Kauno architektūros biuro „Kančo studija“ architektai nusprendė išbandyti save naujame vaidmenyje. Neseniai įsigiję paveldinį Prienų malūną, jame ketina atgaivinti kadaise čia gyvavusią popieriaus gamybą.
„Kančo studija“ žengia į naujus horizontus – bendrai finansuojant Europos Sąjungai atgaiviname istorinę Prienų popierinę, kurdami „Popierinės laboratoriją“, kurioje susitiks kūryba, naujovės ir popieriaus papročiai. Projekto vykdymo laikotarpis 2026–2027 m.– rašoma biuro pranešime.
Nemuno kilpų regioninio parko ir Drubengio upelio apsuptame mūriniame Prienų vandens malūne (F.Vaitkaus g. 166) veikė viena pirmųjų Lietuvos popieriaus dirbtuvių. Trijų aukštų statinys pastaruoju metu priklausė privatiems savininkams ir buvo naudojamas kaip negausių renginių ir poilsio erdvė.
Popieriaus dirbtuvės Prienų dvare pradėjo veikti dar 1613 metais. Ši popierinė – viena iš pirmųjų popierių gaminusių įmonių to meto Lietuvoje. Vėliau švedų kariuomenei ją sugriovus, apie 1786 metus pastatyta nauja.
Popieriaus masė buvo pilstoma ir presuojama rankomis, popieriaus lakštuose įspaudžiamas vandenženklis – Sapiegų herbas su užrašu „Prienai. G. Thierbach“. Drubengio upelio tvenkinyje buvo pūdomi, paskui malami skudurai.
Iš jų buvo gaminamas aukštos kokybės popierius. 1822 m. įmonėje stovėjo 22 mašinos, dirbo daugiau kaip 20 meistrų ir pameistrių, gamintas baltas ir spalvotas bei vyniojamasis popierius, kartonas. Gaminiai buvo vežami į Maskvą, Varšuvą, Peterburgą. Vėliau dirbtuvės sunyko.
Paskutinį įrašą apie dar veikiančią popierinę galima rasti 1867 metų Suvalkų gubernatoriaus ataskaitoje. Šiai veiklai tapus nepelningai, buvusi popieriaus dirbtuvė buvo rekonstruota ir perdaryta į vandens malūną bei vilnių karšyklą.
Parengta pagal „Kančo studijos“ ir Prienų krašto muziejaus pranešimą
