Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį

Irena Babkauskienė, www.respublika.lt
2019 05 07 13:20
5
Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.
Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.

– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado?

– Spaudos šiandien – su kaupu, kalba liejasi laisvai, knygos netelpa į lentynas ir polentynius. Per šimtmetį suvirš – milžiniškas pokytis. Tarytum nieko ir nebetrūksta. O pokyčiai vyksta toliau – ir pačioje kalboje, ir visuomenės kalbinėje sąmonėje. Nieko keista, kad atsiranda naujų dalykų, kartu kas nors išnyksta, prarandama. Tik nelygu, kaip į tai žiūrėsime. Visuomenei techniškėjant, kalbos jausmą keičia perdėtas kalbos dalykų logizavimas. Be to, žmonės nebėra sėslūs, todėl maišosi, stipriau veikia vienos kitas ir kalbos. Gaila, kai kurie kalbų skirtingumai niveliuojasi. Antai, kas bejaučia įvardžių kažkoks ir koks nors vartojimo skirtumus? Lietuviai seniau rinkdavosi „būti“, dabar pagal anglų kalbą – „turėti“: balandį dažnai turime sniego ir šalčio; kažin ar turėsime gražius ir korektiškus debatus; netikrų naujienų turėsime vis daugiau – visos savo kartotekos čia neišrašysiu…

Lietuvių kalba – tautos šaknys, auginančios Lietuvos valstybę. Nedidelei besisklaidančiai tautai svarbu kiekvienas lietuviškai kalbantis žmogus. Kai naujųjų išeivių vaikiukai su tėvais ir seneliais dar kalba lietuviškai, o tarpusavy – jau angliškai, nėra ko spėlioti, kaip kalbės tų vaikiukų vaikai. Va tas anglėjančias širdis labiausiai ir reikia atgauti.

– Prieš pat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paskelbta, jog nebebus leidžiamas vienas iš seniausių Lietuvos laikraščių „Lietuvos žinios“. Simboliška, ar ne? Kaip įsigalinti internetinė žiniasklaida veikia kalbą?

– Kad spauda vis labiau kraustosi į internetą – sparčiai besisukančiame pasaulyje yra dėsninga. Atkrinta spausdinimo ir platinimo išlaidos, informacija plinta žaibiškai, čia pat matyti skaitytojų reakcija. Visuomenės demokratėjimas ir pačią kalbą padarė laisvesnę, šnekiškesnę. Skaitytojų akys vis labiau pratinamos prie raiškos įvairovės, prie žaismės, bet kartu ir prie kalbinių nuklydimų, kalbinės taršos.

Naujausioje savo knygoje „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“ parodžiau, kad interneto žiniasklaidos skaitytojai ne tik Lietuvoje puoselėja švarios, taisyklingos kalbos lūkesčius. Profesionaliosios žiniasklaidos žodį jie nori matyti kaip kalbos etaloną.

Tačiau dabartinei lietuviakalbei interneto žiniasklaidai, skirtingai nei, tarkim, prestižinei anglakalbei, dažnai gerokai trūksta kalbinės savigarbos. Anądien citavau kolegoms vieno iš stambiųjų naujienų portalų straipsnio tekstą – interviu su verslo lietuviu: kableliai sudėlioti tiek be nuovokos, kad galima suabejoti, ar to teksto nebus rengusi netreniruota kompiuterinė programa. Mokyklą baigęs žmogus taip rašyti negalėtų.

Profesionaliosios knygų leidybos reikalai, sakyčiau, nepalyginti geresni. Žaviuosi patyrusių vertėjų, redaktorių darbu – stambiosiose leidyklose buvo sukurtos ištisos jų mokyklos. Bet ar ugdoma jaunesnė redaktorių karta? O jos tikrai reikia ir reikės, vien turint galvoje neblėstantį Vilniaus knygų mugės populiarumą.

– Esate sakiusi: „Kokie esame mes, tokia ir kalba“. Tad kokie mes? Ar pagrindinė grėsmė kalbai – svetimybės?

Rita Miliūtė | I. Sidaravičiaus nuotr.
Rita Miliūtė | I. Sidaravičiaus nuotr.

– Kalba atspindi ne tik tai, kuo užsiima visuomenė, bet ir kokia jos intelektinė bei emocinė būklė. Dabartinė tyrimams atvira elektroninė komunikacija socialiniuose tinkluose, įvairiuose interneto forumuose ir komentaruose leidžia piešti spalvingą laisvos visuomenės portretą. Tarp mūsų randa vietą selebričiai, vipai, mačo, gykai ir frykai, hipsteriai, gandragalviai ir projektažmogiai, stambutės ir plonulės, kvyrai, trečialyčiai ir translyčiai, vatnikai, vaivorykštiniai, vaikmušiai, runkeliai ir atsilupėliai, kiaunės ir blondaunės, konteineriautojai ir pašalpiniai…

Kitos kalbos lietuvių kalboje visais laikais palieka savų pėdsakų. Kalbų mainai – pasaulyje įprastas dalykas, ir tam tikras skolinių kiekis neišvengiamas. Su kitų kalbų intarpais galima žaisti, gyvinti stilių, bet tie žaidimai nekenkia tol, kol neprarandamas saikas, kol iš vartosenos nepradedamos agresyviai stumti savos raiškos priemonės. Jeigu kitų kalbų poveikiui nebūtų sąmoningos atsvaros tiek visuomenėje, tiek valstybės mastu, – lietuvių kalbos savitumas nyktų greičiau.

Nauja tai, kad anglų kalba į lietuvių kalbą skverbiasi jau ne tik pavieniais žodžiais. Tingima pakrutinti smegenis, todėl į lietuvių kalbos srautą – sakytinį, rašytinį, viešąjį ir privatųjį – įterpiamos skolintos frazės, ištisi sakiniai. Tai tampa įpročiu. Kalbinių nuostatų tyrimai rodo: žmonės vis dažniau pripažįsta, kad kai kuriomis temomis jiems lengviau kalbėti angliškomis frazėmis ar apskritai kalbėti (rašyti) angliškai nei ieškoti lietuviškos raiškos. Ką tai rodo? Kad anglų kalba per paviršinį lietuvių kalbos sluoksnį veikia mąstymą. Lietuvių kalba iš kai kurių sričių ima trauktis, pirmenybę atiduodama kitakalbei terminijai, konstrukcijoms, o galiausiai ir visam kitakalbiam tekstui.

Jei norime bent sušvelninti neigiamus šio proceso padarinius, reikia jau ne medžioti pavienes svetimybes, o keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį. Į kultūrinę lietuvių kalbos formą, kokią turi visos civilizuotos tautos, – bendrinę kalbą – daugiau kaip per šimtmetį sudėta tiek pastangų, kad paleisti ją vėjais nebūtų protinga.

– Tvarkote Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Ar išties atsiranda labai daug naujų žodžių? Kas juos dažniausiai kuria?

– Į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (www.naujazodziai.lki.lt/) atrenku naująją XXI a. pradžios leksiką, kurios nėra pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose. Į norminamuosius žodynus patenka tie nauji žodžiai, kurie pavadina naujus dalykus ir tinka bendrinei kalbai. O duomenyne svarbu matyti visą gyvą naujadaros ir skolinimosi vyksmą, tad čia nevengiame pateikti ir situacinės, tik konkrečiam atvejui sukurtos, ir nenorminės, ir jau beįsigalinčios leksikos.

Naujų žodžių – ir skolinių, ir naujadarų – tiek daug, kad mudvi su doktorante Agne Aleksaite, galėdamos šiam darbui skirti tik po kokią valandą kasdien, nespėjame visų aprašyti ir pateikti duomenyne. Dalis naujų žodžių, kurių aptinkame pačios, kuriuos pluoštais siunčia duomenyno lankytojai, bent jau gula į kartoteką, kad nedingtų.

Jeigu atidžiau pasidairytumėte po šį duomenyną, įsitikintumėte, kad naujus žodžius kuria anaiptol ne kalbininkai (šie nebent pavieniais atvejais). Naujus žodžius kuria visi kalbos pajautą turintys žmonės – ir ne tik žinomi visuomenėje.

Kadaise pradėjusi tvarkyti Naujažodžių duomenyną, tik svajojau, kad naujų žodžių kūrimas galėtų tapti mada, puikia saviraiškos forma. Šiandien tai vyksta ir rodo, kad mūsų kalba turi užtektinai gyvybinių galių ir išteklių, o žmonės – kūrybinio parako.

– Kokių įdomesnių ir netikėtų naujadarų atsirado pastaruoju metu?

– Įdomesnių naujų žodžių atrenku duomenyno naujienoms. Jas pasklaidžius matyti visuomenės aktualijos ir kasdienybė: kavinžmogiai, skiepeniai, antiskiepininkai, žurnališiai, žurmulys, mažataršis, -ė, madnešys, savisvarba, greitmakaroniai, likutiena, uostukas… Neaiškinsiu čia jų reikšmių – jas galite nujausti arba žvilgterti į patį duomenyną.

– Ar internetinis šveplavimas, kai rašoma be lietuviškų rašmenų ar naudojant įvairius trumpinius, labai veikia jaunosios kartos rašybą? Ar su šia technologijų amžiaus rykšte kalbininkai pajėgūs kovoti?

– Gyvuoja toks supratimas, kad švepla ir pilna trumpinių elektroninio bendravimo kalba yra ištisas blogis. Nepulčiau kapoti tos „amžiaus rykštės“ kirviu. Reikia atskirti du dalykus. Trumpiniai (jiems, beje, sugalvotas naujadaras santrumpukai) ir kitokios elektroninio bendravimo žaismės, įvairūs jausmaženkliai būdingi visoms elektronizuotoms bendruomenėms. Jie nulemti pačios elektroninės terpės, greito kasdienio bendravimo ir teikia naujų raiškos galimybių.

Kas kita – šveplasis raštas, kurį lėmė iš pradžių lietuviškiems rašto ženklams nepritaikyta programinė įranga ir įrenginiai. Žinoma, rašybos įgūdžius tas šveplavimas apgadino. Mokytojai lituanistai pastebi, kad dėl to (ir dėl kitų priežasčių) mokiniams sunku darosi atskirti, kur e, kur ė, kur nosinė ar paukščiukas. Dabar techninių kliūčių beveik nėra, tad tikiuosi, iš to šveplavimo anksčiau ar vėliau išaugsime. Rašyti šveplus dalykinius laiškus jau pasidarė nepadoru.

– Kur krypsta lietuvių kalbos politika Lietuvoje? Ką pasakytumėte apie siekius įteisinti nelietuviškas raides?

– Šiandien galiu drąsiai sakyti: ne krypsta, o kreipiama. Šios kadencijos Seime ir Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje (VLKK) atsirado daugiau politinės valios rūpintis kalbos politika. VLKK įkurta Kalbos politikos pakomisė, pernai Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 m. gaires, šiemet Vyriausybė – tų gairių įgyvendinimo priemonių planą. Taip pat parengta Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programa. VLKK rengiamasi itin atsakingam darbui – sukurti ilgesnio laikotarpio kalbos politikos strategiją; čia kol kas esame gerokai atsilikę nuo artimiausių kaimynų latvių ir estų.

Jei kalbėtume apie nelietuviškas raides asmens dokumentuose, turime spręsti, kas svarbiau: atskirų piliečių grupių teisių iškėlimas ar visų Lietuvos piliečių integracija valstybinės kalbos pagrindu, nes asmens dokumentai rodo piliečio santykį su valstybe. Dėl užsienio pilietybę turėjusių asmenų ir už užsieniečių ištekėjusių moterų pavardžių rašymo būtų atskira kalba, o dviguba pilietybė iškeltų dar krūvą naujų klausimų.

Kalbos politika nebus veiksminga, jeigu jos nepalaikys visuomenė. Visi turime auginti tautos šaknis, saugoti kalbos gyvybę: savo buvimu, mintijimu, kalbėjimu, rašymu, vaikų mokymu, naujų kalbos galių atradimu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  2. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
  3. „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
  4. Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
  5. Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
  6. Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
  7. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  8. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  9. O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose
  10. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  11. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  12. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  13. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  14. A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos
  15. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  16. P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai
  17. M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
  18. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  19. P. R. Liubertaitė. Kalbos „ekspertai“ vykdo jedinstvininkų užsakymus?
  20. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  21. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei
  22. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  23. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  24. L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą
  25. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  26. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  27. A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos
  28. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  29. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  30. V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Antanas says:
    2 m. ago

    Kalbos politika nebus veiksminga tol, kol valdžia ignoruos LR Konstitucijos nuostatas dėl valstybinės kalbos. Paprasta kaip 2×2.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 m. ago

    Dėl mobiliųjų tel. šveplavimo esame patys kalti, apsileidę. Atitinkamos institucijos seniausiai turėjo tuo pasirūpinti!
    Valstybės institucijos – VLKK ir vartotojų gynėjai kartu su ne maisto prekių kontrolieriais jau seniausiai turėjo pateikti reikalavimus visų tų nešiojamų priemonių gamintojams bei tiekėjams, kad LT skirtuose prietaisuose ženklus klaviatūroje išdėstytų ne ta tvarka, kokia anglų k. tinka, o lietuvių k. pritaikytai. Kartu pateikti jiems mūsų abėcėlės ženklų išdėstymo ant mygtukų schemą (viena schema – kompiuterių klaviatūrai, kita – mobiliesiems įrenginiams).
    Bent jau kol pasaulis rašomosiomis mašinėlėmis rašė, ženklai klaviatūrose būdavo išdėstomi ergonomiškai, pagal jų vartojimo kiekvienoje konkrečioje kalboje dažnį.
    Ženklai po pirštais būdavo išdėstomi, raidės paklausą derinant su kiekvieno piršto galimybės sparčiai ir laisvai judėti, toli siekti. Po lanksčiausiais ir stipriausiais pirštais buvo dažniausiai spaudomos raidės, kitos – toliau, nes nuo raidės padėties klaviatūroje priklauso ir rašymo sparta, ir patogumas. Ta pati tvarka turi būti perkelta ir į kompiuterių klaviatūrą.
    Rašant mobiliųjų mygtukais irgi svarbu, kad sutelktai, vienoje vietoje, arčiausiai vienas kito būtų dažniausiai spaudomi lietuviški ženklai, o rečiausiai reikalingi ženklai būtų papildomi (kad ir tos garsiosios kvaksės – QWX, H). Dabar yra priešingai – raidžių su diakritikais tenka ilgai ieškoti, o LK rečiau reikalingoms raidėms – arčiausia vieta skirta. Žodžiu, komercinė „abėcėlė”… Netinkamas raidyno išdėstymas ant mygtukų labai kenkia tautos raštingumui, gresia rašybos taisyklių ir kalbos praradimu. Jei taisyklinga rašyba pareikalauja per daug žmogus laiko, jis atsisako taisyklių. To padarinys – ilgainiui jis užmiršta, ko mokykloje išmoko. Jo tekste neliks skirtumo tarp „rastas”, ir „rąstas” ir t.t. Akys ilgainiui prie to įpras. Tiksliau – jau įprato, ir daugybė žmonių popieriuje jau nemoka rašyti, nes viskas užmiršta. Klaviatūra išdėstyta be atžvalgos į kalbos savitumą veda prie visų kalbų rašybos suvienodinimo, tautų kultūros paveldo praradimo.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 m. ago

      O kaip su kiniečių kalba. Kaip jų “raidės” išdėstytos? Ar jiems gresia “suanglėjimas” , kaip mums?
      Niekada nesusidūriau , todėl klausiu.

      Atsakyti
    • jo says:
      2 m. ago

      Nemanau, kad dėl šveplavimo kaltos klaviatūros ir mobiliųjų mygtukai. Manau, kad kaltas buduliškas-mankurtiškas mentalitetas, žmogiškos ir tautinės savigarbos stoka – iš to ir yra toks apsileidimas, jiems nesvarbu kaip rašo…

      Atsakyti
  3. Iš Lenkijos says:
    2 m. ago

    Žemyna esate teisi.Lenkijoje techninė įranga,ypač komputeriai ir mobiliakai, esanti prekyboje jau senokai pritaikyta prie rašymo lenkų kalba ergonomiškos sistemos.Apmaudu,kad Lietuvoje negerbiama valstybinė lietuvių kalba įvairiose gyvenimo plotmėse.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1242; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 961; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 617; komentarų: 11
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 487; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
2
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Mobiliųjų telefonų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Rūšiavimo statistika Lietuvos savivaldybėse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai