Rugpjūtį namų virtuvėse įsibėgėja konservavimo laikas – avietės, slyvos, braškės, pirmieji obuoliai ir kitas vasaros derlius keliauja į stiklainius, verdamos uogienės, gaminami džemai, ruošiami kompotai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena svarbiausius maisto saugos principus, kad vėliau atidarytas stiklainis džiugintų ne tik skoniu, o jo turinys būtų saugus vartoti.
Prieš pradedant konservuoti maisto gaminius, svarbu skirti laiko tinkamai paruošti stiklainius. Nuo to priklauso, ar konservai išliks saugūs ir kokybiški.
Kruopščiai išplauti ir sterilizuoti stiklainiai padeda apsaugoti konservuotus gaminius nuo nepageidaujamų mikroorganizmų, pelėsio. Stiklainius patariama paruošti (sterilizuoti) verdančiu vandeniu arba pakaitinti orkaitėje.
Ne mažiau svarbu ir tai, kas į juos keliaus
Konservavimui geriausiai tinka švieži, nepernokę ir nepažeisti vaisiai bei uogos. Būtina nepamiršti ir tinkamo pasterizavimo – proceso, kurio metu į sandarų indą ar kitą tarą sudėti gaminiai tam tikrą laiką kaitinami aukštoje temperatūroje, siekiant sunaikinti sveikatai kenksmingus mikroorganizmus.
Pasterizuoti galima karštame vandenyje, garuose ar kt. Tinkami atliktas pasterizavimas padeda užtikrinti gaminių saugą, prailgina jų išsaugojimo laiką ir leidžia ilgiau išsaugoti konservų kokybę, skonį.
Kartais konservavimo procesas būna nesėkmingas, o apie tai įspėja ir pats stiklainis. Jei stiklainio dangtelis išsipučia, tai gali būti ženklas, kad viduje vyksta nepageidaujama mikroorganizmų veikla ir tokio gaminio ragauti nereikėtų. Lygiai taip pat nepatariama vartoti konservų, ant kurių atsirado pelėsio, kitų gedimo požymių.
Net ir pašalinus matomą pelėsį, tai neužtikrins, kad jį pašalinote visą, o gaminys tapo saugus vartoti. Pelėsių hifai gali prasiskverbti labai giliai į maisto gaminį ir išplisti gerokai plačiau nei matosi paviršiuje.
Kai kurie pelėsiai gamina mikotoksinus – žmogaus sveiktai pavojingas medžiagas. Tai gana stabilios medžiagos, išliekančios gaminyje, kurios gali pasilikti net ir žuvus pačiam pelėsiui.
Jeigu pelėsį dauguma atvejų galima pamatyti plika akimi, tai mikotoksinų nei pamatysime, nei užuosime. Dėl šios priežasties konservus, ant kurių atsirado pelėsio ar kitų akivaizdžių gedimo požymių, reikėtų išmesti ir nevartoti.
Daugelį metų naudojami stiklainiai konservavimui tinka, jei jie yra geros būklės. Prieš kiekvieną vartojimą reikėtų atidžiai apžiūrėti, ar stiklainiai nėra įskilę, įdaužti, ar jų kraštuose nėra nelygumų, galinčių trukdyti sandariam uždarymui.
Net ir nedidelis įtrūkimas gali lemti prastesnį sandarumą, todėl pažeistus stiklainius reikėtų išmesti. Taip pat svarbu kruopščiai įvertinti dangtelių būklę: surūdiję, pakeitę formą ar prasčiau užsisukantys dangteliai pakartotiniam naudojimui netinka.
Siekiant užtikrinti kuo didesnį konservų saugumą, patariama reguliariai atnaujinti dangtelius, ypač jei jie jau buvo naudoti ankstesniais kartais.
Norint, kad konservuotas maistas kuo ilgiau išliktų kokybiškas, VMVT pataria jau paruoštus šiuos gaminius laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, ne aukštesnėje kaip +10 °C temperatūroje, jeigu produktai buvo užšaldyti, juos reiktų laikyti ne aukštesnėje kaip –18 °C.
Nors tokios sąlygos padeda ilgiau išsaugoti gaminių kokybę, laikui bėgant konservuoto maisto kokybė (skonis, tekstūra, maistinė vertė) keičiasi, todėl namuose paruoštas atsargas patariama suvartoti per vienus metus arba greičiau.
Siekiant atskirti, kurioųtai metų gaminys, vartotojams būtų naudinga atitinkamai gaminį pažymėti pavyzdžiui, ant kiekvieno stiklainio nurodyti pagaminimo datą. Nedidelis lipdukas ar užrašas padės lengvai pastebėti, kuriuos konservus reikėtų suvartoti pirmiausia, ir nebereikės spėlioti, kada jie buvo pagaminti.
Daugiau dėmesio higienai bei maisto saugai tikrai padės užtikrinti, kad vasaros gėrybės išliktų kokybiškos, saugios vartoti ir džiugintų ant stalo net po kelių mėnesių.
