Penktadienis, 2 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Druskininkai kviečia į vasaros aidų kupiną savaitgalį

www.alkas.lt
2026-08-20 11:00:00
130
PERŽIŪROS
14
Druskininkai vėl kviečia į tradicinę vasaros šventę „Vasaros aidai“

Druskininkai vėl kviečia į tradicinę vasaros šventę „Vasaros aidai“ | druskininkai.lt nuotr.

Rugpjūčio 21–23 dienomis Druskininkai vėl kviečia į tradicinę vasaros šventę „Vasaros aidai“. Tris dienas mieste netrūks muzikos, kūrybos, pramogų, pažintinių pasivaikščiojimų ir progų pasimėgauti kurorto vasara – nuo mugės Turistų gatvėje iki koncertų prie Druskonio, nuo kūrybinių užsiėmimų vaikams iki ekskursijų, atveriančių įdomesnius Druskininkų istorijos ir kultūros puslapius.

Nuo mugės šurmulio iki muzikos prie Druskonio

Šventės savaitgalį pradės „Vasaros aidų“ mugė, tris dienas įsikursianti V. Kudirkos ir Turistų gatvėse. O penktadienio vakarą Druskonio amfiteatras taps didžiąja muzikos scena – čia vieną vakarą susitiks ir savo muziką klausytojams dovanos Ieva Narkutė, Justinas Jarutis ir Aistè.

Šeštadienį muzikos ritmas neslūgs: vakare Druskonio amfiteatre koncertuos Andrius Mamontovas. Koncerte „Geriausios dainos. I dalis“ skambės kūriniai, jau tapę neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi: „Geltona. Žalia. Raudona“, „Miestas iš sapnų“, „Tavo svajonė“, „Jūreivio daina“, „Saulės miestas“ ir daugelis kitų. Bilietus platina www.guru.lt.

Šeštadienis – kūrybai, žaidimams ir atradimams

Šeštadienį „Vasaros aidai“ į Nemuno pakrantę kvies šeimas. Čia jau pažįstamoje erdvėje įsikurs vaikų erdvė, kurioje mažųjų lauks įvairios kūrybinės stotelės: nuo blizgučių ir odinių raktų pakabukų iki kūrybos iš to, ką turime po ranka.

Čia pat vyks „Labai teatro“ teatralizuotas koncertas „Šventė“, o popietę vainikuos putų šou-diskoteka su „Evalandu“ – tad vasariškų linksmybių tikrai netrūks. Vaikų erdvės rėmėjas – „Init“.

Norintiems ne tik pramogauti, bet ir atrasti ką nors naujo, savaitgalio programa pasiūlys daugybę pasirinkimų. V. K. Jonyno galerijoje bus galima leistis į ekskursiją „Svečiuose pas Jonyną“ ar dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose „Nepakartojamas pėdsakas“, „Menų kalvėje“ – išbandyti šilkinės skarelės tapybą. O M. K. Čiurlionio pėdsakais kvies leistis šeštadienio ekskursija „M. K. Čiurlionis ir Druskininkai“.

Tuo metu K. Dineikos parke vyks „Forma Kubiz. Ode To Jacques“ skulptūros pristatymas – Lietuvos ir Latvijos kūrėjų Gabrielio Žvirblio ir Robertso Balinšo (Bāliņš) meninis susitikimas. O norintys tiesiog pasimėgauti vasaros diena galės prisijungti prie Druskininkų bendruomenės piklbolo turnyro.

Druskininkai
Druskininkai | druskininkai.lt nuotr.

Sekmadienį – į gamtą ir miesto istorijas

Sekmadienio rytą „Vasaros aidai“ kvies pajudėti ir išsiruošti į iškylą dviračiais link Raigardo slėnio. Vėliau savaitgalio dalyviai galės pratęsti pažintį su kurortu: V. K. Jonyno galerijoje vyks ekskursijos, o Druskininkų miesto muziejaus galerijoje lankytojų lauks edukacija „Mistiški Ebru žemėlapiai“.

Popietę bus galima leistis į „Pasivaikščiojimą po Druskininkus“ ir pažvelgti į gerai pažįstamą kurortą naujai – per jo istorijas, žmones ir vietas.

Druskininkai, kuriuos norisi patirti

„Vasaros aidai“ – tai savaitgalis, kuriame telpa labai skirtingi dalykai: muzika ir menas, aktyvios pramogos ir lėti pasivaikščiojimai, kūryba, istorijos ir tiesiog geras laikas kartu.

Vieni čia atras savo mėgstamą atlikėją, kiti pirmą kartą išbandys naują veiklą, o dar kiti galbūt tiesiog leis sau klaidžioti po vasarišką Druskininkų miestą be skubėjimo.

Rugpjūčio 21–23 dienomis susitikime Druskininkuose – ten, kur vasara dar turi daug ką papasakoti.

Visa renginių dienotvarkė: čia

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ – metai, paliekantys dar gilesnį M. K. Čiurlionio ženklą
  2. 2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai stebins atidarymo iškilmėmis
  3. Druskininkai paskelbti 2026 metų Europos medžių miestu
  4. Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones
  5. Druskininkai užvėrė Kultūros sostinės metus: prakalbęs Čiurlionio paminklas ir Lietuvą vienijusi muzika
  6. Varėnoje nuaidėjo vasaros pradžios atidarymo šventė
  7. Prasideda XXIII-oji Tarptautinė Tytuvėnų vasaros šventė
  8. Sugrįžta vasaros lauko skaitykla!
  9. Kviečia „Europos kinas“ ir „Kino pavasaris“
  10. Menininkai kviečia stabtelėti prie upės: Santakoje gimsta žemės meno kūriniai
  11. Kviečia pojūčių teatras gamtoje
  12. Skulptūros ir vitražo centras kviečia į rudens lygiadienio meno šventę
  13. Kviečia „UNESCO savaitės“ renginiai
  14. Vėl kviečia „Šeimų maršas“
  15. Kviečia patyriminė paroda – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Vilna says:
    1 mėnuo ago

    Vis dėlto būtų Druskininkams metas leistis ir į gilesnę istorinę senovę. Konkrečiai į dabar lietuviškai Ratnyčia, o 13-ame amžiuje Kolainiais vadinamą vietą (mat, kelan – prūsiškai ratas), kurioje stovėjo medinė bokštinė Kolainių pilis. Ji 1290 metais buvo ginama 120 elitinių Lietuvos karių, vadovaujamų istorijai žinomo, žymaus Lietuvos karvedžio Surmino. Nors dauguma karių buvo sužeisti, bet kryžuočiai pilies paimti neįstengė. Tai žinoma iš Dusburgo kronikos. Šie istoriniai įvykiai verti Druskininkų ir Lietuvos atminties.

    Atsakyti
    • Švietimo kursai says:
      1 mėnuo ago

      Tai kad Petro Dusburgiečio kronikoje rašoma kitaip :
      “Tais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras,
      išplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias
      naujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai. Kai jie plaukė pro jau
      minėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis,
      kaip galima būtų apgauti brolius…” Norint iš Ragainės Nemunu pasiekti Druskininkus, reikėjo praplaukti pro šalia dabartinio Jurbarko buvusią Kolainių pilį , Veliuonos pilį, Kauno pilį. Petras Dusburgietis , aprašydamas Ragainės komtūro ir jo pavaldinių plaukimą Nemunu, šių pilių nemini, nes pro jas Ragainės komtūras neplaukė, Dusburgietis mini tik Kolainių pilį. Druskininkai su ta pilimi neturi nieko bendro.

      Atsakyti
  2. Vilna says:
    1 mėnuo ago

    Matyt, kalbate apie kitą atvejį kuomet kryžiuočiai iš Nemuno aukštupio plaukė žemyn karinio išžvalgymo tikslais. Taigi kalba eina ne apie Nemuno žemupio dalies, o apie jo vidurupio, per kurį veržtasi į Vilnių, žvalgybą. Taigi, matyt,ne apie tą patį yra kalba.
    Konkrečiai aš kalbu apie įvykį, kai 1290 m. pats magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene puolė Kolainių (Colayne) pilį. Pasak Dusbrgo ją gynė Surminas ,,su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams”, kaip rašoma Dusburgo, – ,,nuo pilies sienų kraujas tekėjo, tarsi patvinęs vanduo” ir tik 12 gynėjų liko nesužeisti, bet pilis liko nepaimta. Tačiau greitai lietuviai patys pilį apleido (Scriptores rerum Prussicarum, I, 152 p.).
    Be to, po Kolainių puolimo šaltiniai mini dažnai pultą Junigedos (Jaunalaikę) pilį, kurios naujas įsirengimas sietinas su Kolainių pilies apleidimu, laikant, kad taip pavadinta buvo toliau nuo Nemuno, tinkamesnėje piliai vietoje buvusi naujai įsirengta Lydos pilis.
    Tai tiek dėl to ,,švietimo”.

    Atsakyti
    • Vilnai says:
      1 mėnuo ago

      Iš Veliuonos istorijos: “…..Iki 1315 vadinta Junigeda. 13–15 a. buvo vienas svarbiausių lietuvių gynybos postų palei Nemuną į vakarus nuo Kauno. 1245 buvo pilis (1349 sutvirtinta; 1411 Vytautas pastatydino mūrinę). 1291–1319 kryžiuočiai 11 kartų nesėkmingai ją puolė, 1348 ir 1369 paėmė, 1367 sudegino patys gynėjai…….” vle.lt/straipsnis/veliuona/
      Veliuona arčiau Ragainės, negu Druskininkai.

      Atsakyti
  3. Vilna says:
    1 mėnuo ago

    Tai, kad 1291 metais imta minėti ir kryžiuočių pulta Junigeda yra Veliuona, yra pasenusios ir tik istoriografų žinios. Be to, iki Vytenio Veliuona negalėjo būti puolama kaip Lietuva, nes kryžiuočiai jos nelaikė Lietuva, tai viena. Antra, ji nebuvo kuo nors svarbia pagal kryžuočių siektus tikslus, nes užvaldyti Lietuvą tais laikais reiškė užimti Vilnių.
    Tad vle.lt žinios šiuo kaip daugeliu istorinių žinių atvejais yra arba pasenę arba svetimųjų interesų sąlygotos. .

    Atsakyti
    • Vilnai says:
      1 mėnuo ago

      Matyt, tamstai nepasenę žinios perduodamos iš kosmoso.

      Atsakyti
  4. Apie geografiją says:
    1 mėnuo ago

    Dusburgas kronikoje rašė :”243 (236). Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą
    1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas,
    Karaliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami
    pro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino. Šitai padarę, patraukė į
    Junigedos valsčių532, kurį nusiaubė, grobdami bei degindami; neskaitant kitų padarytų
    nuostolių, paėmė į nelaisvę ir nužudė septynis šimtus netikėlių.” Druskininkai gana toli ( apie 150 km po tiesumai,keliais dar daugiau) nuo Kryžiuočių ordino užgrobtų prūsų žemių,lyginant su Veliuona ( apie 47 km) ir Jurbarko apylinkėmis ( apie 17 km), tad vargu ar tie penki šimtai kryžiuočių žygiavo pro Druskininkus.

    Atsakyti
    • patikslinimas says:
      1 mėnuo ago

      500 ar 1500 ?

      Atsakyti
    • Vilna says:
      1 mėnuo ago

      Tai, kad kronikoje rašoma, jog buvo žygiuota Karaliaučiaus komtūro, nereiškia, kad buvo žyguota iš Prūsijos, o ne, pvz., iš Mozūrų, veikusių išvien su kryžiuočiais prieš prūsus ir lietuvius, ar jotvingių žemių, taip pat jau užgrobtų. Tad geografija vargu ar gali tokiu atveju būti tinkamu argumentu, kad Druskininkai toli nuo Prūsijos. Juolab, kad tuo laikotarpiu ne kartą kryžiuočių buvo žygiuota ir prieš Gardino pilį, siaubta Pagrauda, vardas, akivaizdu, nuo Grūdos upės, esančios prie Druskininkų. Be to, to laikotarpio kronikoje miimas Bisenos pilies pavadinimas labausiai tapatus Veisėjų (Visenos) pavadinimui, kurią kryžiuočiai sudegino 1283 metais, o Dusburgo yra pasakyta, kad Kolainės pilis yra netoli už jos. Taigi istoriografija dėl Kolainės pilues vietos peržiūrėtina ir visuotinai pripažintina, kad tai buvo pilis Ratnyčios (ratas – prūs. kelan, rus. koleso) vietoje, esančioje Druskininkuose. Kartu nustatytina ir susijusios įvykiais 1291 m. Dusburgo minimos Jubigedos pilies vieta, visuotinai laikant, kad tai buvo naujalaikiškai (jaunagadyniškai) sutvirtinta dabartinė Lydos pilis. Veliuona, galbūt, galėjo taip pat būti metaforiškai Junigeda vadinta, bet tai galėjo vykti jau Vytenio valdymo pabaigoje ar net Gedimino valdymo laikais. Taigi nesileiskime ir toliau būti painiojami tokiuose Lietuvai svarbiuose istorijos įvykiuose.

      Atsakyti
  5. >Vilnai says:
    1 mėnuo ago

    Gal galite pateikti nuorodas į mokslinius šaltinius ( ne legendas) , kuriuose būtų minima,kad Junigeda buvo ne Veliuonos, bet Lydos pilis, kad Kolainių pilis buvo prie Druskininkų, o ne prie Jurbarko.

    Atsakyti
  6. Vilna says:
    1 mėnuo ago

    Šaltiniai, kriuriais grindžiau tai, ką rašau, nurodyti, jie yra pakankamas pagrindas išdėstytą turinį lakyti moksline istoriografija.

    Atsakyti
    • >Vilnai says:
      1 mėnuo ago

      Mokslinė istoriografija yra mokslininkų darbai-dr. Tomo Baranausko ” Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis” , ” Veliuona lietuvių kare su kryžiuočiais”, dr. Romo Batūros “Veliuona – Lietuvos gynybos skydas kare su Kryžiuočių ordinu (XIII a. pabaiga-XV a. pirmasis ketvirtis)”, etnologo Jono Trinkūno ” Lietuvių senosios religijos kelias” ir kita. Kadangi mokslinių šaltinių ,kuriais remiatės, nenurodote, jūsų išdėstytas mėgėjiškas turinys tėra pasakos ar asmeninės fantazijos.

      Atsakyti
  7. Arkliairklis says:
    1 mėnuo ago

    tai, kad Vilna visiškose klejonėse gyvena… arkliai jam irkluoja

    Atsakyti
  8. Vilna says:
    1 mėnuo ago

    Jeigu Dusburgo kronikos faktai, kuriuos vardiju, ar kalbotyros duomenys (prūs. kelan – ratas ir kiti), kuriais grindžiu Ratnyčios pavadinimo tapatinimą su Dusburgo minima – kryžiuočių pulta, būtent, Lietuvoje buvusia ir jos elitinių karių ginta Kolainės pilimi, pačiam yra ne mokslo šaltiniai, tai veikiau yra paties dalykų išmanymo bėda. Komentaras ne disertacija, tam, kad skaitytojai susidomėtų problema, tokio šaltinių nurodymo pakanka.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Statybų pradžia
Lietuvoje

Pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statyba

2026 10 01
Daugiabutis
Lietuvoje

Komitetas svarsto siūlymą sustiprinti triukšmo prevenciją, laukia gyventojų pasiūlymų

2026 10 01
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

Ministras Pirmininkas atnaujina Migracijos komisijos veiklą

2026 10 01
Paruošiamieji darbai
Lietuvoje

Klaipėdoje pradeda kurtis kalnų dviračių parkas

2026 10 01
Tiltas
Lietuvoje

Vilnius laukia gyventojų idėjų renkant naujo tilto vardą

2026 10 01
Elektra
Energetika

Numatoma, kad spalį elektros kaina toliau kops į viršų

2026 10 01
Namų šildymas
Lietuvoje

Nuo spalio prasideda šildymo laikotarpis

2026 10 01
Jonas Vaiškūnas ir Rimantas Astrauskas su pristatomomis knygomis
Etninė kultūra

Susitiks dangaus ženklai ir muzikos paveldas: Molėtuose – Jono Vaiškūno ir Rimanto Astrausko knygų pristatymas

2026 10 01
Atversta sena knyga su dangaus kūnų ir simbolinėmis diagramomis
Literatūra

Lietuviškai išleistas garsus Menlio P. Holo veikalas „Slaptasis visų amžių mokymas“

2026 09 30
Vartai pasienyje
Lietuvoje

Nauji vartai trijų sienų sandūroje padės užkardyti neteisėtą migraciją

2026 09 30
Nevėžio kraštovaizdžio draustinis
Lietuvoje

Išplėstos Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos

2026 09 30
Kompiuteris
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti skaitmeninę pagalbą vyresniems žmonėms

2026 09 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?
  • klaustukas apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Žydas, kuris drąsiai susigrūmė su ginkluotu teroristu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Platforma „ekultūra“ pripažinta geriausiu skaitmeniniu kultūros ir paveldo sprendimu Lietuvoje
  • Kauno miesto muziejus paskelbtas Europos kino kultūros lobiu
  • Spalio 2-osios horoskopas: neskubėkite atsakyti karšta galva
  • Kodėl verta investuoti į kokybišką satino patalynę?

Kiti Straipsniai

Platformos „ekultūra“ pristatymo erdvė

Platforma „ekultūra“ pripažinta geriausiu skaitmeniniu kultūros ir paveldo sprendimu Lietuvoje

2026 10 02
Europos kino kultūros lobio ženklo suteikimo Kauno miesto muziejui dalyviai

Kauno miesto muziejus paskelbtas Europos kino kultūros lobiu

2026 10 02
Spalio 2 dienos horoskopas – jauna stiklapūtė formuoja įkaitusį stiklą dirbtuvėse

Spalio 2-osios horoskopas: neskubėkite atsakyti karšta galva

2026 10 02
Smiltynės gaisravietės Kuršių nerijoje vaizdai praėjus trims dešimtmečiams po gaisro

Palydoviniai duomenys atskleidė, kaip skirtingai atsigauna Kuršių nerija ir Kinburno pusiasalis

2026 10 01
Sena lietuviška istorijos knyga, plunksna ir Prūsijos žemėlapis

Pagėgiuose istorija prabils lietuviškai

2026 10 01
Lietuvos trispalvė tarp kitų valstybių vėliavų

Seime – paroda apie Lietuvos sugrįžimą į pasaulio bendriją

2026 10 01
Kalesninkų miškas – laisvės kovotojo Kazimiero Pyplio žuvimo vieta

Partizanų palaikai gali likti neatpažinti, o kovų vietos – sunaikintos

2026 10 01
Nevėžio kraštovaizdžio draustinio upės slėnis

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis išsiplės daugiau kaip 620 hektarų

2026 10 01
Gamtos šventė „Miško burtai“ Žemaitijos nacionaliniame parke

Žemaitijos nacionaliniame parke vyks tradicinė gamtos šventė „Miško burtai“

2026 10 01
Spalio 1 dienos horoskopas – jauna moteris kukurūzų labirinto takų sankryžoje

Spalio 1-osios horoskopas: mintys greitos, o atsakymams verta duoti laiko

2026 09 30

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?
  • klaustukas apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Žydas, kuris drąsiai susigrūmė su ginkluotu teroristu
  • Ar musulmonas gali išeiti iš savo tikinčiųjų bendruomenės ? apie Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją
Kitas straipsnis
Klaipėdos zoologijos sodas

Prašoma Klaipėdos zoologijos sodui išduoto leidimo galiojimo panaikinimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai