Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis

Alesis Mikus, www.alkas.lt
2011 12 09 09:06
22
Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)
Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų vienybės idėja, sklisdama iš Lietuvos bei Latvijos, palengva aprėpia Baltarusiją ir netgi vakarinius Rusijos regionus. Tačiau prieš prabylant apie baltų vienybės perspektyvas šiandieną, reikėtų aptarti, kaip reiškėsi baltų vienybė senovėje ir kiek ta senovė aktuali dabar.

Baltai – pusiausvyros išlaikytojai

Baltų misija senovėje aiškėja pažvelgus į jų gyventą teritoriją, į šio krašto ypatumus. Senovės baltų teritorija žinoma – ją nurodo baltiški vandenvardžiai (upių bei ežerų vardai). Ši teritorija ypatinga tuo, kad išsidėsčiusi vandenų takoskyroje, pusė jos upių teka į Baltijos jūrą, kita pusė – į Juodąją. Be abejo, baltų gyventa ir plačiau – Okos pakrantėse rytuose bei Vyslos apylinkėse vakaruose. Bet teritorijos branduolį (ir mitologiškai patį reikšmingiausią) sudaro dalis, įsikūrusi šioje takoskyroje. Tai byloja ir Latgalijos baltarusių išsaugotas senovės mitas, kaip manoma, turintis gilią baltišką potekstę. Jame pasakojama, kaip tautos protėvis išleidžia du paukščius, o po to – du šunis, šių šunų pėdsakais ir pradėjo tekėti Dvyna – Dauguva bei Dniepras, o tarp Dauguvos ir Dniepro įsikūrė žmonės.

Gyvenimas vandenų takoskyroje – kokie bruožai būdingi šios teritorijos gyventojams bei kokia turi būti jų misija?

Esminis liudijimas šiuo atveju – tai pavadinimai jūrų, į kurias įteka upės, – Baltija ir Juodoji jūra. Baltijos jūros vardą bandyta kildinti iš prūsų-praslavų baltan „pelkė“ (turima omenyje užpelkėję vandenys įlankose), bet skaidriausia ir akivaizdžiausia etimologija – iš lietuvių kalbos baltas, latvių – balts. Šios versijos šalininkų nuomone, tokį vardą Baltija galėjusi gauti dėl spindinčių, švytinčių jos vandenų paviršiaus (panašiai kaip Juodoji jūra pavadinta taip todėl, kad jos gelmėse gausu sieros, mat kitados čia buvo užtvindyti dideli kiekiai organikos, tad vanduo ir įgavo tamsų atspalvį).

Iki šiol nepaaiškintus šios mitologemos atgarsius, atrodo, galima būtų aptikti ir nutolus nuo baltų teritorijos – šiaurėje, prie Skandinavijos pusiasalio: į Baltąją jūrą ten irgi įteka Dvyna (Šiaurinė). „Dvi Dvynas“ mini ir senovės indai, jos yra žemėse, esančiose toli į šiaurę nuo jų.

„Balta-juoda“ – tai ypač ryškus dualizmo požymis. „Balta ir juoda“ – tai dangus ir žemė, viršus ir apačia, vyras ir moteris, diena ir naktis, vasara ir žiema, šis pasaulis ir anapusinis bei t.t.

Baltarusijoje yra nemažai greta esančių nedidelių ežerų, pavadintų Baltasis ir Juodasis, daugiausia jų kaip tik Dvynos regione. Ir tuo pat metu prie Pripetės, savo vandenis į Juodąją jūrą plukdančios baltų žemių pakraščiu, daug vien tik Juodųjų ežerų. Kita vertus, prie Baltijos jūros Sembos pusiasalyje pastebime visą eilę prūsų sakralizuotų Baltųjų kalvų (Gailgarben). Aukštas kalnas ir gilus ežeras gali atsidurti ir greta: prie Naručio ežero netoli vienas kito aptinkami Juodasis kalnas ir Baltasis ežeras.

Taigi šioje teritorijoje gyvenusių baltų mitika bei ritualika, manytina, buvo susijusi būtent su šia mitologema – dualumo mitologema. Jos esmė – išsaugoti pusiausvyrą tarp pirmapradžių elementų, suteikiant tai vienam, tai kitam paeiliui vyraujantį vaidmenį, bet tuo pat metu išlaikant ir jų balansą.

Baltai ir vietą keičiantis židinys

Galima žengti ir toliau bei iškelti tokią prielaidą: baltų apgyvendintas regionas „Europos pusiasalį“ atriboja nuo likusios Eurazijos. Mat kaip tik nuo šios geografinės ilgumos Europa ir įgauna simetriškus kontūrus – į vakarus tęsiasi Baltijos jūra šiaurėje ir Viduržemio jūra – pietuose, o tarp jų siaurėdama Atlanto vandenyno link nutysta pati Europa.

Žinomi ir kiti tokie ypatingi regionai skiriantys du žemynus – tai Artimieji Rytai  (Egiptas, Tarpupis, Izraelis) tarp Azijos ir Afrikos arba sąsmauka tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos (astekai ir jų kruvini aukojimai).

Palikime ramybėje astekus (visgi tai visiškai kitas žemynas ir kitokie saviti procesai) ir atkreipkime dėmesį į dvi vietas. Europą su Azija jungia baltų kraštas, Aziją su Afrika jungia Artimųjų Rytų regionas. Dar daugiau, čia mes, berods, aptinkame ir esminį archetipą.

Jeigu abu šie regionai laikomi ribiniais, tai paaiškėja, kad jie skiria ne tik geografines, bet ir populiacines realijas. Baltų regionas (šiek tiek, be abejo, sąlygiškai, atsižvelgiant į istorines migracijas) skyrė „baltos spalvos“ žmones nuo „geltonos spalvos“ žmonių. Artimųjų Rytų regionas skyrė „geltonos spalvos:“ žmones nuo „juodaodžių“.

Spalvų hierarchija – archetipinė realija. Pavyzdžiui, juoda – tai nakties dangaus spalva, raudona – aušros spalva, balta – spindinčios dienos dangaus spalva. Arba juoda – žemės spalva, balta – dangaus, raudona – žmogaus, gyvenančio tarp jų, spalva.

Šių spalvų triadą galima pastebėti ir mikroerdvėje. Štai du retesni pavyzdžiai iš Rytinės Baltarusijos, esantys netoli vienas kito iš abiejų Mstislavlio pusių. Į vakarus nuo šio miesto – kaimai Baltasis Mochas, Raudonupis (Krasnyj ručei) ir Juodūsiai (Černousy). Į rytus – Baltasis Kalnas, Raudonoji Kalva ir Juodapievis (Čiornyj lug).

Senovės indai triada „baltas-raudonas-juodas“ išreiškė kastų sistemą – brahmanai-žyniai, kšatrijai-kariai/valdytojai, vaišiai-žemdirbiai (šudros atsiduria už stabilaus pasaulio nustatytų ribų, be kita ko, ir spalvinių).

Galima būtų iškelti ir tokią prielaidą. Atsiribojus nuo etikečių klijavimo ant įvairių žmonijos populiacijų, visgi galima atkreipti dėmesį į tam tikrą dėsningumą, kaip kinta spalvų simbolika ir jų reikšmės įvairiais žmonijos raidos etapais. Žmonijos kelias (be abejo, apibrėžtas geografinėmis ribomis „Europa-Azija-Afrika“) visą laiką tarsi krypdavo ir vesdavo į tam tikrą „židinį“.

Šis „židinys“ iš pradžių buvo atsidūręs „baltajame sektoriuje“, čia vyravo dangiškosios vertybės, labiausiai hierarchiškai prie dangaus priartėjusios vertybės. Toks laikotarpis rašytiniuose šaltiniuose neužfiksuotas, be kita ko, dar ir todėl, jog patį fiksavimą, kaip žinome iš tradicinių bendruomenių, draudė tabu, kad nebūtų skatinama užbaigti gyvastingą procesą perdėm anksti.

Po to „židinys“ persikėlė į „geltonąjį sektorių“ (jį dar būtų galima pavadinti „raudonuoju“) – tai užkariavimų laikai, valdžios troškimo laikai. Kaip ginklas įsiskverbti į sąmonę aplenkiant natūralią apsaugą atsiranda raštas, jis braunasi  į mases ir taip pat panaudojamas grobikiškiems tikslams.

Pagaliau visiškai neseniai mes atsidūrėme tokioje epochoje („postinformacinėje“, „postmodernistinėje“), kai „židinys“ persikėlė į „juodąjį sektorių“. Juoda spalva, kai nunyksta balta ir netgi raudona, virsta pelkės spalva, nakties spalva. Juodosios spalvos karalystėje nebėra jokios atspirties, bet gausu regimybių ir miražų, čia nebegali pasikliauti nei lytėjimo pojūčiais, nei akimi, nei ausimi, nei savo paties žiniomis apie supančio pasaulio prigimtį. Nustatyti ilgalaikes perspektyvas tokiomis sąlygomis tampa nebeįmanoma.

Taigi barjerai, šiedu jau minėti regionai, buvo tarsi „pralaužti“, peržengti.

Pažymėsime, kad idėja apie kažkokio involiucinio „židinio“ kelionę erdvėje per įvairiaspalvius „sektorius“ sutampa su senovės indų mokymu apie laikotarpius –„jugas“, pasak šio mokymo, žmonija dabar kaip tik ir gyvenanti Kali-jugoje.

Baltų  būrimasis

Išvada, kuri išplaukia iš ankstesnių samprotavimų, tokia: geografiškai nulemtos baltų misijos vykdymas – jau praeitis, be to, gili praeitis. Pusiausvyrą palaikyti tokiame pasaulyje, kur viskas persipynę ir persimainę, baltai jai nebegali. Beje, pusiausvyros saugotojais tapti artimiausioje ateityje ir esamomis sąlygomis jau niekas nebegalės ir nepajėgs.

Baltų vienybės siekius dabar jau skatina kitas archetipas. Būtent – būrimosi archetipas. Tai labai senas, vienas iš pirmapradžių archetipų, kuriame galima įžvelgti ištisą mitologinį siužetą. Senovės indų „Atharvavedoje“ (himne, kuriame bylojama apie žmogaus kūno sandarą) sutinkami du veiksmažodžiai: ber-„rinkti“ ir dhe-„derinti“ (padėti į atitinkamą vietą). Pirmasis veiksmažodis reiškia erdvėje išmėtytų dalių rinkimą, antrasis – jų derinimą prie savų vietų. Galima pasakyti ir kitaip – pirmasis veiksmas numano „sudarinėjimą“ iš atskirų dalių, o antrasis – jo kaip visumos atgaivinimą.

Kaip galima pastebėti, būtent šiuo archetipu šiandieną ir apsiriboja sąjūdis už baltų vienybę (čia neliečiame to fakto, kad baltų vienybės šalininkų daugumą sudaro pagonys, taigi neliečiame religinio aspekto, religijos indėlio suburiant ir gaivinant baltų
erdvę).

Pusiausvyros palaikymas, kurį lemdavo net patsai baltų teritorijos savitumas, šiandien nebeatliekamas ir nebeaktualus vien jau todėl, kad pati pusiausvyros sąvoka „pelkinio“ „juodojo sektoriaus“ epochoje praranda bet kokią prasmę.

Tad kokie bus tokio baltų erdvės būrimosi rezultatai, pasakyti nelengva. Bet turint omenyje tai, kad baltų regionas planetos vietų hierarchijoje užima anaiptol ne paskutinę vietą, galima numanyti, jog drauge su tam tikrais globaliais poslinkiais visa tai reikšis sinchroniškai ir čia.

Dar norėtųsi atkreipti dėmesį ir į tai, kokia simboliška baltų vienybės dienos data – rugsėjo 22-oji. Svarbu ne tai, kad tą dieną laimėta Pergalė prie Saulės (šis mūšis juk daugumai baltų žemių neturi jokios reikšmės), o tai, kad ji sutampa su Rudens
lygiadieniu.

Straipsnyje „Baltų vienybė“ (2008) Jonas Vaiškūnas rašė: Tai metas, kai naktis lygi dienai. Nuo šiol naktis šešetą mėnesių bus ilgesnė už dieną, o mūsų kūnai ir mintys iš išorinių erdvių vis labiau nirs į vidų, į dvasią <…> Rudens lygiadienis nurodo perėjimą iš Šviesos, Dievų meto į Tamsos, Protėvių dvasių laiką. Pasaulis – tai šviesa. Trumpėjantis Saulės kelias mažina ir Pasaulį. Namų židinio šventoji ugnis nuo šiol pakeičia gęstančią Saulę. Tad atėjo metas kurti – atkurti sumažėjusį pasaulį.

Posūkis į dvasią (į baltiškąją dvasią) ir sumažėjusio pasaulio (baltų pasaulio) atkūrimas, veikla vidinėje erdvėje – tai vis galingos metaforos. Tačiau drauge jose slypi ir tam tikra prieštara – juk nuo Rudens lygiadienio iki Žiemos saulėgrįžos diena ir toliau trumpės, šviesa blės, o Pasaulis vis labiau trauksis.

Tad galėtume pasiūlyti kitokią metaforą, taip pat besiremiančią to paties Rudens lygiadienio atributika bei simbolika. Baltarusijoje tą dieną į kraitelę įberdavo grūdų ir į juos įstatydavo žvakę. Tai simbolizuoja surinktą derlių, kuris iki to laiko buvo tarsi „išmėtytas“ išorinėje erdvėje, laukuose. Manyčiau, kad tai būtų tinkamas įvaizdis, simbolizuojantis baltų žemių būrimąsi ir telkimąsi.

Iš rusų kalbos vertė Vaclovas Mikailionis 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltai, vienykimės! – kviečia Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011
  2. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  3. Kviečia „Baltų kultūros šventė 2011“
  4. Baltų vienybės ugnies sąšauka Klevų piliakalnyje (video)
  5. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I)
  6. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II
  7. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  8. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  9. T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. besidomintis says:
    11 metų ago

    Savoka ‘baltai’ yra tokia pat isciulpta is pirsto, kaip ir ‘indoeuropieciai’. Taurojos zlugimo metu pries 3197 metus musu gyvenami plotai buvo nuo Gibraltaro iki Uralo, dar mums artima kalba kalbejo Vidurineje Azijoje, Indijoje, Persijoje, Arabijos pusiasalyje ir Siaures Afrikoje, Kinijoje bent iki Shang Hai lygiagretes, dab. Japonijoje, taip pat musu kalbos likuciai labai pastebimi Kanaru salu ir Antilu salyno gyventoju kitapus Atlanto kalbose, ypac dievybiu varduose. Slavu kalbu istakos slypi 860 m. Kirilui apsilankius Taurides Chersonese, kai Konstantinopolio ( Miklagardo ) imperatoriaus uzsakymu pradeta kurti naujakalbe su graiku ir hebraju kalbu svetimybemis, ir skubiai apkrikstijus Dunojaus lietuviu kiltis, uz ka Romos popiezius tais paciais 863 metais atskyre nuo Baznycios pati Konstantinopolio metropolita Fotiju, padidindamas skilima ( schizma ), kuris galutinai Baznycia perskyre 1053 m. Iki 860 m. nieko slavisko nei surandama, nei imanoma surasti, tiek Balkanuose, tiek Ukrainoje, tuo labiau Rusijoje. Slavu protevynes is pietines Pripetes mita sumale J.S.Lauciute, gal ir pati to nenoredama, kaip irodyma skelbdama vandenvardzius is tu vietu, kurie tegali buti lietuviski. V.Toporov savo darbe nustate, kad slavu kalbos tegalejo atsirasti is lietuviu ( jo zodziais – baltu ) kalbos tarmiu, tai galejo ivykti pries 1000, anksciausiai 1500 metu, kas visiskai sutampa su Krilo ir Metodijaus slavu naujakalbes ( lyg esperanto ) sukurimui 860-863 metais, tuos kalbos kurimo darbus ir vargus labai graziai paaiskino Bernstein. Visu tu plotu lietuviu kalba reiketu vadinti Kaukazo lietuviu prokalbe, bet ne ‘indoeuropieciu’, nes pastarasis zodis neatitinka nei plotu, nei laiku buvusia tikrove.

    Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    11 metų ago

    Visa keverzonė padengta balta spalva,bet balta spalva negali būti spalva.Tas žodis “baltai” tai užbaltintas storu “kalkių” sluoksniu,kad nebegalima per tas “kalkes” Medžio Kamieno pamatyti,o ką jau kalbėti apie Medžio Šaknis..

    Atsakyti
  3. stasys says:
    11 metų ago

    Nesutinku su tuo, kad baltai nebegali pusiausvyros islaikyti. Jeigu kalbeti apie tuos baltus, kurie alu geria ir Macdonolde valgo, tuomet taip – negali, bet jei kalbetume apie gilumini lietuvi, kuris ne tik zemes moka sulieti i viena draugiska valstybe, bet ir savo kuna su dvasia sulieti iseina, tuomet sitoje kokybeje bet kuris darbas iveikiamas, net ir pusiausvyros Zemes rutulyje atstatymas.

    Atsakyti
  4. besidomintis says:
    11 metų ago

    Pamineti actekai, kurie save vadino labai jau panasiu zodziu i atlantiecius ( atsiprasau, neatsimenu tiksliai paraidziui, bijodamas suklysti, nerasau ), pati acteku mitologija sako, kad ju proteviai atplauke is rytu per Atlanto vandenyna, yra nemazai zodziu, kaip ‘kala’ – sventykla, tas zodis sventyklai naudotas ir nuo Persijos iki Indijos, kukuruzas yra kiles is ‘teosinte’ augalo. actekiskai arba nahuatl’iskai reiskia ‘dievo sventas’ augalas, sventikai ‘teocali’, o sventoji knyga ‘Teo Amoxtl’, kas reiskia ‘Dievo Mokslas’.

    Ziuredamas i zemelapi pastebiu labai jau keistas ribas, uz kuriu atsiduria Schwentine upe Schleswig – Holsteine, Pelkum prie Muensterio Vokietijoje ar Detmold ( Theutamaldis, kaip raso Karolio Didziojo laiku kronikose ) ar Tjomme sala prie Oslo ( Ansloga ) fjordo ( vartes ) zhiomes arba Tjomme, skaityti Čiome, arba prie Trondheimo Tjotte, skaityti Čiote, buvusia Zhiota, kaip ir i rytus nuo Londono Shotley, buvusius Zhiotelius. Ka jau kalbeti apie Ushuaia Ugnies Zemeje, vietiniu kalba ‘ushu’ – nugara, dar ir siandien turime ‘uzh’, kaip uzhpakaline dali, uzhnugari, ‘vaia’ – ilanka arba veja sakytume, kaip ir is to paties angliskasis ‘bay’.

    Pagaliau vis daugiau zmoniu ivairiose tautose pastebi, kad pasaulis ‘bereshit’ arba Pradzioje, buvo lietuviskas.

    Atsakyti
    • Jonas says:
      11 metų ago

      Kadai lietuviai eidami pabėrė linų ir pavadino tą vietą Berlynu, paėjėję toliau perbrido per kažkokią balą į salą ir pavadino ją Britanija, o paskui ten pasistatė pažiūrę ir įlindę į ją išsimiegojoe. Tą vietą pavadino landyne. Nuo to laiko visi ir mauna į Londoną. Ar ne?

      Beje, kas turite teleskopus pažiūrėkite į Mėnulį ten irgi yra baltiškų vietovardžių.

      Atsakyti
      • besidomintis says:
        11 metų ago

        Pirmiausia ‘linas’ buvo ‘rinas’, tai matyti is islieku senosiose graiku tarmese, mums R virto i L.

        Berlynas buvo pirma Varulynas, kaip varuliu ( varulus, varuli ) sostine, daugybe paliudijanciu vietovardziu lietuviskas tarmes iki kriksto siandieniniame Berlyne : Koeln – Kelinas, brastos vietoje kaimas, Treptow, Spree – Spreja, Havel – Gavelis, Koepenick – Kaupeningas > Kaupenikas,…

        Varumonys besileidziancios saules krastus vadino ‘landas, landa’, nuo veiksmazodzio ‘leisti, linsti’, kuris siandien ju tarmese islikes kaip ‘landen, to land’. Landinius arba Landinijus zymi tokia vieta, matyt svarbia britams jau senoveje, kaip susirinkimams skirta, sostui. Pats vardas ‘britai, Britanija’ tegali buti nuo lietuvisko ‘bristi’, taip ir aiskinama, kadangi pries 8-9 tukstancius metu zmones nueidavo is Britanijos i Norvegija, Svedija, o is dab. Prancuzijos galejo nubristi tik per galimai buvusias brastas, nes tekejo upe, nesusi bendrus Albio ( Elbe ) ir Vareinio ( Rhein ) vandenis per dabartini Lamanso sasiauri. Prancuzu Pas-de-Callais aiskiai rodo Kelejas varda, kaip ir dar daugybe, prisidejo ir vykingiu atnesti zemaitiskieji Locquinghen, Tardinghen, Audinghen ( kazkodel gh, kas reiskia ir siandien privalu tarti G, bet ne Zh ), Audrelles, taip ir kitame Britanijos krante esantys vietovardziai stebinanciai lietuviski vardai, kuriu senieji vardai yra duoti William Camden darbe ‘Brittania’, isleistame 1605 metais, nesunku ir siandien ten rasti Smarden, Smalacombe, Rugeley, mineti Shotley ( Zhioteliai ), …

        Patinka Jums ar nepatinka, bet Europa bent pries 3 tukstancius metu tebuvo lietuviska, gal ir per sunki Jums ta palikimo nasta, tai jau atsisake virs puses milijardo europieciu.

        Atsakyti
      • megenis says:
        11 metų ago

        Per pilnati matai lietuviu miestus Menulyje ? Kam tada teleskopas ?

        Atsakyti
  5. Algirmantas says:
    11 metų ago

    Norėčiau besidominčio paklausti, ką reiškia Vilkaviškio raj. tekantčio upelio pavadinimas “Zanyla”? Man tai išsiverstų tas pavadinimas “Už Nilo” .

    Atsakyti
  6. abc says:
    11 metų ago

    Kiek zinau baltais mus pries du simtus metu pavadino vokieciu mokslininkas,o namuose turiu zemelapiu knyga ,kur pries penkis simtus metu Baltijos jura vadinosi Sarmatijos jura…tai kas mes…

    Atsakyti
  7. Jonas says:
    11 metų ago

    Esu labai dėkingas Alesiui Mikusui už straipsnį, kaip ir kitiems gudams, kurie rūpinasi baltų vienybe. Šiandien mes turime tik latvius ir gudus, su kuriais galima bendradarbiauti. Mūsų .lietuvių. likimas didele dalimi priklauso ir nuo šių kaimynų. Atsiminkime, jog Baltarusijoje yra daug daugiau mums nedraugiškai nusiteikusių. Jie skelbia, kad baltarusiai yra beveik rusai. Net jų vadas Lukašenka mieliau kalba rusiškai.
    “Kryvijos” draugija nuosekliai skelbia baltiškumo idėjas, jie save vadina ir krivičiais ir litvinais. Jiems Lietuvos istorija taip pat brangi kaip lietuviams. Gudai yra slavai tik savo kalba, bet visa kita kultūra yra labai artima lietuviams ir latviams.Nesipiktinkime, jeigu jie save laiko didesniais lietuviais negu mes.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      Tai juk Krivičiai ir yra tie patys “litvinai”. : )

      Atsakyti
      • besidomintis says:
        11 metų ago

        Senuose rastuose isliko pirminis uzrasas graikiskai ‘kribiton’, arba tai tegalejo buti ‘krivitonis, krivitonys’. Gal but laikas pradeti gerbti save, savo senove ir nesilankstyti musu istorijos vagims.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          11 metų ago

          –
          Tačiau nepamiršk, kad , maniakiškai radus du panašiai skambančius žodžius, žiūrėk, jie kažkodėl ima mami tapa patinti – ir tokiu graikišku būdu istorija išmėtoma.
          Ar tai irgi turėtų reikšti, kad pvz. MILK, MILČ – skambėtų kaip MELŽTI ?

          CHA

          Atsakyti
          • besidomintis says:
            11 metų ago

            Visa bjaurastis tame, kad pries rasydamas netgi trumpa pasvarstyma isitikinu is keliu poziurio tasku, jei net suabejoju kokios raides parasymu, tai visiskai neminiu. Niekas manes taip nera uzvedes, kaip akademikas Z.Zinkevicius savo ‘Nespecialistu rasliava’ iskvailines Valiukeviciu del vengru ir lietuviu kalbu rysiu. Kadangi galiu retkarciais pasikalbeti su vengru Molnar, kurio pavarde reiskia Malunininkas, tai aptariau su juo ir dabar paminesiu tokius vengru zodzius : daralni – kulti, őrölni – malti, őrölt – maltas, malom – malunas, liszt – miltai, malomkő – girnos ( pazodziui – maluno akmuo ). Kaip galima pastebeti, musu ‘daryti’ vengrams liko kaip ‘daralni’, bet pasikeitusia reiksme, liszt – miltai, labai nesunkiai atstatomas nutrupejimas ‘malistas’ ar ‘malysta’, nesunkiai suprastume malunininka pavadine ‘malnorius’, tik vienintelis akmuo – kő yra atsinestas is uralieciu, pvz. suomiskai akmuo bus ‘kivi’. Vengru ‘malti’ – őrölni galejo atsirasti ir is ‘daryti’, ir is ‘girnos’ ankstesniojo veiksmazodzio.

            Tie pamineti ‘melzti’, ‘milk’ ir panasus yra is Kaukazo lietuviu saknies ‘malaga-‘. Kita saknis, pirmesne, atsinesta is Aitiupijos, butu ‘maraga-‘, su ja sudaryti ‘merkti’ > Marke,…

            Galiu pamineti is taip vadinamo mano fanatizmo ar maniakiskumo toki vakar ziureta atveji, kuriu tikrai nemazai, is Ugnies Zemes ciabuviu kalbos, kai ‘eteme’ yra valgis arba ‘edama’.

            Ko turiu atsiprasyti, jei si ‘eteme’ radau 19 amziaus pabaigoje isleistame zodyne ? Skaitanciuju neismanymo ir visisko nenoro pazinti, zinoti ? Akademiku neismanymo ? Jums baisi lietuviu kalbos palikimo kupra visame pasaulyje, jus tai varo is proto, plesia ‘stoga’ ?

  8. Artūras Gotautas says:
    11 metų ago

    Teisingai “besidomintis” rašo,senieji lietuviški vietovardžiai buvo pasieti po visą senąją Europą.Matosi žmogus plačiau keliavęs,matęs,žinąs.Jonas savo ruoštu vis tame pačiame rūtų darželi kapstosi.Prūsai ir Gudai-Gudai ir Prūsai daugiau nieko matyt ir girdėt nenori..Knygos romantinės (istorinės) taip Joną užbūrė,kad Č.Gedgaudo knyga lyg prakeiksmas jam..O ką jau bekalbėti apie Gamtos knyga?Jonai kada pats atrasi drąsos Ją atversti ir pradėti skaityti?
    Savo ruoštu galiu trumpą pavyzdį pateikti apie senuosius pavadinimus “Eire-Iverne” http://en.wikipedia.org/wiki/File:Keltoi_Tribes.PNG
    http://en.wikipedia.org/wiki/Tuatha_D%C3%A9_Danann
    http://en.wikipedia.org/wiki/File:Oola4557.jpg (daug gyvenviečių iškalbingais pavadinimais,gaila kad Eire tragiškai “su-anglėjusi”)..

    Atsakyti
    • besidomintis says:
      11 metų ago

      Gana daug atveju, kai iskraipyti vietovardziai tampa panasus i lietuviskus. Pazvelgus i senu laiku uzrasymus, tie patys taip lietuviskai atrodantys vietovardziai dar labiau nustebina savo kitaprasmiu lietuviskumu. Neseniai teko skaityti V.Toporov darbu, tai labai patiko paminetas Volter ( ne Voltaire ) pasakymas apie lyginamosios kalbotyros stebuklus : ‘ Balses nieko nereiskia, priebalses beveik nieko nereiskia ‘. Dar turi buti daugybe palydimuju reiksmiu pagal tikejima, vieta, tautosaka, dabartines kalbos zodzius, senuosius uzrasytuosius zodzius, kaimyniniu tautu zodzius. Kai kada stebina islike grynuoliai, pvz. Skotijos paskutine sala i Atlanto vandenyna vadinasi Pabaigh, senieji uzrasymai dar vadina Pabaiga. Kaip ir kalnas Pietu Afrikos Respublikoje Mamusa, vietiniu vadinamas moters krutimi su speniu, ar ten pat kurortas Knysna, ciabuviu kalba reiskiantis sujaukta, suvartyta vietove, sakytume suknista. Labai grazios nuotraukos is tos nuostabios poilsiavietes. Tarp kitko, ten Prancuzijos rinktine buvo apsistojusi WM-2010 ir kilo dideli maishtai joje, susikniso prancuzai Knysnoje. Matyt, tai buvo Dievo pirstas uz T.Henry ranka. Nesunku mane patikrinti per Google. Esu dekingas Jums uz isklausyma, uz sieki pazinti.

      Atsakyti
  9. besidomintis says:
    11 metų ago

    Kazkur dingo – Tie pamineti ‘melzti’, ‘milk’ ir panasus yra is Kaukazo lietuviu saknies ‘malaga-’. Taip pat mulch, multo, na zinoma ir lietuviskas MULKIS is tos pacios saknies, o kadangi mulkiu skaicius begalinis, kaip sake dar kadais liaudynai, tai ir naudojo ‘multo’.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 metų ago

      –
      Čia ta tapati kryžiažodžių sudarinėjimo “S” perprasta chema, kuri, žiūrėk, remiasi net gi šiais laikiniais trejybe seniai pralaimėtytų karų livolijoniniais žodžių nynais.
      Čia perprastas žaismas be galinis – kai mjūzikų (mužikų) muzikoje iš sol fedinio DO RE MI FA SOL LIA MI MY yra rimtais veidais pritaikytai adup tuotai kuriamos be galinai daugialivoninininės melo dijos.
      Na, lai būnie.
      Tačiau kam taip toli išvedžio jojimais kvailai bandyt pasigarbinant jodinėti, kai, galų gale, artimiausia LT savąstis (prūsai, latviai, gudai) jau čia pat miršta.
      Žodžiu, kai KAŽKARUR jojikas pernelyg toli iš joja – jo čia tiesiog nebe lieka, nebe bėra.

      CHA

      Atsakyti
  10. Atgalinis pranešimas: TVERŽA » Алесь Микус. Прошлое и настоящее балтского единства
  11. Atgalinis pranešimas: Galindas Zeme » Й. Тринкунас о морали и дуализме в балтской религии
  12. Romualdas Zubinas says:
    10 metų ago

    Jeigu baltų pavadinimo kilmę aiškinsime atsiedami ją nuo tolimiausios praeities, tikslo nepasieksime. Būtina gerai susipažinti su senųjų kultūrų (šumerų, senosios Indijos, Egipto, senosios Graikijos ir kt.) šaltiniais. Juose apstu įrodymų, kad anais laikais šiuose kultūrose balta spalva buvo dieviškoji spalva-gryna spalva. Sanskrito kalboje baltas-grynas reiškia- arijas o šios-dieviškosios spalvos garbintojai- arijais. Šventyklas jie statė tiktai baltos spalvos; dievams aukas-jaučius, ožius, avynus aukodavo tiktai ir tiktai baltos spalvos; šventikai rengdavosi tiktai ir tiktai baltos spalvos rūbais; šventikų žirgai būdavo tiktai baltos spalvos ir t.t. Būtent iš anų laikų iki mūsų atėjo ir mūsų vėliavoje puikuojasi BALTAS VYTIS. Būtent todėl ir mes- arijų-baltų ainiai vadinamies ne sanskritiškai arijais bet lietuviškai-BALTAIS!

    Atsakyti
  13. Emilia says:
    4 metai ago

    Baltais mus vokiečių mokslininkas pavadino dėl to, kad pirmasis nustatė iš kur lietuviai atkeliavo per paskutinį ledynmetį (prieš 6 tūkst.mprieš kr.) – iš regiono Baltistanas kur gyva baltų kalba – Tibeto regionas, antro aukščiausio kalno papėdėje K2/Čagoras yra baltų priešistorė, dar dabar ten gyva baltų kalba (yra ir Skardu miestelis 🙂 ) vienu žodžiu, labiau pasidėmėkite savo šaknimis lietuviai, indo-europiečių kalbų grupe, sanskritu, o ne į pievas varykite 😉 Atsiverskite Google maps ir viskas kaip prieš 6-8 tūkst.m.pr.k. 🙂 Baltiyul བལིུལ་ / Baltistan بلتستان

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

2022 07 30
Andrius Krištapavičius | asmeninė nuotr.

A. Krištapavičius. Jeigu ne karas, būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?

2022 07 17
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Būstas užmiestyje tampa patrauklesnis

2022 07 14
Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 13 12:33

2022 07 13
LR laikinoji reikalų patikėtinė prie tarptautinių organizacijų Vienoje Nida Jakubonė | urm.lt nuotr.

Baltarusija nebeužtikrins mokymo lietuvių kalba lietuviškose mokyklose

2022 07 08
putinas ir lukašenka | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

2022 07 04
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 03 12:03

2022 07 03
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 01 12:00

2022 07 01
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Gandrų sugrįžimo diena
Gamta ir žmogus

Žuvinto rezervate gandrų nemažėja

2022 08 15
Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą
Įvairenybės

Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą

2022 08 15
Gerai įrengta vonia padeda ugdyti vaikų įpročius
Įvairenybės

Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?

2022 08 15
Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
Įvairenybės

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

2022 08 15
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Gamta | vstt.lt nuotr.
Lietuvoje

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

2022 08 15
Antonis Riera (Anthony Riera) prie kompiuterio | „INK agency“ nuotr.
Lietuvoje

„Gmail“ siekia išlipti iš el. pašto dėžutės rėmų

2022 08 15
„Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka | LGGRTC darbuotojų nuotr.
Istorija

Pristatyta Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

2022 08 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žuvinto rezervate gandrų nemažėja
  • Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą
  • Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?
  • Greitas ir patogus langų įrengimas

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 753; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 509; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 500; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 483; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 472; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 461; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 12
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją, paskelbdamas Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“. Pareiškime teigiama, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „kryptingas genocidas prieš ukrainiečių...

Skaityti toliau

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

by daiva
2022 07 30
6
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Šiaulių rajone, garsiajame, turistų gausiai lankomame, puikiai sutvarkytame Naisių kaime liepos 24 – 31 dienomis vyksta Baltijos šalių skautų stovykla...

Skaityti toliau

A. Krištapavičius. Jeigu ne karas, būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 17
10
Andrius Krištapavičius | asmeninė nuotr.

Europos Komisija (EK) pagaliau paskelbė tai, ką kiekvienas Lietuvos sveiko proto pilietis ir galėjo prognozuoti – vadinamasis tranzitas tarp Rusijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!
  • Tirštas vakuumas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

Kitas straipsnis
Kultūros ministerija numatė steigti kultūros atašė pareigybę JAV

Kultūros viceministru paskirtas Gediminas Rutkauskas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai