Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų. „Siekiant, kad valstybinė kalbos politika atitiktų šiandienos valstybės bei visuomenės poreikius, gebėtų laiku reaguoti į aktualijas, t. y. į integracijos procesus Europos Sąjungoje, migraciją, informacinių technologijų plėtrą, būtinas sisteminis jos planavimas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir išgryninimas. Šiandien dauguma Europos Sąjungos šalių turi savo kalbos politikos dokumentus. Estija turi jau patvirtintą ilgalaikę estų kalbos strategiją. Patvirtinę šias gaires ir priemonių planą turėtume ir mes tokią strategiją rengti“, – pabrėžė I. Degutienė.

Seimo Pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtos gairės numato valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus, kurie parodytų, kiek veiksmingai vykdoma valstybės kalbos politika. „Šios gairės galėtų tapti dokumentu, kuriuo remiantis būtų galima pradėti rengti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, numatančią, kaip lietuvių kalba turėtų vystytis per artimiausius 20–30 metų“, – sakė politikė.

Pristatytame dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą (kalbos vartojimo teisinių pagrindų kūrimą ir tobulinimą, kalbų santykius viešosios vartosenos srityse), kalbos prestižą, kalbos sandarą (sistemą ir vartoseną), kalbos mokymą.

Po pristatymo už projektą balsavo 79 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma  grįžti gegužės 31 d.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis džiaugėsi, kad Seimo nariai vienbalsiai palaikė  kalbos politikos  gairių projektą: „Po ilgos pertraukos Lietuvoje pagaliau atsiranda sąmoninga valstybinės kalbos politika. Ta politika turėtų būti apvainikuota  ilgalaike valstybinės kalbos strategija, kad galėtume aiškiai įsivaizduoti ir suvokti ko ir kaip siekiame, kam kviečiame ir telkiame visuomenę ir kokią lietuvių kalbą norime matyti, tarkime, po 30-ties metų“, – Alkas.lt sakė VLKK pirmininkas po Seimo posėdžio.

***

VALSTYBINĖS KALBOS POLITIKOS 2018–2022 METŲ GAIRĖS