Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

K. Garšva. Vietovardžių metų gairės

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2019 03 21 09:00
15
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių pavadinimuose glūdinti lingvistinė, istorinė, etnologinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

Turėdami šimtus ar net tūkstančius metų (ypač vandenvardžiai), tikriniai vietų vardai išsaugojo tautos mąstymą, pasaulėjautą, ilgaamžius žodžius, jų fonetiką, darybą. Tai padeda aiškinti tautos, jos kalbos istoriją, ryšius su kitomis baltų gentimis, jų kilmę, migracijas. Seniausi vietų vardai gali siekti ir 4000 metų, kai prie Baltijos jūros gyvena baltai (lietuviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, toliau – rytų baltai).

Vietų vardais mums kalba protėviai, palikę savo žodžius žemėje, taigi vietovardžiai – visos tautos turtai. Skirtingai nuo bendrinių žodžių, tikriniai žodžiai išlaiko tik pirminę reikšmę, neturi sąvokų, dažniausiai žymi vieną objektą, neverčiami į kitas kalbas (plg. LKE 556–560). Tarptautinis žodžio „vietovardis“ atitikmuo – toponimas (graikų topos – „vieta“ + onyma „vardas“).

Lietuvos vietovardžius apie 1910 metus pradėjo rinkti kalbininkas K. Būga, 1935–1937 m. – Valstybės archeologijos komisijos pakviesti mokytojai, girininkai, 1956–2018 m. – Lietuvių kalbos instituto, aukštųjų mokyklų kalbininkai, šviesuomenė. Dabar Lietuvių kalbos institute yra per milijoną Lietuvos vietovardžių (tas pats vardas gali būti užrašytas skirtingų rinkėjų kelis ar net keliolika kartų). Iš gyvosios kalbos užrašyta apie 700.000 vietovardžių, iš įvairių istorinių šaltinių – per 300.000 vietovardžių: apie 11.000 vandenvardžių, apie 30.000 gyvenviečių pavadinimų, dar daugiau – žemėvardžių. Žemėvardžiais vadinami laukų, dirvų, kalnų, miškų, pelkių ir visų kitų žemės dalių vardai.

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių numatyta pažymėti išnykusius kaimus, pastatant ženklus, parengiant jų žemėlapius. Tai pagrįstas siūlymas, bet jis neatstoja visų Vietovardžių metų darbų. Tie metai paskelbti ne Išnykusių kaimų vardų ir net ne Gyvenamųjų vietų vardų, o Vietovardžių metais. Nepažymėtas upelio, piliakalnio, senkapio, miško pavadinimas gali būti reikalingesnis už niekam nebežinomą ir seniai visų jau užmirštą vienkiemio ar kaimelio vardą (nors ir jie gal tiktų pavadinti kuriai nors gatvei ar įstaigėlei). Retkarčiais yra net geriau, kad svetimųjų primestas ir nespėtas pakeisti nelietuviškas ar žargoniškas pavadinimas (Paguliánka, Petruvkà ar Kompančiznà) išnyko.

Išnykę kaimų pavadinimai labai nelygiaverčiai. Reikia mokytis kirčiuoti net esamų kaimų pavadinimą, kurių vardais kartais pavadintos ir gatvės. Didmiesčiuose yra įamžinti etninių lietuvių žemių, likusių už Lietuvos Respublikos sienos, vardai – Ãpso, Gervčių, Laznų, Nočiõs ir kiti, bet net daugelis tų gatvių gyventojų nebežino, ką tas pavadinimas reiškia. Reikia mokytis ir nykstančių kaimų pavadinimų. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną minimas, pavyzdžiui, už Lietuvą žuvęs pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius, bet jo gimtojo Švõkštonių kaimo Lietuvos žemėlapyje galima neberasti. Todėl Pasvalio rajono Vaškų seniūnijai atitinkamą rodyklę tikrai reikia įrengti, kaip ir visiems kitiems istoriniams, kultūriniams reikalams.

Vietovardžių metais aktyvesni vietovardžių darbai turėtų ne pasibaigti, o tik prasidėti. Kasmet turime vietovardžius planingai rinkti, tirti, norminti, jų mokyti, taisyklingai vartoti, visus tuos klausimus viešinti. Svarbiausias vietovardžių rinkimo organizatorius, tyrinėtojas, normintojas yra Lietuvių kalbos institutas. Jame be antkainio galima įsigyti „Lietuvos vietovardžių žodyną“ (t. 1, raidės A–B, platus įvadas; t. 2, raidės C–F; t. 3, raidės G–H) ir kitas Instituto leidžiamas knygas, žurnalus, jo tinklapyje (www.lki.lt) yra ir vietovardžių žodynų. Didįjį „Lietuvos vietovardžių žodyną“ (2008, 2014, 2018) turėtų įsigyti kiekviena savivaldybė, stambiausios bibliotekos, gimnazijos, nes be to žodyno svarbesni ir išsamesni vietovardžių darbai neįmanomi.

Didesnės apimties daugelis vietovardžių jau yra užrašyti. Pasiryžus naujų ar patikslintų vietovardžių teikti Lietuvių kalbos institutui, verta paskaityti bent prieinamiausius vietovardžių žodynus: Vietovardžių žodynas. Sud. A. Pupkis, M. Razmukaitė, R. Miliūnaitė. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002; A. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, Mokslas, 1981; Lietuvos TSR administracinio–teritorinio suskirstymo žinynas. Sud. Z. Noreika, V. Stravinskas. Vilnius, Mintis, 2 dalis, 1976.

Iki šiol neužrašyta dalis smulkesnių vandenvardžių, mažesnių ar seniau išnykusių pelkių, laukų, miškelių, kalnelių ir kitokių žemės vietų vardų. Pavyzdžiui, ir šio darbo autoriui pavyko net Kaune prie Eigulių piliakalnio rasti buvusio upelio vardą Kirsnà, kuris yra jotvingiškos kilmės ir svarbus baltų kalbų istorijai (iki šiol tokie upeliai buvo žinomi tik prie Kalvarijos, Lazdijų rajone ir buvusioje Labguvos apskrityje). Pateikiant vietovardžius, reikia nurodyti, ir kas tai yra, kur yra, kaip kirčiuojamas.

Iš įvairių istorinių šaltinių vietovardžiai rinkti mažiau, todėl šioje srityje atradimų galima padaryti dar daugiau.

Mokyklose būtina išmokyti kirčiuoti bent svarbiausius savo apylinkės, valstybės vietovardžius. Žurnalistams tai nesunku pasitikrinti žodynuose.

Bendrinėje kalboje vartojami tikslūs tradiciniai vietinių gyventojų iš seno vartojami (autentiški) vietovardžiai, pagarsiui iš tarmės atstatyti į bendrinę kalbą. Dalelė vietovardžių, netiksliai atstatyti į bendrinę kalbą, jau seniai pakliuvo į oficialius užrašus, registrus ir juos sunku ištaisyti. Žemaičiai, kurie džiaugiasi Vietovardžių metų proga užsirašę vien tarmiškus pavadinimus Telše, Louke, Lūke ir t. t., taip pat galėtų peržiūrėti savo vardyną ir tiksliai tarmiškai pagal visus reikalavimus užrašytą siųsti Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrui. Tai būtų galima panaudoti rašant vietovardžių žodyną.

Rašant vietovardžius tarmiškai verta nurodyti ir jų formą bendrine kalba. Vietoves teisingai tarmiškai vietiniai žmonės, dialektologai ir be užrašo gali pavadinti, o svečiai tuos užrašus gali perskaityti ir atstatyti į bendrinę kalbą neteisingai.

Žemaitijoje ir Aukštaitijoje vietoj Ramùčių liko šeši perkrikštyti Zacšiai, vietoj Užùbalių – aštuoni Zablòciai, Zablãtiškės ir t. t. Prie Širvintų liko apie 30 priespaudos laikais žargoniškai užrašytų kaimų pavadinimų: vietoj Beržỹnės – Beržnka, vietoj Akmenõs – Akménka, vietoj Ąžuolýno – Ąžuoluvkà, Dembuvkà, vietoj Šilẽlio – Boruvkà ir t. t. Ar nevertėtų Vietovardžių metais pagal kalbos grynumo, taisyklingumo kriterijus minėtų vietovardžių apvalyti, ypač tada, jei senoliai iki šiol prisimena ir autentiškus tų vietovių pavadinimus?

Dar 1940 m. pirmosios Lietuvos Respublikos Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius nusprendė, kad nebe žmonių atminime sulenkintieji vietovardžiai arba ir neseniai atsiradusių gyvenamųjų vietų vardų lenkiškieji pavadinimai gali būti atitaisyti arba naujai praminti (LVŽ I XVIII). Prof. A. Salys dar anksčiau buvo rašęs: „Išvalėme slavybes iš rašomosios kalbos, išvalysime ir iš pavardžių bei vietovardžių. Tatai tautos garbės ir namų švaros dalykas […]. Man atrodo, kad tikram lietuviui jo pavardė, sugadinta tautos priespaudos ir vargo laikais, negali būti kas „giliai sava ir dėl to brangu“ (Salys 1983, 64–65).

Tą darbą sutrukdė greita 1940 metų Lietuvos okupacija. Nejaugi antroji Lietuvos Respublika susigrąžinti autentišką vardyną nebeišgali? Vietovardžių metais Vilniaus, Šalčininkų miestuose, rajonuose tebevažinėja ir tų rajonų keleiviniai autobusai su „dvikalbiais“ užrašais, kur Šačininkai vadinami Soliečnikais (išvertus – Druskininkais), Skrgiškės – Tartaki, Vẽriškės – Werusowo ir t. t. Vietovardžių metais geriausias laikas Vyriausybei pasiūlyti savivaldybėms, jas valdančiai partijai laikytis įstatymų, Seimui – pagal Konstituciją papildyti Valstybinės kalbos įstatymą.

Lietuvos radijas ir televizija planuoja bent tris programas apie gražiausio vietovardžio rinkimus. Kad tos programos nebūtų paviršutiniškos, į jas vertėtų įtraukti įdomesnes žinias apie vardyną: jų kilmę, darybos požiūriu pirminius (kilusius iš bendrinių žodžių) ir antrinius, toliau skirstomus į vedinius (išvestus su galūne, priesaga ar priešdėliu), sudurtinius ir sudėtinius. Vertėtų paliesti Lietuvos regionų vietovardžių skirtumus, vietovardžių su priesaga –išk– paplitimą, tarmių liekanas vietovardžiuose, baltų kalbų substratą, etninių lietuvių žemių vietovardžius, jų ryšius su pavardėmis, slavinimu, keitimu, rašyba (dar plg. LTV).

Kol kas buvo tik vienas miestas (Marijampolė, kuri turėjo senesnį pavadinimą – Pašešupia) prisimins miesto vietovardžius, nors tokių yra kiekviename didmiestyje, mieste ar miestelyje.

Remiantis kitomis kalbomis rašytais šaltiniais reikėtų žinoti, kad seniau kitakalbiai lietuviškus pavadinimus dažniausiai iškraipydavo: numesdavo galūnes, keisdavo balsius, dvibalsius, priebalsius. Kaišiadorių geležinkelio stotis įrengė iškabą, kad 1862 metais jų vardas buvęs Koszedary. Skaitydamas be komentarų keleivis gali pamanyti, jog to miesto vardas kilęs iš „košės darytojų“, nors iš tikro – iš „kaiščių darytojų, dirbėjų“ (Vanagas 2004, 78–80). Be to, iki geležinkelio nutiesimo vietovė vadinosi Juodkonimis.

Rengiant Vietovardžių metų minėjimo planą žinias apie savo renginius Kultūros ministerijai nusiuntė tik pusė savivaldybių. Kviestume visus į šiuos darbus įsijungti. Pasvalio, Kretingos savivaldybės, jų bibliotekos savo renginiuose teisingai nurodė: senieji vietovardžiai – Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis, krašto praeities liudytojai.

Literatūra

LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008.
LTV – Lietuviški tradiciniai vietovardžiai. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
LVŽ – Lietuvos vietovardžių žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2008, t. 1.
Salys A. Raštai, t. 2. Tikriniai vardai. Roma, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983.
Vanagas A. Lietuvos miestų vardai. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų
  2. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  3. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  4. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  5. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  6. K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija)
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  8. Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video)
  9. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  10. K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
  11. K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
  12. „Talka kalbai ir tautai“: Turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą
  13. 2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais
  14. 2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai
  15. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  16. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  17. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  18. Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva
  19. Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą
  20. K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai
  21. Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
  22. K.Garšva. Dėl Punsko valsčiaus kaimų vardų
  23. K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus
  24. K.Garšva. Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs ultimatumą Lietuvai
  25. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  26. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  27. J.Staliulionis. Užmarštin grimztantys vietovardžiai
  28. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  29. V. Stundys. Socialdemokratų dovana Lietuvai Vasario 16-osios proga
  30. L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. jurgis says:
    2 m. ago

    prieš kiek laiko skaičiau išsamų straipsnį: https://alkas.lt/2018/10/20/c-iskauskas-karaliauciaus-krastas-baltiskieji-vietovardziai-pro-istorijos-bruzgynus-ii/ Ar neverta jo perspausdinti?

    Atsakyti
  2. Tomas says:
    2 m. ago

    Kažkoks nacionalistas tas Kazimieras.

    Atsakyti
    • jurgis says:
      2 m. ago

      pritariu, ir tai puiku.

      Atsakyti
    • !!! says:
      2 m. ago

      Daugiau tokių….

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Ką čia taip švelniai, tamsta! Tiesiai žiebkim: talibanas! 🙂 🙂 🙂

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      2 m. ago

      Kodėl taip silpnai – nacionalistas ? Kodėl ne buržuazinis nacionalistas ? Kodėl ne talibas ?
      Todėl, kad išgama reikia būti, kad taip nekęstum Lietuvos ir lietuvių kalbos, už ką galvą guldo prof. Kazimieras Garšva.

      Atsakyti
  3. Laimis says:
    2 m. ago

    Sveiki. Čia yra įdomus interaktyvus žemėlapis apie lietuviškus vietovardžius. http://Www.vietovardziai.lt

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    2 m. ago

    AČIŪ p. Garšvai!
    Kaip reikia tokių straipsnių, kuo daugiau su šia tema susijusių atradimų ir atradimo džiaugsmo!
    Deja, patriotiškieji mūsų Seimo „tautos atstovai” profesionaliai rūpinasi, kad nenusiramintume, kad dieną naktį stebėtume, ko dar jie pridirbs lietuvybės išsaugojimo Lietuvoje klausimu.
    Štai vėl ištrauktas įmonių pavadinimų „žmoniška abėcėle” klausimas… 🙂
    Deja, ne tik kažkur toli, kur jau seniai šeimininkaujantys okupantai net neatpažįstamai pakeitė vietovardžius, nyksta seniausios pasaulio kalbos pėdsakai, bet ir čia pat, panosėje, net ir valstybės sostinėje – VKI paslaugiai „apakus”, įkurdintos iškabos „žmoniška kalba ir abėcėle”, ministerijai spaudžiant, dabar gali būti įteisintos mūsų tautiškai patriotiško Seimo. Įžūliai ir ciniškai. Jau ne tik VKI (kaip ligi šiol), dabar jau ir VLKK pritariant(!!!) – nes kaupiasi kalbos modernizacijai? Nežiūrint, kad mūsų kalbos vertingumas būtent jos senume slypi?
    Ar tik nebus taip, kad postuose esantiems suveikė pavėluota reakcija į 50 m. trukusį reikalavimą „говори по-человечески”? – Pagaliau suprato, jog lietuviškai kalbėti bei rašyti… nežmoniška. Tad puolė uoliai vykdyti „laiko reikalavimą”, „moderninti” kalbą?.. Nors seniai ne tik nebeliepiami, bet ir reikalautojui iš čia išnykus. Patys, savo pačių iniciatyva, ir uodegas pabrukę…

    Atsakyti
  5. Tsitata ish Lietuvishkos spaudos: says:
    2 m. ago

    …taip sako inžinerijos ekspertas Stanley’is Brunnonas iš Kentucky’io universiteto Lexingtone.

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Kas patraukė už liežuvio su tais vietovardžių metais ?
    Ką reikės daryti su Šventyne (vokiškai Schwentine) upe prie Kylio ? Arba Maurynė (Maurine) artėjant link Rostoko iš vakarų ? Arba Pelkum judant link Hannover nuo Dortmund ?
    Dar Morzines, Maurines Prancūzijos Alpėse ?
    Knysna PAR pagal čiabuvių choi choi kalbą reiškia sujaukta, suvartyta vieta, tskant lietuviškai Knysna ar Kneisna.
    Ugnies Žemėje yra Ushuvaia, kas čiabuvių kalba reiškia : ushu – nugara, vaia – įlanka, gali būti lietuviškai kaip vaja, vėja.
    Pasiėmus senuosius raštus, skaitai Lutetia, kas aiškiai matosi kaip Liaud-eičia, o šiandieninė Seine nutrupėjo iš Raseinė, štai todėl iš Paraseinė atsirado PARIS.
    Tęsti galima per Žemę dešimtimis tūkstančių pavyzdžių.
    Turbūt suknisu savo pasisakymais vietovardžių metus.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      O, smagu, kad pasirodėte.
      O jau ruošiausi liepti sekretorei parengti du griežtus įsakymus – Kembliui ir Tvankstui.
      Su pavasarėliu!

      Atsakyti
  7. Vilna says:
    2 m. ago

    Manyčiau, kad vardažodžių metų proga gairėse derėjo numatyti ir istorinių vietovardžių kalbiniams bei jų istorinės vietos nustatymo tyrimams. Prie tokių vietovardžių priskirtina Voruta, Soule (Saulės mūšis), Pelen, Pullen (Pilėnai), Troppen žemė, Durbės mūšis, Georgenburgo pilis ir kiti. Jų vietų nustatymai yra vieni iš svarbiausių Lietuvos istorijos kertinių klausimų. Tačiau autoriui ir apskritai šaliai, deja, tai per visą Nepriklausomybės laikotarpį taip ir neparūpsta, nors istorinių šaknų žinojimas yra valstybės ir tautos stiprybė…

    Atsakyti
  8. kaunietė says:
    2 m. ago

    Ačiū autoriui už savalaikį ir argumentuotą straipsnį. Reikia skleisti šias mintis po visą Lietuvą.

    Atsakyti
  9. AUTORIUI says:
    2 m. ago

    Ar Autorius žino, kokiais vardais rengiamasi pavadinti šiuo metu bevardes Vilniaus gatves? Savivaldybė skuba užkirsti kelią „pavardžių iškraipymui”. Jų parengtas sąrašas tuoj bus perduotas Registrų centrui.
    Istorikas bei savivaldybės tarnautoja skleidžia štai tokias nesąmones apie „lituanizuotą lenkiškų pavardžių kraipymą”:
    „Titas Dalevskis“ gatvės lentelėje būtų rašoma „Titas Daliauskas“.
    Kokia mokykla jiems išdavė Brandos atestatus?

    Atsakyti
  10. Vilna says:
    2 m. ago

    Tai gal veikiau Dalevskis yra lenkizuota lietuviška pavardė, o ne atvirkščiai. Juk vardų Dalius, Dalia, Dalė šaknis yra lietuviška. Gal tik galūnė -is nelaikytina lenkizavimu, o lietuvių tarmiškumu, taigi atlietuvinant tikriau būtų – Daliauskis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

2021 04 01
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

2021 03 24
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

A. Matulevičius. Siūlymas įvesti dvikalbystę – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui  

2021 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Laisvę kvaišalams! apie R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius
  • Teisingumo triumfas? apie Paskelbtas nuslėptas vaizdo įrašas kaip buvo paimta mergaitė iš Venckienės namų (video, nuotraukos)
  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 503; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
8
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

by Kristina Aleknaitė
2021 04 08
3
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Žvilgtelėję į pasaulio žemėlapį, turbūt nerastume nė vienos šalies, kur negyventų lietuvių. Pasaulyje veikia daugiau nei 210 užsienio lituanistinių mokyklų,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Laisvę kvaišalams! apie R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius
  • Teisingumo triumfas? apie Paskelbtas nuslėptas vaizdo įrašas kaip buvo paimta mergaitė iš Venckienės namų (video, nuotraukos)
  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Priimtos Konstitucijos pataisos leis asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai