Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2017-09-09 14:41:21
Rašytojas Vytautas Bubnys šiandien švenčia neeilinį gimtadienį – SVEIKINAME!!!
4
V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame
Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.
Vytautas Bubnys | I. Sidarevičiaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

– Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui?

– Veltui visa tai ar ne veltui – ne man spręsti. Manosios kartos žmonės dar kitaip auklėti, dar kitokie jų prioritetai – tarp jų nėra įprasta pirmiausia klausti: „O kas man iš to?“ Literatūrą rinkausi ir jai didesniąją savo gyvenimo dalį atidaviau juk ne kokių nors išskaičiavimų turėdamas, ne apie karjerą, sotesnį ir lepesnį gyvenimą svajodamas, o tik dėl to, kad jaučiau vidinį imperatyvą, pareigą ir būtinybę kalbėti žmogui, kalbėtis su žmogumi – su savaisiais dalintis patirtimis, jausmais ir išgyvenimais, atliepti jų lūkesčius, paliesti jiems sopančias temas, drauge su jais ieškoti atsakymų į amžinuosius klausimus, drauge ieškoti priimtiniausios pozicijos istorinių virsmų atžvilgiu…

Esama čia, be abejo, ir Dievo dovanos – nuo ankstyvos vaikystės buvau imlus, jautrus kalbai, literatūrai, labai mėgau atmintinai deklamuoti eilėraščius, taip pat ir savo paties sukurtuosius, o iš suaugusiųjų – paprastų kaimo žmonių pagyrimų ir nusistebėjimų gan anksti supratau, kad literatūriniai, kūrybiniai reikalai man sekasi geriau nei daugeliui.

Štai taip palengva, pats to nė nepastebėdamas, parašiau trisdešimt keturias knygas, iš kurių šešiolika – romanai.

Be abejo, būti rašytoju sovietiniais laikais nebuvo itin lengvas ir palankus darbas, tačiau man pavyko neparašyti nė vienos tokios knygos, kurios šiandien gėdyčiausi ar norėčiau išsižadėti. Ko gero, labiausiai čia pagelbėjo iš tėvų paveldėtas griežtas pasiryžimas visada, nepaisant aplinkybių, kalbėti tik tiesą. Tad net ir ankstyvojoje kūryboje, kur rašiau apie Lietuvos kolūkių bendruomenes, iš tiesų kalbėjau ne apie politinius, buitinius, o apie būties dalykus. Nebuvau pernelyg giriamas – nuolat buvo priekaištaujama, kad mano kūryboje socialistinio realizmo, kolūkinės tiesos yra pernelyg mažai, tačiau šiandien didžiuojuosi, kad anuometinių kritikų pastaboms nebuvau itin dėmesingas.

– Žinoma, rašytojas kalba kiekvienos savo knygos siužetu, išsisako kiekvieno savo herojaus lūpomis, tačiau tikras rašytojas (tas, kuris savo knygas laiko kūriniais, o ne projektais) kaži ką skaitytojui dar stengiasi pasakyti ir tarp eilučių arba savo kūrybos visuma. Kokią svarbiausiąją žinią, ataidinčią per visas jūsų knygas, skaitytojui nešate jūs?

– Manoji pagrindinė, per visą kūrybą vingiuojanti, nuolat įvairiais būdais kartojama ir nuolat tarp eilučių skambanti mintis būtų: „Žmogau – Dievas yra. Niekada nepamiršk to. Gyvendamas savąjį paprasto, neturtingo, dažnai neišmintingo, dažnai skriaudžiamo žmogaus gyvenimą, neturi teisės to pamiršti. Žinau, kad nelengva, žinau, kad kartais norisi manyti priešingai, tačiau vis tiek nepamiršk.“

Būtent šią savo, kaip rašytojo, misiją laikiau ir tebelaikau svarbiausia, besitęsiančia per visą mano kūrybą – net ir sovietmečio kūrinius, kai apie Dievą ir santykio su juo paiešką tiesiogiai kalbėti nebuvo įmanoma. Ryškiausiai ji, ko gero, atsispindi mano romane „Teatsiveria tavo akys“, kur kalbu apie menininką – medžio drožėją, gyvenantį kultūrinio lūžio laiku, kai Lietuva nuo pagonybės kaip tik žengė į krikščionybę. Dievo dekoracijos keičiasi, bet jo esmė visuose kraštuose, visais laikais ir visose kultūrinėse tradicijose išlieka ta pati – ne taip svarbu, kokiu vardu Dievą pavadinsi, kokia tradicija kliaudamasis jį garbinsi, bet tikėk – jis tavajame gyvenime yra, jis – aukštesnioji tavo gyvenimo jėga, aukštesnioji dimensija, be kurios tavasis gyvenimas, nesvarbu, ką bedarytum, stokos prasmės ir gelmės.

Dėl to ir pavadinimas toks: „Teatsiveria tavo akys“, juk žmogaus akys visada turi būti atviros ir nukreiptos į aukštesniąją tiesą – į tą, kurią tau perdavė tėvai, jiems – jų tėvai, kurią tau byloja tavo tautos istorija, jos nueitas kelias, tiesą, kuri turi gyventi kiekvieno mūsų širdyse ir protuose, nes vos ją užmiršę, vos nuo jos nusigręžę ir vėl tampame akli, nustojame žinojimo, kas patys esame, iš kur ateiname ir kur privalome nueiti.

Beje, buvau iš tų sovietmečio rašytojų, kurie niekada nevengdavo lankytis bažnyčioje – net ir tuo laiku, kai iš to buvo viešai šaipomasi, kai tai galėjo pakenkti ir mano, kaip rašytojo, karjerai, kūrybos sklaidai… Bet juk nepakenkė…

– Apie žmogaus dvasinę brandą, žilo plauko išmintį, nušvitimą visi esame perskaitę gausybę knygų. Noriu jūsų – aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus sulaukusio žmogaus – paklausti, ar tas brandos amžius tikrai egzistuoja, ar tai tik paguodos žodžiai, skirti senatvės paveikslui sutaurinti.

– Tikslaus amžiaus, kuriame žmogų ištiktų branda ar nušvitimas, be abejo, nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus patirčių. Ilgas gyvenimas, žinoma, reikalingas, kad žmogus tų patirčių spėtų prikaupti, bet jei žmogus nuo jaunystės negyveno sąmoningo, atsakingo ir kryptingo gyvenimo, net per šimtą metų jų nesurankios.

Laisvė, žinoma, yra labai gerai – tai neginčytina vertybė, tačiau nereikia pamiršti, kad laisvė yra neaprėpiamas vandenynas, kuriame nemokančiam plaukti labai lengva nuskęsti. Todėl žmogus turi išlikti sąmoningas, todėl ir turi gyventi atsakingai, privalo save apsibrėžti – idant tos laisvės neatsikąstų daugiau, nei gali apžioti. Juk ne iš kur kitur, o būtent iš neapžiojamos laisvės tie stulbinantys emigrantų skaičiai, visuotinis nutautėjimas, susvetimėjimas vienas kito atžvilgiu… Tai laisvė – neturinti savo ribų ir, svarbiausia, neturinti tikslo. Ir skaudžiausia, kad šiandien dažniau emigruojama iš Lietuvos jau ne todėl, jog esama priežasties iš čia išvažiuoti, o todėl, kad nebelieka priežasčių pasilikti.

– O kas šiame pasaulyje, kas žmogaus gyvenime yra svarbiausia?

– Svarbiausia – visur, visose situacijose iki paskutinės savo akimirkos išlikti žmogumi. O tai reiškia: nepamiršk nei savo tėvų, nei savo istorijos – to, už ką jie ėjo ir galvas paguldė, ko jie siekė, kuo jie tikėjo… Būk su jais, jausk juos ir, svarbiausia, niekada neprarask sąžinės. Nemanyk, kad vienintelis esi teisus, kad gali kitus tik mokyti ir kritikuoti… Privalai sekti save ir analizuoti savąsias klaidas, o ne kito. Privalai išmokti pajusti savo neteisumą, savo kaltę, privalai patirti, kas tai yra atgaila, nes be jos nebūna nuodėmių atleidimo. O dar tai reiškia neprarasti vidinio pasaulio, pokalbio su savimi ir atsakingumo – savo veiksmų įvertinimo moraliniu požiūriu.

Šiandien, deja, taip jau yra nutikę, kad Lietuva virtusi ne pačiu draugiškiausiu kraštu senam žmogui gyventi… Kaip tik nuo žmonių sąmoningumo, nuo sąžinės ir moralinės atsakomybės visa tai priklauso. Dabartinis jaunimas, besiveržiantis vadovauti ir valdyti, deja, nė akimirkai nesusimąsto, kad juk ir jie kada nors bus seni – kada nors patys bus priversti gyventi toje terpėje, kurią šalies senjorams sukūrė.

„Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“ – tai juk šimtmečiais žinoma tiesa, tai pagrindinė moralinė nuostata, kurios žmonės kiekvienoje epochoje laikėsi ir privalo laikytis.

Senimą nūdienos Lietuvos „elitas“, deja, mato labai ciniškai. O mes juk ne išmaldos, labdaros ir lengvatų iš visuomenės norime, o pagarbos – paprastos, nuoširdžios, žmogiškos pagarbos.

Nenoriu būti blogų naujienų pranašu, bet akivaizdu, kad ateityje nemeilė mūsų visuomenės širdyse tik dar labiau išsikeros. O ko gi dar laukti, kai nūdienos auklėjimo modelis toks, kad bausti vaikų negalima, barti negalima, drausti jiems ką nors taip pat, šiukštu, negalima… O štai vaikams galima viskas. Vaikai nuo vaikystės jaučiasi savo tėvų viršininkais ir valdovais, tad kodėl ši nuostata turėtų pasikeisti vaikams užaugus? Vaikai juk išauklėti negimsta – juos išauklėti jautriais, dorais, sąžiningais ir mylinčiais žmonėmis – mūsų, suaugusiųjų, pareiga. Kad ir kokie šiuolaikiški, europietiški ir liberalūs būtume, mūsų valstybei nederėtų užmiršti šių kertinių tiesų. Antraip greitai apskritai nebeliks tokio darinio, kurį galėtume vadinti Lietuvos visuomene, – teliks pavienių, nei meilės, nei atsakomybės kits kitam nejaučiančių, laisvai migruojančių individų minia, vietoj amžinųjų klausimų tekartojanti vienintelį: „O kas man iš to?“

– Matėt šiek tiek „smetoninių“ Lietuvos laikų, visą sovietmetį… Kokius dalykus, jei tam būtų jūsų valia, iš anų laikų išsaugotumėte ir perneštumėte į dabartinę Lietuvą?..

– „Smetoninių“ laikų nedaug temačiau, bet ką jau ką, o ano meto švietimo sistemą tikrai mielai perkelčiau į šiuos laikus. Tautiškumą perkelčiau, žmonių bendrystę, jei įmanoma, – norėčiau, kad grįžtų anuomet turėtas žmonių tikėjimas bendru tikslu, bendro darbo prasmės ir kiekvieno žmogaus reikalingumo valstybei pojūtis… Daug ką iš anų laikų verta būtų išsaugoti – tik štai nelygybė tarp žmonių, socialinė atskirtis tarp turtuolių ir vargšų anuomet, deja, buvo tokia pat ryški, jei tik ne dar ryškesnė nei šiandien.

Na, sovietinių laikų negirsiu – pats juos atsimenate, tad žinote, kad džiaugsmo ir gėrio ten buvo nedaug, tačiau pasakysiu viena – sovietmečio nusikaltėliai milicijos vis dėlto prisibijojo, o nūdienos nusikaltėliai policijos nebijo visai.

– Gal ką norėtumėte palinkėti savo solidaus jubiliejaus proga sau ir Lietuvai?

– Ir sau, ir Lietuvai linkiu neprarasti vilties, kad išliksime – kad po šimto, po tūkstančio metų dar bus Lietuva, o jos žmonės tebekalbės lietuviškai ir tebedainuos senąsias lietuvių liaudies dainas. Gyvenkim šia viltimi ir gyvenkim taip, kad ji išsipildytų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  2. Rašytojas Vytautas Bubnys švenčia 80-metį (video)
  3. Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė
  4. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  5. J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose?
  6. Mūsų visų siekis – laisvė, taika, pagarba žmogiškam orumui
  7. A. Karalius.Tas sprangus žodis Laisvė: Kultūros ministerijos konkursiniai nuotykiai
  8. Lietuva ir toliau tvirtai rems Ukrainą bei jos teisėtą kovą už laisvę ir teritorinį vientisumą
  9. Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ (nuotraukos)
  10. A.Juozaitis. Tėvynė ir Laisvė
  11. M. Jučas. Gedimino laiškai
  12. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  13. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  14. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  15. Mirė rašytojas Romualdas Granauskas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Skalvis says:
    6 metai ago

    Ne Laisvė , bet Palaidumas ! Laisvės mes nepažįstame. Kai koks nemokša žodžius ne vietoj vartoja, tai atleistina, bet kai žmogus, kuris vaizduoja protinga – tai nusikalstamas kalbinis aplaidumas. Lietuvių kalbos esminė ir neprilygstamoji vertė – kalboje, žodžiuose užkoduotas Pasaulio pažinimas. Kvailai panaudotas žodis – iškreipia dalykų ir reiškinių esmę. Nebent to ir norima.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      6 metai ago

      Šventes švęskime, ir su Gimtadieniu sveikinimuose galima ir taip, kaip Skalvis atsiliepti (na “užsikomentarizuoti”, ką vis Alkas “užsikonservavęs” svetimžodžiu laikąs vis …tad ir Skalviai-Giedriai, bei kiti,
      užuot atsiliepus, nuomonę ar mintį paleidę…menta- menta – komentuoja po prievarta baimingojo vieno /bet kurio iš Alko/ nario).

      Taigi, kaip tad sveikinimą paleist, kad nenukryptų, neiškryptų, – O TIESIOG BENDRAŽYGĮ, SĄJŪDŽIO
      kūrėją Gimtadienyje pažadintų – kaip Sąjūdietį, pat pirmąjį Valstybingumo į Kovo 11-ąją šauklį.
      Kaip pagelbėt baimes nusimest ir nuo pat 1990-03-12 neapdairiai pamestą /pasimetusį/ Sąjūdį,
      savuoju asmeniu – Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nario – prikelt gyvybinei kūrybai, gyvenimui, meilei,
      karybai, statybai, ugdymui ir sėjai (ypač miškų).

      Tad linkiu gerb. bendražygi (nuo pat 1988-06-03) Vytautai, murktelėjus “po politika” nuo pat Kovo 12-osios,
      ir išplaukt, prisikelt, plaukt ir kelt Lietuvą. Nebijot.
      Kaip nebijota iki Kovo 11-osios sprendimo paskelbimo.
      (1918 m. Vasario 16-tą būta Nutarimo dėl mūsų Valstybės atstatymo, ką ir radę sėkmingai Berlyne,
      o ne kokiu tai svetimbradu “Act-impact-compact” aktuotinai-traktuojamo Lietuvių Tarybos valingo ir
      įsigaliojusio veiksmo – Tarybos N U T R I M O !).

      Taigi gerb. Vytautai, bendražygi, – sėkmės, sveikatos ir geros pradžios save pakeliant “ant lygio” vandenyno
      – virš vandens (po 1990-03-11 užsitūnojant, po… po… po… “lygiu). Linkiu susigrąžintą tą Paties ir visų po
      Kovo 11-osios pamestą ar pasimetusį lygį – Jūsų kūrybos galių v e r s m ė s skambesiu – Laisvės ir vilties
      o b a l s i u.

      Atsakyti
  2. tiek says:
    6 metai ago

    “Juk ne iš kur kitur, o būtent iš neapžiojamos laisvės tie stulbinantys emigrantų skaičiai, visuotinis nutautėjimas, susvetimėjimas vienas kito atžvilgiu” – vis tik čia aiškiai iš didelio rašto išeita iš krašto.Ir tai tikrai ne šiaip sau ,o pataikaujant valdžios nuostatoms.Prisimenant ,koks rašytojo autoritetas nuo tokio elgesio daros tikrai nejuokinga.Ar ne nuo to ,ne nuo tokių nuostatų ir išsikvėpė Sąjūdis? Nors šiaip rašytojo intelektas ,mintys (ypatingai apie švietimą,vaikų auklėjimą) išdėstytos tikrai sklandžiai ir aiškiai.Ir teisingai,tarp kitko .Vnž.- turim visko po trupučiuką.Sveikatos ir teisingesnio požiūrio į Lietuvos bėdas.

    Atsakyti
  3. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Laisvėje skęsta žmogus be Dievo – toks yra gyvulys, o gyvulys neturi sąmonės, neturi sąžinės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2023 03 13
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris

LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

2023 03 13
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

2023 03 12
Romualdas Požerskis, B. Brazdžionis Kaune, 1989 m. gegužė | Lietuvos fotomenininkų sąjungos nuotr.

Portale epaveldas.lt – nauja paroda-kolekcija apie lietuvių literatūros šaltinius

2023 03 11
Automobilių statymas | S. Žiūros nuotr.

Vilniuje keičiami automobilių stovėjimo nuostatai

2023 03 10
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Vilniuje ir Kaune mažėja šilumos kainos

2023 03 10
Vilniaus televizijos bokštas | sumin.lt nuotr.

TV sveikina Lietuvą su kovo kovo 11-aja

2023 03 10
Lituanistinio švietimo įstaigoms – naujos skaitmeninės mokymo priemonės | smm.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo įstaigoms – naujos skaitmeninės mokymo priemonės

2023 03 10
Medžiai | vilnius.lt nuotr.

Vilnius nori didinti įkainį už šalinamus medžius

2023 03 08
Markučių dvaro muziejus | S. Žiūros nuotr.

Muziejus Vilniuje atsisakė A. Puškino vardo

2023 03 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Rinkimai | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimuose aktyviausi – 65-74 m. žmonės

2023 03 13
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
  • ve gelei apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės
  • Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“
  • I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

by Kristina Aleknaitė
2023 03 13
0
Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Kovo 11 d., švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės...

Skaityti toliau

LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
6
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris

Vasario 28 d. Lietuvių kalbos instituto (LKI) Mokslo taryba (MT) apsvarstė darbo grupės parengtą dokumentą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos...

Skaityti toliau

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

by Ditė Česėkaitė
2023 03 12
6
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga – vienas iš seniausių Lietuvos miestų – šiais metais vietos gyventojus ir svečius džiugins ypatingais renginiais – miestas švenčia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
  • ve gelei apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • P.Skutas apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
Kitas straipsnis
Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

T. Baranauskas. Dar viena pasibaisėtina Vytauto Didžiojo provokacija! (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai