Magistro laipsnio siekimas nebėra pasirinkimas, skirtas tik ką bakalauro studijas baigusiems žmonėms. Vis dažniau į magistrantūrą grįžta specialistai, kurie jau turi profesinės patirties, dirba visu etatu, vadovauja komandai, kuria verslą arba planuoja kitą karjeros etapą.
Tokiu atveju pagrindinis klausimas dažnai būna ne tai, ar verta studijuoti, o kaip studijas suderinti su jau turimais profesiniais ir asmeniniais įsipareigojimais.
Tradicinis studijų modelis, kai reikia reguliariai vykti į universitetą ir didelę savaitės dalį prisitaikyti prie paskaitų grafiko, dirbančiam žmogui ne visada yra patogus. Tačiau nuotolinės magistrantūros programos leidžia į aukštesnės pakopos studijas pažvelgti kitaip.
Šiandien magistrantūros studijos dirbantiems specialistams gali būti derinamos su profesine veikla ir pasirinktos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio aukštosiose mokyklose, kurių programos vykdomos nuotoliniu būdu.
Kodėl specialistai į magistrantūrą grįžta jau turėdami darbo patirties?
Karjeros pradžioje dažnai sunku tiksliai žinoti, kokių kompetencijų reikės po penkerių ar dešimties metų.
Bakalauro studijos suteikia pagrindą, tačiau tik pradėjus dirbti tampa aiškiau, kurios sritys domina labiausiai, kokių žinių trūksta ir kuria kryptimi norėtųsi judėti toliau.
Dėl to profesinė patirtis gali tapti net privalumu renkantis magistrantūros programą.
Jau dirbantis žmogus dažniausiai gali konkrečiau atsakyti, ko tikisi iš studijų.
Vienam svarbu pasiruošti vadovaujančiai pozicijai. Kitam reikia gilesnių žinių savo profesinėje srityje. Trečias nori keisti karjeros kryptį, o ketvirtas siekia tarptautinės karjeros ir nori įgyti užsienio aukštosios mokyklos kvalifikaciją.
Kai studijų tikslas aiškus, paprasčiau įvertinti ir pačią programą.
Ar įmanoma magistrantūrą suderinti su darbu visu etatu?
Įmanoma, tačiau svarbiausia pasirinkti tinkamą studijų modelį.
Dirbančiam specialistui labai svarbu, kiek studijos reikalauja fizinio dalyvavimo universitete, kaip organizuojamos paskaitos, kada reikia atlikti užduotis ir kiek mokymosi proceso galima planuoti savarankiškai.
Nuotolinis formatas pašalina vieną didžiausių praktinių kliūčių: būtinybę nuolat vykti į studijų vietą.
Jeigu aukštoji mokykla yra kitame mieste ar kitoje šalyje, tradicinio formato studijos gali reikšti papildomas keliones arba net persikėlimą.
Nuotolinės studijos leidžia mokytis ten, kur žmogus gyvena ir dirba.
Tai savaime nereiškia, kad magistrantūra tampa lengvesnė. Studentui vis tiek reikia skirti laiko paskaitoms, literatūrai, projektams, atsiskaitymams ir savarankiškam darbui.
Tačiau atsiranda daugiau galimybių pačiam valdyti savo laiką.
Didžiausias privalumas yra ne mažesnis krūvis, o lankstumas
Kartais nuotolinės studijos klaidingai suprantamos kaip paprastesnė tradicinių studijų versija.
Tiksliau būtų sakyti, kad jos suteikia kitokį mokymosi organizavimo būdą.
Dirbančiam žmogui lankstumas gali būti itin svarbus.
Jeigu nereikia kelis kartus per savaitę važiuoti į universitetą, sutaupomas kelionės laikas. Jeigu dalis mokymosi medžiagos prieinama internetu, galima efektyviau planuoti savo savaitę.
Pavyzdžiui, vienas žmogus daugiau laiko mokymuisi gali skirti darbo dienų vakarais. Kitam patogiau didžiąją dalį savarankiško darbo atlikti savaitgalį.
Svarbiausia, kad studijų modelis suteiktų galimybę iš anksto suprasti savo įsipareigojimus ir planuoti laiką.
Profesinė patirtis gali padėti studijuoti efektyviau
Dirbantis magistrantūros studentas turi vieną reikšmingą privalumą: teorines žinias jis gali lyginti su realiomis situacijomis.
Kai žmogus jau yra susidūręs su verslo, vadybos, finansų, rinkodaros, technologijų, logistikos ar kitais profesiniais iššūkiais, akademinė medžiaga dažnai įgauna daugiau konteksto.
Sąvoka, kuri žmogui be darbo patirties gali atrodyti abstrakti, specialistui gali būti tiesiogiai susijusi su problema, kurią jis sprendė prieš kelias savaites.
Tai leidžia į studijas žiūrėti ne tik kaip į teorinių žinių kaupimą.
Kai kurias metodikas, modelius ar analitinius principus galima pradėti taikyti profesinėje veikloje dar nebaigus programos.
Tokiu būdu darbas ir studijos ne tik konkuruoja dėl laiko. Jie gali vienas kitą papildyti.
Magistro studijos nebūtinai reiškia karjeros pertrauką
Anksčiau sprendimas studijuoti užsienio universitete dažnai reikšdavo gana didelius gyvenimo pokyčius.
Reikėdavo galvoti apie persikėlimą, būstą, pragyvenimo išlaidas, darbo keitimą arba laikiną profesinės veiklos sustabdymą.
Nuotolinės magistrantūros programos leidžia dalies šių pokyčių išvengti.
Žmogus gali ir toliau dirbti savo darbą Lietuvoje ir tuo pačiu būti užsienio aukštosios mokyklos studentu.
Tai ypač aktualu specialistui, kuris jau yra sukūręs profesinę poziciją ir nenori jos prarasti vien tam, kad galėtų tęsti studijas.
Karjera tokiu atveju nėra sustabdoma. Magistrantūra tampa papildomu jos sluoksniu.
Kaip realistiškai įvertinti, ar pavyks suderinti darbą ir studijas?
Vien noro nepakanka.
Prieš stojant verta gana praktiškai įvertinti savo savaitę.
Kiek laiko užima darbas?
Ar dažnai tenka dirbti viršvalandžius?
Kiek laiko lieka vakarais ir savaitgaliais?
Ar yra kitų svarbių šeimos ar asmeninių įsipareigojimų?
Ar darbas reikalauja dažnų komandiruočių?
Atsakius į šiuos klausimus galima realistiškiau įvertinti, kiek laiko bus galima skirti studijoms.
Svarbu ne planuoti idealią savaitę, kurioje viskas vyksta pagal grafiką, o įvertinti ir intensyvesnius periodus.
Jeigu darbe kartais atsiranda projektų, kurie kelioms savaitėms smarkiai padidina krūvį, studijų planavime tai taip pat reikėtų numatyti.
Laiko planavimas tampa viena svarbiausių kompetencijų
Studijuojant ir dirbant tuo pačiu metu labai lengva patekti į situaciją, kai visos užduotys paliekamos paskutinei minutei.
Todėl efektyviausia magistrantūrą vertinti kaip nuolatinę savaitės dalį.
Vietoje požiūrio „mokysiuosi tada, kai turėsiu laiko“ dažniausiai geriau iš anksto rezervuoti konkrečius laiko blokus.
Pavyzdžiui, kelis vakarus per savaitę skirti paskaitoms ir literatūrai, o vieną savaitgalio dalį palikti didesnėms užduotims.
Toks paprastas principas sumažina tikimybę, kad studijos kiekvieną savaitę bus nustumiamos į šalį dėl skubesnių darbo reikalų.
Svarbu palikti ir tam tikrą rezervą.
Ne kiekvieną savaitę pavyks laikytis idealaus grafiko, todėl per daug agresyvus planas ilgainiui gali sukelti nuovargį.
Kodėl verta iš anksto įvertinti programos formatą?
Ne visos nuotolinės programos organizuojamos vienodai.
Vienose gali būti daugiau tiesioginių paskaitų konkrečiu laiku. Kitose daugiau dėmesio skiriama savarankiškam mokymuisi ir projektams.
Dirbančiam žmogui šis skirtumas gali būti labai svarbus.
Jeigu darbo diena paprastai baigiasi vėlai, programa, kurioje daug privalomų paskaitų darbo valandomis, gali būti sunkiai suderinama su profesine veikla.
Todėl prieš stojant verta išsiaiškinti ne tik tai, ar programa vadinama nuotoline.
Svarbu suprasti, kaip nuotolinis formatas atrodo praktiškai.
Kada vyksta paskaitos?
Ar jos įrašomos?
Kiek yra grupinių projektų?
Kokie atsiskaitymų terminai?
Kiek darbo tikimasi savarankiškai?
Kuo daugiau šios informacijos žinoma iš anksto, tuo mažesnė tikimybė, kad pradėjus studijuoti formatas neatitiks lūkesčių.
Studijų programą verta rinktis pagal karjeros tikslą
Jau dirbančiam specialistui magistrantūros pasirinkimas neturėtų prasidėti nuo klausimo, kuris universitetas yra arčiausiai namų.
Kur kas naudingiau pirmiausia apsibrėžti tikslą.
Jeigu siekiama vadovaujančios pozicijos, verta ieškoti programos, kuri stiprina vadybos, strateginio mąstymo, finansų ar lyderystės kompetencijas.
Jeigu planuojamas karjeros pokytis, svarbiau tampa tai, ar programa suteikia pakankamai žinių naujoje srityje.
Jeigu pagrindinis tikslas yra tarptautinė karjera, galima daugiau dėmesio skirti užsienio aukštųjų mokyklų programoms ir studijoms anglų kalba.
Tokiu būdu magistrantūra tampa ne tiesiog dar vienu diplomu, o priemone konkrečiam profesiniam tikslui pasiekti.
Ar verta rinktis užsienio aukštosios mokyklos programą?
Tai priklauso nuo žmogaus tikslų ir pasirinktos programos.
Tačiau nuotolinis studijų formatas suteikia galimybę vertinti gerokai platesnį programų pasirinkimą.
Anksčiau žmogų ribojo geografija. Jei jis norėjo išlaikyti darbą ir gyvenimą Lietuvoje, realiausias pasirinkimas dažniausiai buvo netoliese esančios aukštosios mokyklos.
Dabar galima svarstyti ir užsienio aukštųjų mokyklų magistrantūros programas, jeigu jos siūlomos nuotoliniu būdu.
Tai leidžia programą rinktis pagal turinį, specializaciją ir profesinę vertę, o ne vien pagal universiteto vietą.
Svarbu tik iš anksto įvertinti, kas vykdo konkrečias studijas, kokia kvalifikacija suteikiama, kokie stojimo reikalavimai ir kaip organizuojamas visas mokymosi procesas.
Studijos anglų kalba gali tapti papildoma profesine nauda
Tarptautinės magistrantūros programos dažnai vykdomos anglų kalba.
Iš pradžių tai gali atrodyti kaip papildomas iššūkis, ypač jei kasdienėje profesinėje veikloje anglų kalba naudojama nedaug.
Tačiau studijos anglų kalba kartu gali padėti stiprinti profesinį žodyną ir gebėjimą dirbti su tarptautine informacija.
Daugelyje profesinių sričių naujausi tyrimai, metodikos, dokumentacija ir specializuota literatūra pirmiausia pasirodo būtent anglų kalba.
Todėl gebėjimas ne tik skaityti, bet ir diskutuoti, rašyti bei pristatyti sudėtingas temas anglų kalba gali būti papildoma studijų vertė.
Kada magistrantūra dirbančiam specialistui gali būti prasmingiausia?
Vieno universalaus momento nėra.
Tačiau magistrantūra dažniausiai turi daugiausia prasmės tada, kai žmogus jau gali aiškiai įvardyti, kodėl jos nori.
Tai gali būti noras pereiti į vadovaujančią poziciją.
Gilesnė specializacija.
Karjeros keitimas.
Tarptautinės galimybės.
Noras sisteminti per darbo metus sukauptas praktines žinias.
Arba poreikis įgyti kompetencijų, kurių dabartinėje profesinėje rolėje pradeda trūkti.
Kai tikslas aiškus, paprasčiau motyvuoti save skirti laiką studijoms net ir tada, kai darbo savaitė tampa intensyvi.
Karjera ir studijos nebūtinai turi konkuruoti
Magistrantūros studijos dirbančiam žmogui reikalauja disciplinos ir gero laiko planavimo, tačiau jos nebūtinai reiškia pasirinkimą tarp darbo ir išsilavinimo.
Tinkamai pasirinktas nuotolinis formatas leidžia tęsti profesinę veiklą, išlaikyti pajamas ir tuo pačiu nuosekliai siekti aukštesnės kvalifikacijos.
Dar daugiau, profesinė patirtis gali padėti geriau suprasti studijų medžiagą, o naujos žinios gali būti pritaikomos darbe dar nebaigus magistrantūros.
Todėl dirbančiam specialistui svarbiausia ne ieškoti „lengviausių“ studijų.
Kur kas svarbiau rasti programą, kurios turinys atitinka karjeros tikslus ir kurios organizavimo modelis realiai dera su gyvenimo ritmu.
Kai šios dvi sąlygos sutampa, magistro laipsnio siekimas gali tapti ne profesinės veiklos pertrauka, o natūraliu kitu karjeros etapu.
