Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė

Alvydas Butkus, www.kaunodiena.lt
2012 09 22 12:18
4
Lietuva-Latvija | Alkas.lt koliažas

Lietuva-Latvija | Alkas.lt koliažas

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. Lietuvoje ir Latvijoje švenčiama baltų vienybės diena. Tą dieną 1236 m. lietuviai ties Šiauliais sumušė iš plėšikavimų grįžtančią Kalavijuočių ordino kariuomenę, o jos likučius pribaigė žiemgaliai. Istorijoje šis įvykis žinomas Saulės mūšio vardu. Jo reikšmė buvo didžiulė – Kalavijuočių ordinas po pralaimėjimo taip ir neatsigavo, o sulaukę 1237 m. pavasario šio ordino likučiai susijungė su Prūsijos kryžiuočiais ir tapo Teutonų ordino padaliniu, pavadintu Livonijos kryžiuočių ordinu.

Mindaugo Lietuva gavo atokvėpį iki 1244 m., per kurį sėkmingai priešinosi mongolų ekspansijai Rytuose ir plėtė valstybę dar iki galo nesuslavėjusiose rytinėse baltų žemėse.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kalavijuočių pusėje kovėsi ir dalis pavergtųjų baltų (latgaliai, gal ir sėliai) ir finų (lyviai, estai), nes vokiečiai varė į savo kariuomenę nukariautųjų tautų vyrus. Be to, kronikos mini ir 200 pskoviečių karių (iš jų namo grįžo tik kas dešimtas). Iš viso vokiečių pusėje buvo apie 4 500 karių; liko gyvų tik apie 500. Pirmasis popiežiaus palaimintas kryžiaus žygis į Lietuvą buvo visiškai sužlugdytas.

Pasak istoriko Tomo Baranausko, žiemgalių dalyvavimas persekiojant bėgančius kalavijuočius nebuvęs spontaniškas. Tai buvo suderinta ir koordinuota su lietuvių puse. Pagaliau ir pats mūšis vyko Žiemgalos žemėje, kuri driekėsi nuo Mūšos baseino iki Rygos įlankos, tad nereikia stebėtis, kad nuolat žiemgalių gnaibomi kalavijuočių kariuomenės likučiai Rygą pasiekė tik pačioje rugsėjo pabaigoje.

Baltiškasis solidarumas

Kai kurie istorikai linkę akcentuoti XIII–XIV a. žinomas baltų tarpusavio kovas ir intrigas. Jų tikrai būta. Kronikos rašo apie kunigaikščio Žvelgaičio žūtį nuo žiemgalių rankų 2004 m., Mindaugo Livonijos kryžiuočiams dalytas baltų žemes mainais į krikštą (1251 m.) ir į karūną (1253 m.), Vytauto dažną žemaičių stumdymą Prūsijos kryžiuočiams už pagalbą kovojant dėl valdžios Lietuvoje ir pan.

Beveik neakcentuojama Lietuvos parama kuršiams po Saulės ir Durbės mūšių ir savų interesų gynimas Šiaurės Kurše. Neakcentuojama tai, kad, galutinai pralaimėję kovas su kryžiuočiais, į Lietuvą ieškoti prieglobsčio bėgo ir prūsai, ir jotvingiai, ir kuršiai. 1290 m. netekę savo paskutinės pilies Sidabrės (prie Joniškio), į Lietuvos gilumą pasitraukė 10 tūkst. žiemgalių.

Šimtmetį trukusi giminaičių baltų kova neleido kryžiuočiams visomis jėgomis pulti Lietuvos, o bėgliai vėliau stiprino ją gyvąja karine jėga.

Baltų etnines žemes puikiai suvokė ir vėlesni Lietuvos valdovai. H.Vartbergės kronikoje (XIV a. antroji pusė) rašoma, kad kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV Liuksemburgiečio pasiuntiniams 1358 m. pažadėjo priimti krikščionybę su sąlyga, kad Lietuvai bus atiduotos jų nusakytos žemės.

Iš to nusakymo aiškėja, kad Lietuva pretendavo į Šiaurės Prūsiją, taip pat į Livonijos valdomas šiaurines Kuršo, Žiemgalos, Sėlos žemes ir beveik visą Latgalą. Ginče dėl Žemaitijos 1413 m. Vytauto atkirtis Prūsijos ordino įgaliotiniui Kuchmeisteriui, kad prūsai yra buvę jo, Vytauto, tėvų žemė, pažadas reikalauti jos iki Osos upės kaip savo tėvų palikimo ir ironiškas klausimas, o kur esąs Ordino tėvų palikimas, irgi rodo, kad Vytauto pretenzijos buvo pirmiausia į kryžiuočių valdomas baltų žemes.

Vieninteliai broliai latviai

Po visų karų, negandų iš gausios baltų šeimos likome tik mes ir latviai. Siena su Latvija yra pati seniausia šiame regione, tokie pat seni yra ir abiejų tautų ryšiai abipus sienos. Latviai (kaip ir estai) savo valstybę sukūrė tik 1918 m., tačiau civilizavęsi vokiečių kultūros aplinkoje, jie kultūra ir tautine savimone nuo XIX a. vidurio gerokai lenkė mus, lietuvius, patyrusius kultūrinę rusų ir lenkų priespaudą.

Latvių kalba dėl kelis tūkstantmečius trukusios finų kalbų įtakos labiau nutolo nuo baltų prokalbės, labiau sumodernėjo. Panašiai atsitiko ir anglų kalbai, kuri dėl lotynų ir vėliau prancūzų kalbų įtakos tapo kur kas modernesnė už kitas germanų kalbas – vokiečių, švedų, danų ar ypač islandų.

Nevienoda ir pati lietuvių kalba, jei imsime jos visumą, t.y. su visomis tarmėmis. Juo labiau į šiaurę, juo tos tarmės modernesnės. Ypač sumodernėjusi yra žemaičių tarmė, kuriai didžiulę įtaką padariusi kuršių kalba, jos substratas. Ir atvirkščiai – juo labiau į pietus (juo arčiau buvusių archajiškų prūsų ir jotvingių), juo mūsų tarmės senoviškesnės. Tokios yra dzūkų ir suvalkiečių tarmės ir iš dalies pati bendrinė lietuvių kalba, kuri susiformavo suvalkiečių ir iš dalies Prūsijos lietuvių tarmių pagrindu.

Kaunas ir Latvija

Iš visų Lietuvos didmiesčių būtent Kaune galima rasti daugiausia latviškų ženklų. Nuo 1930 m. iki pat antrosios sovietų okupacijos (1944 m.) čia dirbo latvis architektas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons). Jo autorystei priklauso Prisikėlimo bažnyčia ir jos mažytė kopija – Evangelikų reformatų bažnyčia E.Ožeškienės g., dabartiniai KTU Centriniai rūmai, Žemės ūkio rūmai K.Donelaičio g., taip pat Laisvės paminklo postamentas ir kt.

Drauge su kitais architektais K.Reisonas projektavo Karo muziejaus ansamblį (su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu), „Pienocentro“ rūmus Laisvės alėjoje (su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu).

Karo muziejus | Autoriauas nuotr.
Karo muziejus | Autoriauas nuotr.

Kaune darbavosi prof. Eduardas Volteris, vienas iš Lietuvos universiteto statuto autorių. E.Volteris buvo plataus akiračio humanitaras: archeologas, istorikas, etnografas, filologas, dirbęs universitete iki 1934 m. Mirė Kaune 1941 m. gruodį, palaidotas Senosiose miesto kapinėse (dab. Ramybės parkas; naikinant kapines, kapas buvo sulygintas su žeme).
Kaunas garsus ir tuo, kad čia buvo latvių kalbos dėstymo Lietuvoje pradžia – ji dėstyta nuo pirmųjų Lietuvos universiteto įkūrimo metų.

Tarpukariu Kaune vaisingai darbavosi Lietuvių ir latvių vienybės draugija, į kurios veiklą buvo įsitraukę rašytojai, visuomenės veikėjai, kai kurie politikai.

Po dabartinio „Akropolio“ stogu išsaugotos latvių pramonininkų įkurto „Kauno audinių“ (latviškai „Kauņas audums“) fabriko sienos.

Kauną garsina ir pokario bei dabartiniai kauniečiai latviai ar su latvių kultūra susiję lietuviai. Kaune darbuojasi skulptorius Robertas Antinis, rašytojas ir publicistas Laimonas Inis, lietuvė vertėja Renata Zajančkauskaitė. Kaune Vytauto Didžiojo universitete 1995 m. atidarytas Letonikos centras – iki šiol vienintelis tokio pobūdžio centras Lietuvoje.

Kauno miestai partneriai | Autoriaus nuotr.
Kauno miestai partneriai | Autoriaus nuotr.

Paradoksas

Kaunas garsėja dar ir tuo, kad jis, deja, neturi nė vieno partnerio Latvijoje. Šalių, su kurių miestais Kaunas draugauja, sąraše yra Estija, Rusija, Lenkija, Švedija, Norvegija, Suomija, Čekija, Ukraina, Italija, Vokietija, net JAV, Argentina ir Kinija, bet Latvijos nėra.
Tarsi Kaunas būtų Latvijai paskelbęs karą. Ar tiesiog nepripažįsta šios šalies. O giriamasi, kad Kaunas – pats lietuviškiausias, pats baltiškiausias Lietuvos miestas. Ar tikrai?

Alvydas Butkus yra VDU profesorius, Letonikos centro vadovas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  2. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  3. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  4. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  5. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  6. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  7. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  8. A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai
  9. A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje
  10. Baltai, vienykimės! – kviečia Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011
  11. M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
  12. Baltų vienybės ugnies sąšauka Klevų piliakalnyje (video)
  13. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  14. T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  15. A. Juozaitis. Sapnis par Latviju (video)
  16. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  17. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  18. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  19. J. de Rosales. Kaip tėvynė tampa svetima. Atsakant „Kaip baltai tampa gotais“ autoriams
  20. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  21. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  22. Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kažin says:
    9 m. ago

    Manau, kad kronikų rašymai dėl Mindaugo, jog jis kryžiuočiams dalino baltų žemes mainais į krikštą ir karaliaus karūną, autoriaus akcentuota be išlygų tendencingai. Juk istorikų visi tie žemių dovanijimo aktai, išskyrus berods vieną, yra pripažįstami suklastotais.
    Be to, veikiausiai, tai nebuvo Lietuvos teritorijos dabartiniu supratimu dovanojimai, o tik pačiam Mindaugui priklaususių atskirų dvarų arba 1/2 jų dalies dovanojimai.
    Kokia gali būti prasmė akcentuoti abejotinus Mindaugo istorijos faktus, turbūt aiškinti nereikia…

    Atsakyti
  2. Svalios mūšis says:
    9 m. ago

    Rokiškyje aplankyk lietuvišką Stasio Naginsko kapą,
    jo net ieškot nereiks, – lietuvis, tik į kapus įėjęs, svetimybinių stilių
    jūroje jį vienintelį ir tepamatys – ras;
    ir pabuvęs, pagarbą atidavęs vienam iš “Aušrinės” šviesos milžinų
    …ras ir Žiemgalos, Svalios pakrančių ir pelkių planus, kurie labiau
    nei įtikinamai byloja apie išties ŽIEMGALOJE vykusį ordinininkų
    sumušimą XIII a. (archyvai Tavo, – pasitikrink, – NUSPRĘSK).
    Kol su šiom žiniom tiesiogiai nesi susidūręs,
    – teigti apie mūšį “prie Šiaulių” TEISĖS neturi.
    Griežtai.
    Ir jau visuotinai pripažįstamą Lietuvos istorijos spragą VADOVĖLIUOSE:
    PIRMASIS LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVAS – JONAS BASANAVIČIUS
    užpildyk.
    Tiktai tris valandas Vasario 16-ąją, – tačiau VADOVAS;
    atmesk tas JO valandas, ir istorija be Vasario 16-osios akto liks.
    Jei Lietuva Vasario 16-os aktu atkurta, tai su atkurtos Valstybės vadovu IŠSYK.

    Istorija nieko neatmeta, nieko neišmeta ir nieko nenuslepia…
    Mes, – kiekvienas, – esam jos NENUTRŪKSTAMOS GRANDINĖS
    grandis.
    Atmintis mena (bet ne visada, visur ar visaip pateikiama), todėl atmintis
    ir reikalauja TIEK pastangų.
    Ar SVALIOS, ar SAULĖS, – dabar galėsim nuodugniau sutikrinti (LNM ir kt.).
    Netgi su Kaunu, jo vardu 🙂 dar laukia įdomybių. LABAI.
    Tik pradedame savą istoriją kelt (kaip ir netyčiukas “Drąsos kelias” savam spaudiny:
    “Lietuva kelias” įrašė), nedrąsiai, bet… bent manom pradėt: taisyt nuožmaus sovietmečio
    priespaudos įspaudų padarą – rindą apmokytų-apmokėtų ilgamečių algagavių istorikų.
    Ne visų. Tačiau labai jau “inspaustų-prispaustų” nelaisvės-okupacijos prievaizdų įgeidy.

    Būkim tvirti.
    Vieningoje, išlikusioje latvių-lietuvių-kuršių-žemaičių-prūsų erdvėje.
    Jotvingiai jau prarasti (bet E.Volterio dėka įrašai iš jų Zytelos palikuonių LIKĘ),
    o prūsų-kuršių ir gretutinės valdos likę. Anksčiau (iki 1939 m.) Klaipėdos kraštas
    TEISIŠKAI priklausęs net nuo Japonijos (greta kitų sutarties vykdytojų šalių); dabar
    TEISIŠKAI jie likę perduoti JAV prezidento ir Didžiosios Britanijos karalienės skiriamo
    Premjero parašais “kažkam”… Kas tas “kažkas” – istorija laukia sprendimo
    (ISTORIJA KANTRI – JI VISKĄ IŠKENČIA).

    Stasys Naginskas, Jonas Basanavičius, – visa “Aušros bei “Aušrinės” kėlėjų atmintis
    LAUKIA TAVĘS.

    Atsakyti
  3. Richardas says:
    9 m. ago

    eiliniai lietuvio paistalai, Saules, Durbes, Salaspilio musiai kovoti ir laimeti Zemaiciu, be jokiu ten lietuviu.Zemaiciu kalba senesne ir islaikiusi zymiai daugiau senoviskumo nei bet kuri kita kalba.Lietuviai baikit iskreipinet istorija.Ko gero ne veltui seniau zemaiciai sakydavo-VISOS BEDOS ATEINA IS RYTU, IS PRADZIU LIETUVIAI, O PO TO IR RUSAI..

    Atsakyti
  4. Ricardas says:
    8 m. ago

    Kiek jus galit istorija iskreipinet? Saules musi laimejo ZEMAICIAI, ir be jokiu ten lietuviu..Ir ne tik Saules-taip pat Salaspilo ir dar kelis.Nebuvo ten isvis lietuviu..lietuviai ir zemaiciai tai ne tas pats, netikit? Pasiimkit lietuviu ir zemaiciu zodynus ir palyginkit..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

2021 04 16
Laivyba Nemunu | sumin.lt nuotr.

Laivybai Kaune – naujos galimybės

2021 04 14
Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė

Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė

2021 04 13
Pixabay.com nuotr.

Kauno klinikos kviečia į naują aikštelę

2021 04 12
Kaune steigiama scenos meno mokykla

Kaune steigiama scenos meno mokykla

2021 04 11
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

2021 04 08
Hibridinis autobusas | kaunas.lt nuotr.

Kauno gatvėse – jau šimtas naujų autobusų

2021 04 04
Kauno IX forto muziejus | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Kauno IX forto muziejuje prasideda pokyčiai

2021 03 28
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 739; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 697; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 495; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 420; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 412; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
Buldozeriai sustabdyti: Šančių bendruomenė švenčia pirmą pergalę

Pilotas.lt jau rašė apie Kauno savivaldybės užsakymu palei Nemuną Šančiuose „Kauno tiltų“ projektuojamą užmiesčio tipo gatvę. Šiam sovietmečio laikus primenančiam...

Skaityti toliau

Laivybai Kaune – naujos galimybės

by Ditė Česėkaitė
2021 04 14
1
Laivyba Nemunu | sumin.lt nuotr.

Jau artimiausiu metu Nemuno salos akvatorija sulauks gerų pokyčių. Šalia „Žalgirio“ arenos upės vagos tvarkymo darbus pradėjusi Vidaus vandens kelių...

Skaityti toliau

Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė

by Ditė Česėkaitė
2021 04 13
0
Kaune iškils Infekcinių ligų ligoninė

Šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iškils didžiausia Baltijos šalyse infekcinių ligų ligoninė. Kauno klinikų užsakymu infekcinių ligų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
Kitas straipsnis
Iškiliausius lietuvius ir lietuvių vienybę įamžins iniciatyva „Lietuvos skydas“

Iškiliausius lietuvius ir lietuvių vienybę įamžins iniciatyva „Lietuvos skydas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai