Ketvirtadienis, 29 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija)

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2018-12-06 09:34:45
152
PERŽIŪROS
19
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių bei jų atžvilgiu turimų valstybės pareigų įtvirtinimas ir nesama jokių nuostatų, skirtų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pareigoms įtvirtinti. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisinės padėties reglamentavimas negali apsiriboti vien tik šių asmenų teisėmis, ignoruojant jų pareigas.

Antai tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, privalo gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių įgyvendinimas nesuderinamas su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija. Jų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, kurios teritorijoje atitinkamos tautinės mažumo gyvena, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams, o tautinių bendrijų steigimas ir veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

 Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta absoliuti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė viešai, žodžiu ir raštu vartoti tautinės mažumos kalbą, gauti ir skleisti informaciją tautinės mažumos kalba. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos nuostatas dėl valstybinės kalbos ir tautinės mažumos kalbos vartojimo (2006 m. gegužės 10 d. nutarimas). Šiame nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad „<…> konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia ir tai, kad valstybinė kalba yra privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime; kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad oficialių dokumentų rašymas valstybine kalba nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi <…>“. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti 3 straipsnio 2 dalies  3punktą, jame nurodant, kad teisė viešai vartoti tautinės mažumos kalbą garantuojama, jeigu tai neprieštarauja Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms valstybinės kalbos vartojimą viešai.

Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektas HIIP-1696 prieštarauja LR Konstitucijos 14, 29, 37 straipsniams, iš dalies naikina Valstybinės kalbos įstatymą ir etninių lietuvių žemių vardyną, keičia keturis Vyriausybės nutarimus. Projekte siūloma už 700 000 eurų iškraipyti vietovių, gatvių, valstybės įstaigų pavadinimus, kurti lenkų, rusų teritorinę autonomiją, kenkti Lietuvos identitetui, integracijai, saugumui. LR Konstitucinis Teismas, 30000 piliečių peticijoje įspėjo nesikėsinti į valstybinę kalbą. Prašome šį įstatymo projektą atmesti arba iš jo išbraukti 1.2, 5, 6, 7 straipsnius ir redaguoti kitus.

Prieškonstitucinį valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 7, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo projektą HIIP-1697 prašome atmesti, nes vad. Tautinių mažumų (= bendrijų) įstatymas negali būti viršesnis už Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą.

Autorius yra „Vilnijos“ draugijos pirmininkas

***

Gruodžio 6 d. vakarinio Seimo posėdžio transliacija (Tautinių mažumų įstatymo projektą svarstyti numatoma nuo 16:15 iki 17 val. , bet laikas gali ir keistis. Klausimas svarstytas nebuvo ):

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  2. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  3. J. Vaiškūnas. Su šakėmis prieš valstybinę kalbą. Ar pavyks Šakalienei apstatyti Seimo narius? (tiesioginė transliacija)
  4. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  5. Bemaž 70 000 piliečių parašais patvirtintas vardų ir pavardžių rašybos projektas teikiamas Seimui (tiesioginė transliacija)
  6. Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
  7. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  8. Ar Seimas šiandien atvers kelią Lietuvos repolonizacijai? (tiesioginė transliacija)
  9. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  10. „Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija)
  11. Laipsniškas ėjimas į lenkų autonomiją
  12. Seime bus minimas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis (tiesioginė transliacija)
  13. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  14. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  15. K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Vilniets says:
    prieš 8 metai

    Stebėsime kaip balsuos Seimo nariai ar jiems rūpi kad pateikti projektai prieštarauja Konstitucijai. Tautinių mažumų įstatymas nereikalingas, nes visos tautinių bendrijų teisės jau yra numatytos kituose įstatymuose: Švietimo, Visuomenės informavimo, Valstybinės kalbos ir kituose. Tokiu atveju atskiras įstatymas nereikalingas.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      prieš 8 metai

      Visiškai pritariu.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      prieš 8 metai

      „… nes visos tautinių bendrijų teisės jau yra numatytos kituose įstatymuose: Švietimo, Visuomenės informavimo, Valstybinės kalbos ir kituose. ”
      – NEŽIŪRINT, kad ne tik kitatautėms, bet ir kitakalbėmis bendrijoms visą laiką suteikiama tai, kas ne tik nepriklauso, bet ir nepateisinama ne tik LT, bet ir tarptautinių teisinių susitarimų atžvilgiu, nes tai jas tolina nuo Lietuvos, nors tam nepagrįstai švaistomas valstybės biudžetas.

      Atsakyti
    • Arvydas Damijonaitis says:
      prieš 6 metai

      Dėl LR Seimo nario priesaikos sulaužymo – teritorinės„lenkų partijos“ draugų pretenzijos.
      Draugai Tomaševskij,Jedinskij, Mackevič, Narkevič –klastingai, įžūliai deklaruoja save „lenkų tautinės mažumos“ atstovais, tuo laužo Seimo nario priesaiką saugoti Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą. Termino„lenkų tautinė mažuma“ vartojimas, tarptautinės teisės erdvėje, yra teritorinių pretenzijų Lietuvai išraiška. Ši draugų grupuotė turėtų būti teisiama. Pagal tarptautinės teisės pagrindinius principus, Europos Tautinių mažumų apsaugos Konvenciją, lenkų tautinė bendruomenė, turinti išorinę Lenkijos valstybę, su 40 milijonų gyventojų, negali turėti nei Lietuvoje, nei Vokietijoje ,nei Baltarusijoje, nei kitoje valstybėje, TAUTINĖS MAŽUMOS STATUSĄ. Draugai iš „lenkų partijos“, tikisi būti Lietuvos teisėsaugos nepastebėtais. Tikrų vagių, demagogų taktika. Sovietžmogiai.

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    prieš 8 metai

    Brangieji, visų pirma mes patys IŠSPJAUKIME vieną kartą iš burnos, iš savo vidaus tą nepagrįstą, apsišaukėlių pasisavintą statusą ir sąvoką „tautinės mažumos”, kai kalbama apie LT, LV, ir EE!
    Jei mes patys lyg papūgos paskui įv. tamoševskius kartojame, tariame ir rašome „mažumos”, tai ko norėti, kad jie taip nekalbėtų.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      prieš 8 metai

      Aš mažumą Lietuvoje žinau tik vieną – LGBT (lezbietės, gėjai, biseksualai, transvestitai). Nelietuvių tautybės gyventojai vadintini TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS (ž. LR Konstituciją!). Tautinė mažuma, pvz., yra Lenkijos lietuviai, nes jie gyvena savo etninėse žemėse, okupuotose Lenkijos. O, kažin, kokias kitų tautų žemes yra okupavusi Lietuva? Tai iš kur čia atsirado kažkokios tautinės mažumos?!

      Atsakyti
      • Antanas says:
        prieš 8 metai

        P.S. Jei, gerbiamieji, paklausite, o koks gi skirtumas tarp tautinių mažumų ir tautinių bendrijų, atsakysiu – teisinis jų statusas. Tautinės mažumos turi daugiau teisių (bent jau formaliai) negu tautinės bendrijos, todėl “lenkų ant Lietuvos” (Polcy na Litwie) lyderiai labai nori būti pripažinti tautine mažuma, nes jiems tai būtų žymiai naudingiau negu būti tautine bendrija, o mūsų kai kurie kvaili žurnalistai “pila vandenį ant tų politikierių malūno” kartodami žodžius “tautinės mažumos” kaip mantrą.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          prieš 8 metai

          P.P.S. Pataisymas: turi būti – …(Polacy na Litwie)…

          Atsakyti
  3. Juozas says:
    prieš 8 metai

    ir vėl vandenį drumsčia Šakalo žmona. Net keista kiek blogio Lietuvai gali atnešti ta asaba. Paguglinau, pasirodo, liūdnai pagarsėjusiose norvegų tipo “vaiko teisių gynimo” organizacijose, “žmogaus teisų” organizacijose ji aktyvi berods nuo 2004m. Beje, kaip seniausios profesijos atstovė seime per metus pakeitė 3 partijas… Žodžiu, jokių skrupulų, jokių ribų

    Atsakyti
    • Antanas says:
      prieš 8 metai

      Atleisk, Tamsta, bet ką bendro turi Šakalo žmona su šituo straipsniu?!

      Atsakyti
      • Atsakymas Antanui says:
        prieš 8 metai

        Šakalo žmona paminėta pačioje straipsnio pradžioje, būtent apie ją ir kalba, nes ji teikia šį įstatymą.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          prieš 8 metai

          Atsiprašau, nepastebėjau – senstu…

          Atsakyti
  4. tikrai says:
    prieš 8 metai

    Šakalienė teikianti tokį žalingą įstatymo projektą tampa Lietuvos interesų išdavike.

    Atsakyti
  5. Vilna says:
    prieš 8 metai

    “Išspjauti” yra būtina ne tik “tatinių mažumų”, bet “Vilniaus krašto” pavadinimą. Keista, kad autorius tokius pavadinimus dar vartoja…, nejaugi tai nesusivokimas… Kaip žinome iš Konstitucijos, Lietuvoje valstybės teritorijos administracinio dalinijimo į kraštus nėra. „Vilniaus kraštas“ – Lenkijos okupacinės, gal ir bažnytinės sąmonės primestas ir paliktas pavadinimas. Kas dėl paties Vilniaus miesto, tai jis kaip toks su lenkų autonomija apskritai nesietinas. Vilnius jau sovietmečiu buvo atlietuvintas ir tai per dešimtmečius padarė tauta. Garbė ir padėka jai. Antai, 1990 metais Vilniuje jau gyveno apie 64 % lietuvių, šiuo metu Vilniuje lenkų nėra nei 10 %. Taigi “Vilniaus krašto” pavadinimo autonomijos apskritai negali būti. Tai kokiu tikslu – užuot švietus tautą istoriškai straipsnio pavadinime Vilniaus autonomijomis šiurpinami žmonės, niekais verčiamas įvykęs lietuvybės atkūrimas Vilniuje…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      prieš 8 metai

      Siūlau vietoje “Vilniaus kraštas” rašyti “Wileńszczyzna”!!! ? Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras. ?

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      prieš 8 metai

      Gerbiamieji, nekelkite pavojaus premjero slapčiomis puoselėjamiems planams. Gal žmogus turi planą susidaręs, kas, kaip ir iki kada. Ar gal jam tas planas gatavai sudarytas pateiktas… 🙁

      Atsakyti
  6. Arvydas Damijonaitis says:
    prieš 6 metai

    Dėl LR Seimo nario priesaikos sulaužymo – teritorinės„lenkų partijos“ draugų pretenzijos.
    Draugai Tomaševskij,Jedinskij, Mackevič, Narkevič –klastingai, įžūliai deklaruoja save „lenkų tautinės mažumos“ atstovais, tuo laužo Seimo nario priesaiką saugoti Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą. Termino„lenkų tautinė mažuma“ vartojimas, tarptautinės teisės erdvėje, yra teritorinių pretenzijų Lietuvai išraiška. Ši draugų grupuotė turėtų būti teisiama. Pagal tarptautinės teisės pagrindinius principus, Europos Tautinių mažumų apsaugos Konvenciją, lenkų tautinė bendruomenė, turinti išorinę Lenkijos valstybę, su 40 milijonų gyventojų, negali turėti nei Lietuvoje, nei Vokietijoje ,nei Baltarusijoje, nei kitoje valstybėje, TAUTINĖS MAŽUMOS STATUSĄ. Draugai iš „lenkų partijos“, tikisi būti Lietuvos teisėsaugos nepastebėtais. Tikrų vagių, demagogų taktika. Sovietžmogiai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      prieš 6 metai

      + + + !!!

      Atsakyti
  7. A. a. V. F. Kuzelis says:
    prieš 6 metai

    Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio (1936-2021)
    – voruta.lt/vilniaus-krastas-neteko-nenuilstancio-lietuvybes-puoseletojo-gerbiamo-mokytojo-ir-ilgamecio-maisiagalos-lietuvos-didziojo-kunigaikscio-algirdo-gimnazijos-vadovo-valdo-fausto-kuzelio-1936-2021/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • AAA apie Ar Lietuvoje dar mokame susikalbėti?
  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos pašto gelbėjimo iniciatyva sulaukė prieštaringų institucijų vertinimų
  • Europos jaunieji ūkininkai reikalauja permainų: Lietuvos atstovai įteikė rezoliuciją
  • Spalio 29-osios horoskopas: geram susitarimui reikia daugiau nei pažado
  • Lietuva skirs humanitarinę pagalbą Ukrainai iš medicinos rezervo

Kiti Straipsniai

Vyresnio amžiaus pirkėjas kalbasi su sutrikusia pardavėja prie parduotuvės prekystalio.

S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos

2026 10 28
Prof. Kazimieras Župerka knygos „Būk narsus, brolau“ pristatyme Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje

Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“

2026 10 27
Lietuvių dienų Los Andžele dalyviai prie Klaipėdos universiteto stendo

Los Andželo lietuvių dienose – dėmesys gimtajai kalbai ir ryšiams su Lietuva

2026 10 26
Piliečiai su referendumo parašų lapais prie vos pravertų durų, už kurių matyti Lietuvos Respublikos Konstitucija

J. Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

2026 10 25
DI sukurtas piliečių parašų rinkimo vaizdas prie Prezidentūros Vilniuje

Referendumo dėl Konstitucijos 137 straipsnio iniciatoriai apskundė VRK veiksmus

2026 10 23
Vaikų knygos „Drambliai ėjo į svečius“ šalia „Knygų starto“ ženklo bibliotekoje

Lietuviškos knygos keliauja pas išeivių vaikus į daugiau kaip 20 šalių

2026 10 22
Konferencijos „Kalba ir verslas“ skelbimas su ankstesnio renginio dalyviais, data ir vieta

Vilniuje vyks konferencija „Kalba ir verslas“: dėmesys valstybinei kalbai ir užsieniečių įsiliejimui

2026 10 22
2026 m. spalio 14 d. Seimo komisijos posėdis dėl lietuvių kalbos vartojimo moksle

Lietuvių kalba traukiasi iš mokslo: Seime pripažinta, kad ją stumia pati sistema

2026 10 19
Lietuvių kalbos ir dirbtinio intelekto terminų žodynai, kompiuteris su DI sąvokomis

Rengiamas pirmasis lietuviškas dirbtinio intelekto terminų žodynas

2026 10 16
Zabarninkų kaimo lietuvės, lankiusios prieškario „Ryto“ mokyklą

J. Kudirka. Apso ir Pelekų lietuvių lenkinimas ir gudinimas XX a.

2026 10 12

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • AAA apie Ar Lietuvoje dar mokame susikalbėti?
  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Ką gi apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
Kitas straipsnis
„Kelionių kompasas“: Kelionių planavimas ir finansai (video)

„Kelionių kompasas“: Kelionių planavimas ir finansai (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai