. laiku. Derėtų šią dalį “atprintinti” (aš tai padariau) ir pasidėti šonan. Reikalas tas, kad, tęsiant “saulės” Menčtrakio punktyrą, riba siekia Nemuno su Nerimi santaką. Nėra abejonės, taigi, kad 4.428 m. pr. Kr. įsikūrusiems Kauno vakarams kalbiniu atžvilgiu didelę turėjo jotvingių skalvių, senųjų prūsų ir raseiniškių tarmės. Žiūrint nuo Kauno į rytinę pusę, matome, kad čia Kauno rajono tarmes daugiau jotvingių sūduvių gentis ir daugiau į šiaurę esantys ukmergiškiai drauge su panevėžiečiais.
    Kaune (į jį suėjo aplinkiniai gyventojai) dėl to susiformavo bendrinė lietuvių kalba (lenkai ir rusai buvo toli nuo mūsų sienų), kurią gramatiškai išgrynino daugiausia jotvingių skalvių genties žmones.
    Pagal kertinį ano meto Liūto (Vilko) žvaigždyno akmenį (kasinėjo akad. prof. N. Kitkauskas) Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. laiku ir netenka abejoti, kad jo kaip rajono centro kalbiniam suformavimui didžiausią įtaką turėjo Nalšia, Tauragnai (Utena) ir pietų sūduviai (dzūkai). Na, nėra reikalo kokiam rajonui ar genčiai savintis bendrinės lietuvių kalbos sudarymą (istorinės aplinkybės tam suformavo žmonių grupę) ir bendrinę lietuvių kalbą vadinkime gal lietuvių literatūrine kalba – nebus tada įžeisti Nalšios žmones, jotvingiai (įskaitant skalvius su sūduviais – dzūkais), prūsai ir žemaičiai su panevėžiškiais, rokiškėnais, zarasiškiais. O, kur dar jų patarmės, šnektos ir pašnektės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

2021 03 24
Proveržis lietuviškame internete: neuroninis balsas, kuris mažai skiriasi nuo žmogaus

Proveržis lietuviškame internete: neuroninis balsas, kuris mažai skiriasi nuo žmogaus

2021 03 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotrakos)
  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 520; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 486; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 331; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
0
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Mūsų viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais:...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
8
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
Kitas straipsnis
Jauniesiems tyrėjams – įkvepiamas priešistorinio Ledo žmogaus tyrimo pavyzdys

Jauniesiems tyrėjams – įkvepiamas priešistorinio Ledo žmogaus tyrimo pavyzdys

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai