Rugpjūčio 21–23 dienomis Druskininkai vėl kviečia į tradicinę vasaros šventę „Vasaros aidai“. Tris dienas mieste netrūks muzikos, kūrybos, pramogų, pažintinių pasivaikščiojimų ir progų pasimėgauti kurorto vasara – nuo mugės Turistų gatvėje iki koncertų prie Druskonio, nuo kūrybinių užsiėmimų vaikams iki ekskursijų, atveriančių įdomesnius Druskininkų istorijos ir kultūros puslapius.
Nuo mugės šurmulio iki muzikos prie Druskonio
Šventės savaitgalį pradės „Vasaros aidų“ mugė, tris dienas įsikursianti V. Kudirkos ir Turistų gatvėse. O penktadienio vakarą Druskonio amfiteatras taps didžiąja muzikos scena – čia vieną vakarą susitiks ir savo muziką klausytojams dovanos Ieva Narkutė, Justinas Jarutis ir Aistè.
Šeštadienį muzikos ritmas neslūgs: vakare Druskonio amfiteatre koncertuos Andrius Mamontovas. Koncerte „Geriausios dainos. I dalis“ skambės kūriniai, jau tapę neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi: „Geltona. Žalia. Raudona“, „Miestas iš sapnų“, „Tavo svajonė“, „Jūreivio daina“, „Saulės miestas“ ir daugelis kitų. Bilietus platina www.guru.lt.
Šeštadienis – kūrybai, žaidimams ir atradimams
Šeštadienį „Vasaros aidai“ į Nemuno pakrantę kvies šeimas. Čia jau pažįstamoje erdvėje įsikurs vaikų erdvė, kurioje mažųjų lauks įvairios kūrybinės stotelės: nuo blizgučių ir odinių raktų pakabukų iki kūrybos iš to, ką turime po ranka.
Čia pat vyks „Labai teatro“ teatralizuotas koncertas „Šventė“, o popietę vainikuos putų šou-diskoteka su „Evalandu“ – tad vasariškų linksmybių tikrai netrūks. Vaikų erdvės rėmėjas – „Init“.
Norintiems ne tik pramogauti, bet ir atrasti ką nors naujo, savaitgalio programa pasiūlys daugybę pasirinkimų. V. K. Jonyno galerijoje bus galima leistis į ekskursiją „Svečiuose pas Jonyną“ ar dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose „Nepakartojamas pėdsakas“, „Menų kalvėje“ – išbandyti šilkinės skarelės tapybą. O M. K. Čiurlionio pėdsakais kvies leistis šeštadienio ekskursija „M. K. Čiurlionis ir Druskininkai“.
Tuo metu K. Dineikos parke vyks „Forma Kubiz. Ode To Jacques“ skulptūros pristatymas – Lietuvos ir Latvijos kūrėjų Gabrielio Žvirblio ir Robertso Balinšo (Bāliņš) meninis susitikimas. O norintys tiesiog pasimėgauti vasaros diena galės prisijungti prie Druskininkų bendruomenės piklbolo turnyro.

Sekmadienį – į gamtą ir miesto istorijas
Sekmadienio rytą „Vasaros aidai“ kvies pajudėti ir išsiruošti į iškylą dviračiais link Raigardo slėnio. Vėliau savaitgalio dalyviai galės pratęsti pažintį su kurortu: V. K. Jonyno galerijoje vyks ekskursijos, o Druskininkų miesto muziejaus galerijoje lankytojų lauks edukacija „Mistiški Ebru žemėlapiai“.
Popietę bus galima leistis į „Pasivaikščiojimą po Druskininkus“ ir pažvelgti į gerai pažįstamą kurortą naujai – per jo istorijas, žmones ir vietas.
Druskininkai, kuriuos norisi patirti
„Vasaros aidai“ – tai savaitgalis, kuriame telpa labai skirtingi dalykai: muzika ir menas, aktyvios pramogos ir lėti pasivaikščiojimai, kūryba, istorijos ir tiesiog geras laikas kartu.
Vieni čia atras savo mėgstamą atlikėją, kiti pirmą kartą išbandys naują veiklą, o dar kiti galbūt tiesiog leis sau klaidžioti po vasarišką Druskininkų miestą be skubėjimo.
Rugpjūčio 21–23 dienomis susitikime Druskininkuose – ten, kur vasara dar turi daug ką papasakoti.
Visa renginių dienotvarkė: čia


























Vis dėlto būtų Druskininkams metas leistis ir į gilesnę istorinę senovę. Konkrečiai į dabar lietuviškai Ratnyčia, o 13-ame amžiuje Kolainiais vadinamą vietą (mat, kelan – prūsiškai ratas), kurioje stovėjo medinė bokštinė Kolainių pilis. Ji 1290 metais buvo ginama 120 elitinių Lietuvos karių, vadovaujamų istorijai žinomo, žymaus Lietuvos karvedžio Surmino. Nors dauguma karių buvo sužeisti, bet kryžuočiai pilies paimti neįstengė. Tai žinoma iš Dusburgo kronikos. Šie istoriniai įvykiai verti Druskininkų ir Lietuvos atminties.
Tai kad Petro Dusburgiečio kronikoje rašoma kitaip :
“Tais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras,
išplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias
naujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai. Kai jie plaukė pro jau
minėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis,
kaip galima būtų apgauti brolius…” Norint iš Ragainės Nemunu pasiekti Druskininkus, reikėjo praplaukti pro šalia dabartinio Jurbarko buvusią Kolainių pilį , Veliuonos pilį, Kauno pilį. Petras Dusburgietis , aprašydamas Ragainės komtūro ir jo pavaldinių plaukimą Nemunu, šių pilių nemini, nes pro jas Ragainės komtūras neplaukė, Dusburgietis mini tik Kolainių pilį. Druskininkai su ta pilimi neturi nieko bendro.
Matyt, kalbate apie kitą atvejį kuomet kryžiuočiai iš Nemuno aukštupio plaukė žemyn karinio išžvalgymo tikslais. Taigi kalba eina ne apie Nemuno žemupio dalies, o apie jo vidurupio, per kurį veržtasi į Vilnių, žvalgybą. Taigi, matyt,ne apie tą patį yra kalba.
Konkrečiai aš kalbu apie įvykį, kai 1290 m. pats magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene puolė Kolainių (Colayne) pilį. Pasak Dusbrgo ją gynė Surminas ,,su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams”, kaip rašoma Dusburgo, – ,,nuo pilies sienų kraujas tekėjo, tarsi patvinęs vanduo” ir tik 12 gynėjų liko nesužeisti, bet pilis liko nepaimta. Tačiau greitai lietuviai patys pilį apleido (Scriptores rerum Prussicarum, I, 152 p.).
Be to, po Kolainių puolimo šaltiniai mini dažnai pultą Junigedos (Jaunalaikę) pilį, kurios naujas įsirengimas sietinas su Kolainių pilies apleidimu, laikant, kad taip pavadinta buvo toliau nuo Nemuno, tinkamesnėje piliai vietoje buvusi naujai įsirengta Lydos pilis.
Tai tiek dėl to ,,švietimo”.
Iš Veliuonos istorijos: “…..Iki 1315 vadinta Junigeda. 13–15 a. buvo vienas svarbiausių lietuvių gynybos postų palei Nemuną į vakarus nuo Kauno. 1245 buvo pilis (1349 sutvirtinta; 1411 Vytautas pastatydino mūrinę). 1291–1319 kryžiuočiai 11 kartų nesėkmingai ją puolė, 1348 ir 1369 paėmė, 1367 sudegino patys gynėjai…….” vle.lt/straipsnis/veliuona/
Veliuona arčiau Ragainės, negu Druskininkai.
Tai, kad 1291 metais imta minėti ir kryžiuočių pulta Junigeda yra Veliuona, yra pasenusios ir tik istoriografų žinios. Be to, iki Vytenio Veliuona negalėjo būti puolama kaip Lietuva, nes kryžiuočiai jos nelaikė Lietuva, tai viena. Antra, ji nebuvo kuo nors svarbia pagal kryžuočių siektus tikslus, nes užvaldyti Lietuvą tais laikais reiškė užimti Vilnių.
Tad vle.lt žinios šiuo kaip daugeliu istorinių žinių atvejais yra arba pasenę arba svetimųjų interesų sąlygotos. .
Matyt, tamstai nepasenę žinios perduodamos iš kosmoso.
Dusburgas kronikoje rašė :”243 (236). Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą
1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas,
Karaliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami
pro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino. Šitai padarę, patraukė į
Junigedos valsčių532, kurį nusiaubė, grobdami bei degindami; neskaitant kitų padarytų
nuostolių, paėmė į nelaisvę ir nužudė septynis šimtus netikėlių.” Druskininkai gana toli ( apie 150 km po tiesumai,keliais dar daugiau) nuo Kryžiuočių ordino užgrobtų prūsų žemių,lyginant su Veliuona ( apie 47 km) ir Jurbarko apylinkėmis ( apie 17 km), tad vargu ar tie penki šimtai kryžiuočių žygiavo pro Druskininkus.
500 ar 1500 ?
Tai, kad kronikoje rašoma, jog buvo žygiuota Karaliaučiaus komtūro, nereiškia, kad buvo žyguota iš Prūsijos, o ne, pvz., iš Mozūrų, veikusių išvien su kryžiuočiais prieš prūsus ir lietuvius, ar jotvingių žemių, taip pat jau užgrobtų. Tad geografija vargu ar gali tokiu atveju būti tinkamu argumentu, kad Druskininkai toli nuo Prūsijos. Juolab, kad tuo laikotarpiu ne kartą kryžiuočių buvo žygiuota ir prieš Gardino pilį, siaubta Pagrauda, vardas, akivaizdu, nuo Grūdos upės, esančios prie Druskininkų. Be to, to laikotarpio kronikoje miimas Bisenos pilies pavadinimas labausiai tapatus Veisėjų (Visenos) pavadinimui, kurią kryžiuočiai sudegino 1283 metais, o Dusburgo yra pasakyta, kad Kolainės pilis yra netoli už jos. Taigi istoriografija dėl Kolainės pilues vietos peržiūrėtina ir visuotinai pripažintina, kad tai buvo pilis Ratnyčios (ratas – prūs. kelan, rus. koleso) vietoje, esančioje Druskininkuose. Kartu nustatytina ir susijusios įvykiais 1291 m. Dusburgo minimos Jubigedos pilies vieta, visuotinai laikant, kad tai buvo naujalaikiškai (jaunagadyniškai) sutvirtinta dabartinė Lydos pilis. Veliuona, galbūt, galėjo taip pat būti metaforiškai Junigeda vadinta, bet tai galėjo vykti jau Vytenio valdymo pabaigoje ar net Gedimino valdymo laikais. Taigi nesileiskime ir toliau būti painiojami tokiuose Lietuvai svarbiuose istorijos įvykiuose.
Gal galite pateikti nuorodas į mokslinius šaltinius ( ne legendas) , kuriuose būtų minima,kad Junigeda buvo ne Veliuonos, bet Lydos pilis, kad Kolainių pilis buvo prie Druskininkų, o ne prie Jurbarko.
Šaltiniai, kriuriais grindžiau tai, ką rašau, nurodyti, jie yra pakankamas pagrindas išdėstytą turinį lakyti moksline istoriografija.
Mokslinė istoriografija yra mokslininkų darbai-dr. Tomo Baranausko ” Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis” , ” Veliuona lietuvių kare su kryžiuočiais”, dr. Romo Batūros “Veliuona – Lietuvos gynybos skydas kare su Kryžiuočių ordinu (XIII a. pabaiga-XV a. pirmasis ketvirtis)”, etnologo Jono Trinkūno ” Lietuvių senosios religijos kelias” ir kita. Kadangi mokslinių šaltinių ,kuriais remiatės, nenurodote, jūsų išdėstytas mėgėjiškas turinys tėra pasakos ar asmeninės fantazijos.
tai, kad Vilna visiškose klejonėse gyvena… arkliai jam irkluoja
Jeigu Dusburgo kronikos faktai, kuriuos vardiju, ar kalbotyros duomenys (prūs. kelan – ratas ir kiti), kuriais grindžiu Ratnyčios pavadinimo tapatinimą su Dusburgo minima – kryžiuočių pulta, būtent, Lietuvoje buvusia ir jos elitinių karių ginta Kolainės pilimi, pačiam yra ne mokslo šaltiniai, tai veikiau yra paties dalykų išmanymo bėda. Komentaras ne disertacija, tam, kad skaitytojai susidomėtų problema, tokio šaltinių nurodymo pakanka.