„Man patinka Lietuva – čia žmonės labai gražiai sugyvena su gamta, gyvenimas ramesnis: ne lėtas, bet pamatuotas, darnus. Jaučiasi, kad lietuviai labai saugo savo papročius ir kultūrą, jie žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią reikia ginti“, – susižavėjimo Lietuva neslepia Diana Žukauskaitė, 24 metų lietuvių kilmės studentė iš Rusijos, šiemet sudalyvavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengemuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose.
Mergina pasakoja, jog pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų metų. Čia gimė jos senelis, kuris į gimtinę iš Rusijos vykdavo kasmet. Būtent senelio pasakojimų dėka, Dianai Lietuva tapo šalimi, į kurią norėjosi sugrįžti, prisiminti savo šaknis.
„Savo namuose senelis turėjo Lietuvos vėliavą, daug knygų lietuvių kalba. Svetainėje ant sienos kabėjo Gedimino pilies paveikslas – dabar šį jo palikimą paveldėjau aš. Užaugau trokšdama vėl aplankyti šį paslaptingą kraštą, kuris iš senelio pasakojimų man atrodė kaip pasakų šalis“, – paaiškina D. Žukauskaitė, kuriai šis apsilankymas Lietuvoje jau ketvirtas.
Savotišku priminimu apie lietuvišką kilmę tapo ir Dianos pavardė, kuri Rusijoje skambėjo itin egzotiškai. Draugai ir mokytojai mokykloje įžvelgė panašumą su kita lietuvių kilmės ruse: garsiąja dainininke Kristina Orbakaite. Studentė prisipažįsta, kad būdama maža ir ji pati save vadindavo Orbakaite, nes „Žukauskaitę“ ištarti teisingai vaikystėje buvo nemenkas iššūkis.
Į Lietuvą Diana sugrįžo jau suaugusi – pirmiausia norėdama susitikti su giminėmis Vilniuje ir Palangoje. Čia ji sakosi išsyk supratusi, kad jos senelis buvo tikras lietuvis: bendraudama su žmonėmis ji atpažino jo būdo bruožus, ramumą ir neskubumą, kuris nebūdingas gyvenantiems Rusijoje.
„Čia visiškai kitaip nei Maskvoje, kur gyvenu dabar, arba mažame Rusijos miestelyje, kuriame gyvenau vaikystėje. Gyvenimo tempas, ritmas kitoks: ir žmonės ramesni, skiria daugiau laiko pasimėgavimui, įvairiai veiklai. Lietuvoje tiek daug gamtos – man atrodo, ji žmones ir nuramina“, – samprotauja pašnekovė.
Maskvos universitete rusų kalbos bakalauro studijas baigusi D. Žukauskaitė dabar svarsto galimybę rinktis magistrantūrą Lietuvoje. Mergina jau mokosi ir lietuvių kalbos, kuri nėra lengva, ypač dėl linksniavimo – tačiau susikalbėti ir pagelbėti duoną perkančioms senutėms parduotuvėje ji jau gali.
Lietuvoje svetingu priėmimu džiaugiasi ne tik pati Diana, bet ir jos beveik bendraamžė sesė, kuri taip pat planuoja likti studijuoti Lietuvoje ir jau mokosi lietuvių kalbos. Lietuvoje gyvena ir Dianos dėdė – čia jis dirba operatoriumi. Vienas iš jo nufilmuotų serialų buvo „Laisvės kaina. Savanoriai“, pasakojantis apie tarpukario Lietuvą.
„Rusiją ir Lietuvą sieja bendra istorija, todėl šį tą atsimenu iš paskaitų Maskvoje, tačiau buvo įdomu atrasti istoriją pačios Lietuvos akimis. Taip pat mačiau ir filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“, kuris pasakoja apie protestus 1972-aisiais. Šitų dalykų Rusijos vadovėliuose nėra. Kol kas sužinojau ne tiek ir daug, bet atrandu vis daugiau ir daugiau“, – pasakoja D. Žukauskaitė.
Mokytis lietuvių kalbos Diana pradėjo dar Rusijoje, Maskvos universiteto Baltistikos centre, kuris artimai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada. Istoriniame ambasados pastate, lietuvių poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio namuose, maskviečiai gali dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, skirtuose Lietuvai: susipažinti su šalies istorija, lietuviškais tautiniais rūbais, tautosaka.
Baltistikos centre D. Žukauskaitė sužinojo apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiamus Lietuvių kalbos ir kultūros kursus – vasaros mokyklos („Baltic Summer University“) dalį. Į Kauną ir Vilnių sugužėję per pusantro šimto studentų iš viso pasaulio šioje vasaros mokykloje gali gilinti žinias įvairiose srityse ir susipažinti su Lietuva: klausytis paskaitų, mokytis kalbos, keliauti po įvairias šalies vietoves, ragauti lietuviškus patiekalus, dainuoti lietuviškas dainas.
„Lietuviška virtuvė yra labai sunki, bet bulviniai blynai su grietine man patinka. Atsimenu, kad dar vaikystėje senelė virdavo cepelinus, gamindavo šaltibarščius. Domėjausi ir lietuviška muzika – pirmoji atlikėja, kurią atradau, buvo Alina Orlova. Bet iš tiesų Lietuvą ir jos kultūrą atradau tik kai čia apsilankiau“, – atvirauja D. Žukauskaitė.
Kalbėdama apie svarbiausias priežastis, patraukusias ją Lietuvos link, Diana nepamiršta pabrėžti stipraus šeimos palaikymo – ir pačių giminių, gyvenančių Vilniuje ir Palangoje. Tačiau labiausiai čia ją atvedė noras pažinti save.
„Troškau atrasti šią vietą, jaučiau, kad Lietuva yra dalis manęs – juk tai liudija ir mano pavardė. Tad panorau išbandyti save Lietuvoje, patikrinti, ar šis kraštas tikrai yra mano žemė. Noriu pajausti, ką reiškia būti lietuve“, – paaiškina studentė, kurią Lietuvoje praeiviai jau ne kartą spėjo palaikyti savo tautiete.
VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose kartu su kitais studentais D. Žukauskaitė leidosi į Lietuvos atradimo kelionę – mėnesio trukmės programoje dalyviai mokėsi lietuvių kalbos, gėrėjosi lietuviška gamta, lankėsi miestuose ir miesteliuose, atrado turtingą šalies istoriją ir šiandieninį jos vaidmenį Europoje.
Gal niekas šiai žaviai merginai nepakužda, jog galėtų pašalinti iš pavardės slavišką priesaga, ir taptų Diana Žukaite?