Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2015-10-25 13:11:31
2
P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika
paulina ciucka_V.Braziuno nuotr
Paulina Ciucka | V.Braziūno nuotr.

Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis.

Sigitas Birgelis: Studijuoji baltistiką Varšuvos universitete. Šiuo metu stažuoji Vilniaus universitete, kur tobulini lietuvių kalbą. Kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kodėl susidomėjai lietuvių kalba ir literatūra? Kokia buvo pradžia? Kas paskatino?

Paulina Ciucka: Į šitą klausimą, paprastai užduodamą man kaip pirmą, kai paminiu savo studijas ir susidomėjimą Baltijos šalimis bei kalbomis, visada man sunku atsakyti. Nesugebėjau iki šiol rasti savo sprendimo paaiškinimo.Tai tikriausiai buvo siurrealistinis objektyvus atsitiktinumas. Jeigu būčiau žinojusi, kad lietuvių kalba tokia sunki, nebūčiau pradėjusi jos mokytis. Bet baltų kultūros pasaulis ir baltų kalbos – tai gryna mistika. Gal ir dėl to tai mane patraukė.

S.B.: Ar sunku lenkams išmokti lietuvių kalbą? Kas yra sudėtingiausia?

P.C.: Gana sunku. Nors man pasisekė pasiekti tokį lygį, kai jau gana laisvai galiu suprasti įvairius kalbos subtilumus, nedrįsčiau sakyti, kad tai pavyko lengvai. Nekalbėsiu daug apie visai nesuprantamus žodžius su mums, slavams, svetimomis šaknimis, nes juos išmokti užtenka geros atminties. Nekalbėsiu apie visiškai kitokias konstrukcijas, žodžių tvarką, dalyvius, kurie vartojami kitaip negu lenkų kalboje, nes ir prie viso to įmanoma kažkaip priprasti ir bandyti išmokti. Sunkiausia yra fonetika. Tikrai sunku „padirbti“ žodžių skambesį, jei pradedame mokytis jau būdami suaugę žmonės. Atėję studijuoti lietuvių kalbą Varšuvos universitete, pradedame nuo „laba diena“ (nors, aišku, atsiranda ir žmonių, turinčių lietuviškas šaknis). Tada pasirodo, jog tų penkerių metų neužtenka, kad išmoktum kalbą taip, kad būtų įmanoma su ja dirbti. Tiesa, atsiranda galimybių stažuoti Lietuvoje (taip pat Latvijoje), bet jų per mažai. Filologams būtų idealu beveik per visas studijas mokytis šalyje, kur kalbama jų pasirinkta kalba. Aišku, yra žmonių, sugebėjusių išmokti kalbą iš keleto knygų, bet tokių nedaug. Labai svarbus dalykas – mokantis kalbos, būtina įsigilinti į tautos mentalitetą. Norint tai padaryti, reikia būti „šnipu“. Dabar, gyvendama tarp lietuvių, stebėdama juos kiekvieną dieną, „kvėpuodama lietuviškumu“ kiekvieną dieną, suprantu lietuvių mentalitetą truputėlį geriau ir kartu tobulinu savo lietuvių kalbą. O nauda didžiulė – mokydamiesi kitos kalbos, įgyjame naują sielą… 

S.B.:„Apie Lietuvą žinau mažiau nei apie Kiniją“, – „Vėlinėse“ rašė rašytojas Adomas Mickevičius. Kodėl šiandien, beveik po 200 metų, šie žodžiai neprarado aktualumo?

P.C.: Atrodo, kad didelis poetas ir žynys per mažai stengėsi. Iš tikrųjų lenkai apie Lietuvą žino nemažai. Deja, tos žinios yra apaugusios stereotipais. Statistinis lenkas kažką girdėjo apie Žalgirio mūšį ir kryžiuočius, tikrai jam teko išmokti pirmuosius „Pono Tado“ invokacijos žodžius, gal valgė šaltibarščių ar nusipirko butelį „Švyturio“ „Lidle“ (arba kur kitur). Gal neteko jam susidurti su Tomo Venclovos pavarde, bet tikriausiai girdėjo apie Tomaševskį. Ir dar žino, kad „Vilnius buvo mūsų“. Aišku, ironizuoju ne be priežasčių. Ir ne tik tam, kad parodyčiau lenkų ignoranciją. Paradoksalu – statistinis italas ar gruzinas žino dar mažiau, bet į juos statistinis lietuvis žiūri statistiškai daug palankiau negu į lenkus. Bet man įdomesni nestatistiniai. Yra Lietuvoje žmonių, kuriems Lenkija įdomi – aš tokių pažįstu. Ir atvirkščiai – yra lenkų, kuriems Lietuva yra patraukli: kalbininkų, istorikų, kultūrologų, žurnalistų, artistų ir, aišku, vertėjų. Juos verta pastebėti ir nebesiskųsti.

Mačiau dešimtis straipsnių, prasidedančių minėta fraze iš „Vėlinių“. Tai man tik retorikos figūra. Nėra prasmės ją kartoti, kalbant apie mūsų santykius.

S.B.: Lenkų literatūra ir kultūra yra neblogai žinomos Lietuvoje. Kasmet pasirodo daug lenkų literatūros vertimų į lietuvių kalbą. Kita vertus, šį procesą stipriai remia įvairios Lenkijos institucijos ir fondai. Lenkijoje verstinės lietuvių literatūros labai nedaug. Gal šiek tiek plačiau žinomas yra poetas Tomas Venclova, kurį stipriai remia lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Kodėl nėra „pusiausvyros“?

P.C.: Natūralaus susidomėjimo nėra, nes paprastai taip būna su vadinamųjų „mažų“ kalbų literatūromis. Lietuva išaugino mažiau rašytojų, palyginti su Vokietija, Prancūzija ar Lenkija. Nors kartais aplinkybės susiklosto taip, kad atsiranda laikinas susidomėjimas nepopuliarios kalbos literatūra. Vadinkime tai mada. Taip buvo Lenkijoje, pavyzdžiui, su Balkanų kraštų literatūra. Po to panašiai buvo su Ukraina. Dabartinė politinė situacija dar truputėlį tą susidomėjimą stiprina. O realiai žiūrint – kad tokia mada plistų, kad toks susidomėjimas Lietuva, Latvija ir Estija būtų paskatintas, nemanau, kad reikia karo. Reikia tik nuoseklaus, sistemingo darbo. Kiekvieną kartą, kai lenkų knygų rinkoje pasirodo viena lietuviška knyga, jau turėtų būti ruošiami kiti vertimai. Vadinasi, tą susidomėjimą reikia ne tik sukurti, bet ir juo rūpintis. O tam reikia žmonių, kurie būtų kultūros vadybininkai. Dabar lietuvių literatūra Lenkijoje turi tikrai puikią ambasadorę, Varšuvoje dirbančią kultūros atašė Rasą Rimickaitę, kuri stengiasi suburti literatūra užsiimančius žmones, rašytojus ir vertėjus. Organizuojami seminarai, bandoma pritraukti įvairias institucijas bei žiniasklaidos dėmesį. Tokių gerai atliktų užduočių vis gausėja.

Aišku, didžiulė problema yra kultūrinių projektų finansavimas. Visiems literatūra užsiimantiems žmonėms nėra paslaptis, kad tekstų kūrimas – tai ne tik malonumas ar netgi pašaukimas, bet ir – atsiprašau už banalią frazę – pasiaukojimas. Nenoriu labai gilintis į situaciją knygų rinkoje, nes tai tikrai plati ir kartais skausminga tema. Reikėtų minėti ir naujų technologijų įtaką, ir papasakoti apie paklausos ir pasiūlos reguliavimą (Lenkijoje šis reguliavimas nelabai išplėtotas, palyginti su Vakarų Europos šalimis), turint omenyje labai greitai besikeičiančias šiuolaikinės visuomenės pagundas ir lūkesčius.

Beje, lietuviai, manau, tikrai gali džiaugtis tuo, kad Nobelio premija šiais metais buvo skirta Svetlanai Aleksijevič. Viena vertus, tai atitolina potencialų susidomėjimą Lietuva tiek Lenkijoje, tiek Europoje, kita vertus – vėl fokusuoja skaitytojų dėmesį į „mūsų“ Europos kampą. Tikrai tikiu, kad Lenkijoje ateina sėkmingi metai lietuvių literatūrai. Taigi pasiruoškime jiems.

S.B.: Ar Tau patinka lietuvių literatūra? Ar skaitai ją savo malonumui? Kokie Tavo mėgstamiausi lietuvių poetai?

P.C.: Jeigu malonumui, tai tas malonumas mazochistinis. Iš karto galvoje atsiranda atitinkamų žodžių, frazeologizmų, rimų netgi skaitant užrašus arbatos pakelyje. Tai savotiška priklausomybė ir meilė žodžiams. Bet taip, vis tiek skaitymas – vienas mano pagrindinių malonumų.

Literatūroje ieškau to, ko ieškau ir kitose meno srityse: originalumo, grožio, švelnumo, stiprumo, džiaugsmo, skausmo, jų kontrastų, humoro jausmo, žaidimo, ir taip toliau.

Apskritai stengiuosi žinoti, kas vyksta šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, pastaruoju metu – dėl didelės lietuvių poezijos antologijos ruošimo – ypač poezijoje.

Negalėčiau nepasakyti apie Eugenijaus Ališankos kūrybą, nes teko man skaityti ir versti nemažai jo eilėraščių – pasirinkau jį kaip pirmą, kai dalijomės darbais antologijai, dėl to, kad jis man buvo jau pažįstamas kaip eseistas. Tam tikru laiku postmodernizmo teorija labai mane domino, o jis buvo toks postmodernizmo „guru“ Lietuvoje. Jo eilėraščiuose man patinka būtent žaidimas kalba, netikėtumas, savotiškas šokimas ir tarp eilučių, ir tarp prasmių.

Tokių stulbinamų momentų randu, pavyzdžiui, Daivos Čepauskaitės kūryboje. Jos poezija subtiliai skausminga, nors poetė pagal išsilavinimą gydytoja. Taigi tokių paradoksų kartais būna.

Esu pakerėta Antano A. Jonyno poezijos. Ji žavinga, tobuli, nepaprasta, lyriška, kaip tik gali būti, labai melodinga. Deja, vis dar jaučiuosi nesubrendusi, kad jo poeziją versčiau.

Prieš metus sužavėjo Aido Marčėno eilėraščiai. Žėrintis humoras ir išdykavimas, uždarytas klasikinėje formoje – labai patinka toks sujungimas…

S.B.: Lenkijoje yra ruošiama „Lietuvių XX a. poezijos antologija“ lenkų kalba. Esi viena iš vertėjų. Kokius poetus verti? Kas kiti antologijos vertėjai?

P.C.: Tai didelis projektas, remiamas lietuvių ir lenkų PEN centrų. Kartu su manim dirba keliolika vertėjų. Tai mano kolegos, draugės ir draugai. Yra tarp jų ir labiau patyrusių vertėjų (Malgožata Gieraltovska (Małgorzata Gierałtowska), Alina Kuzborska, Zuzana Mruzikova (Zuzanna Mrozikowa) , Agnieška Rembialkovska (Agnieszka Rembiałkowska), Joana Tabor), ir neseniai pradėjusių versti Varšuvos universiteto baltistikos absolventų, magistrantūros ar doktorantūros studentų ( Joana Boženska (Joanna Bożeńska), Dorota Demidziuk, Jonas Jankauskas, Liucija Matusiak (Łucja Matusiak), Michailas Pintkovskis (Michał Piątkowski), Emilija Pomiankievič (Emilia Pomiankiewicz)). Dirbtuvėse taip pat dalyvauja lietuvių kalbą išmokę lenkų kalbos specialistai – Tomašas jendžijevskis (Tomasz Jędrzejewski) ir Emilia Kolinko. Minėjau PEN centrą, neįmanoma nepaminėti Lenkijos PEN centro prezidento Adamo Pomorskio, įžymaus literatūros vertėjo, kuris skiria daug laiko ir širdies šitam projektui ir savo pastabomis padeda projekto dalyviams tobulėti bei įsitvirtinti savo vertimo ir teksto stilizacijos stiliuje.

Antologijai pasirinkta penkiasdešimties XX amžiaus poetų eilėrasčiai. Su tais poetais, kurie gyvi ir turi noro ir jėgų bendradarbiauti, susitinkame per vertėjų dirbtuves arba individualiai, nes kartais reikia išsiaiškinti, „ką poetas turėjo omenyje“.

S.B.: Ačiū už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
  2. LEU prasideda lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai
  3. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  4. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  5. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  6. Kinijoje iškils klaipėdiečio suprojektuotas Baltų kultūros parkas
  7. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  10. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  11. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  12. Spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“ (tiesioginė transliacija, video)
  13. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  14. Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
  15. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Silvestras Sinkus says:
    7 metai ago

    Taip. Visai sutinku su P. Ciuckos įžvalgomis, kad, norint gerai išversti grožinės literatūros kūrinį, reikia gerai mokėti svetimos šalies kalbą. Norint išversti geriau, reikalinga fonetinė praktika. Pridurčiau, kad, norint išversti puikiai, reikalinga suprasti kalbos semantiką. Ir čia, be gyvenimo ir bendravimo abiejų tautų aplinkose, puikiai to padaryti, manau, nepasiseks.
    Esu fantastikos rašytojas. Be savo kalbos, neblogai žinau vokiečių kalbą, dirbau vertėju technikos srityje. Kai prireikė išversti porą savo apsakymų į vokiečių kalbą, bandžiau tai padaryti pats, tačiau ties tekstu tik padūsavau. Kitų rekomenduota vertėja grąžino apsakymus atgal pasiteisinusi, kad neįveikia, ir rekomendavo kitą savo pažįstamą. Pakėliau įkainį ir nusiunčiau. Po ilgesnės pertraukos gavau atsakymą: “Jūsų apsakymai trumpi, su detektyviniu atspalviu ir sprendimais pabaigoje. Lietuviškai viskas suprantama puikiai, tačiau vokiškai pateikti sudėtinga vietose, kur atskiri žodžiai talpina savyje minties frazes, ir tos frazės susietos su kitais talpiais mintimi žodžiais”. Ši vertėja perdavė trečiosios vertėjos adresą, kuri ilgą laiką gyveno ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. Pagaliau ji išvertė ir paėmė visai padorų atlygį.
    Kitu atveju suglumau, kai vertėja, vertusi apsakymą “Ieva ir šermukšnis” į prancūzų kalbą apie dviejų medžių meilę, pasakė, kad “šermukšnis” prancūzų kalboje turi moterišką giminę: mechaniškai išvertus, prancūzai apsakymą suprastų kaip lesbietiškos meilės pavyzdį. Tada radome kompromisą – šermukšnį pervadinome “platanu” (šis medis vos ne vienintelis pas juos turi vyrišką giminę).
    Poezija… Minties polėkiu poezija nenusileidžia fantastikai. Čia ir akys pilnos žvaigždžių, ir gandras vaikus neša, ir jūros vienu mirksniu perplaukiamos, todėl suprantu P. Ciuckos pasakymą, kad lietuvių kalba, ypač grožinė, yra sunkiai įkandama. Sveikinu vertėją, kad to nepabūgo, ir gražiai pasitarnauja mūsų kalbos žavesio perteikimui Lenkijos žmonėms.

    Atsakyti
  2. XWQ says:
    7 metai ago

    Labai teisingos Tamstos mintys… Dar pridursiu, kad vertėjas – tai ne specialybė, o pašaukimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

2023 03 24
V. Kavaliausko nuotr.

V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame

2023 03 22
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Ditė Česėkaitė apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • >Vazektomijai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • olialia apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
10
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a) vyks knygos „Jonas Karolis...

Skaityti toliau

V. Kavaliauskas. Jei turit savigarbos – nedalyvaukit tame

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
12
V. Kavaliausko nuotr.

15min.lt perskaičiau pamokantį tekstą. Čia pacituotas 96 žurnalistikos studentų skundas, kad būtų išmesta iš darbo jų Dėstytoja.

Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
10
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

Kovo 17 d. Seime per Vyriausybės valandą Seimo narys Stasys Tumėnas antrą kartą pasiteiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Ditė Česėkaitė apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • >Vazektomijai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • olialia apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Vazektomija apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
Kitas straipsnis
zum.lt nuotr.

Smulkieji ūkiai – posūnio vietoje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai