
„Kovo 29-oji be galo reikšminga Lietuvai, nes tapusi kolektyvinės gynybos organizacijos nare, Lietuva įgijo labai svarbias saugumo garantijas, kurios ir šiandien išlieka aktualios, o Lietuva ir toliau bus aktyvi ir patikima sąjungininkė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Lietuvai minint 14-ąsias įstojimo į NATO metines.
Per 14 metų tapusi visaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare Lietuva ir toliau prisideda prie pagrindinių NATO užduočių – kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir bendradarbiavimu grindžiamo saugumo užtikrinimo. Kartu reaguodama į saugumo pokyčius, Lietuva šiandien plėtoja nacionalinius gynybos pajėgumus, užtikrina indėlį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose.
Narystė iki ir po Rusijos agresijos Ukrainoje
Dar iki narystės NATO Lietuva buvo saugumo teikėja – mūsų kariai dalyvavo NATO vadovaujamose tarptautinės operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Albanijoje. Iki Rusijos agresijos Ukrainoje pagrindinis NATO buvimas Baltijos šalyse buvo NATO oro policijos misija, sauganti Baltijos šalių oro erdvę taikos metu. 2004 m. kovo 29 d. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileidę Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, pradėjo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Nuo Lietuvos įstojimo į NATO 2004 m. iki 2014 m. NATO daug dėmesio skyrė operacijoms. Lietuvos kariai dalyvavo tarptautinėse operacijose, Afganistane, Irake, Pakistane. Tai atnešė neįkainojamos patirties ir pripažinimą tarp sąjungininkių.
2004 – 2013 metais NATO daug dėmesio ėmė skirti krizių valdymui, prasidėjo diskusijos apie naujus saugumo iššūkius – energetinį, kibernetinį saugumą. Atsiradus ir ekspertizės poreikiui, nuo 2012 m. Vilniuje pradėjo veikti NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, užtikrinantis ekspertizę operaciniais energetinio saugumo klausimais.
Situacija drastiškai pasikeitė po Rusijos agresijos Ukrainoje 2014 m. pavasarį. Tuomet NATO nedelsiant reagavo į Rusijos veiksmus – papildomais naikintuvais Šiauliuose ir Amaryje (Estijoje) sustiprino NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Ir ne veltui. Nuo agresijos Ukrainoje pradžios vis dažniau NATO naikintuvai buvo keliami reaguoti į karinius Rusijos orlaivių priartėjimus prie Baltijos valstybių sienų. Tokių pakilimų skaičius nuo Rusijos agresijos Ukrainoje ypač išaugo ir toliau nemažėja.
2014 m. NATO vadovai susitikime Velse patvirtinto būtinybę užtikrinti rotacinių sąjungininkių vienetų buvimą Baltijos regione. Taip pat aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse įsteigė nuolatinio buvimo NATO pajėgų integravimo vienetus, kurie prireikus užtikrintų atvykstančių NATO pajėgų priėmimą. Pirmasis toks vienetas nuo 2015 m. rugsėjo sėkmingai veikia ir Vilniuje.
2016 m. liepą NATO vadovų susitikime Varšuvoje buvo nuspręsta dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje ir jau 2017 m. pradžioje Rukloje inauguruotos ir šiandien Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ dalimi tapusios daugiau nei 1 tūkst. karių daugianacionalinės pajėgos, vadovaujamos Vokietijos. Atgrasymui ir gynybai skirtoms priešakinėms pajėgoms Lietuvoje karinį personalą, ginkluotę ir techniką be Vokietijos teikia Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Kroatija, Islandija, Prancūzija ir Liuksemburgas.
Todėl šiandien Lietuva turi ne tik Aljanso saugumo garantijas, bet ir patikimas sąjungininkų karines pajėgas, gebančias nedelsiant reaguoti kartu su Lietuvos kariuomene.
Lietuva nėra saugumo vartotoja, ji – patikima NATO sąjungininkė
Lietuva nuo pat pradžių buvo ne saugumo vartotoja, o prisidedanti prie saugumo užtikrinimo pastangų – Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didina finansavimą gynybai, modernizuoja ir vysto savo kariuomenę, plėtoja infrastruktūrą. Mūsų kariai dalyvauja NATO operacijose ir misijose ir dažnai nusipelno pagarbos ir pagiriamųjų žodžių dėl profesionalumo ir drąsos. Kaip pavyzdys, vadovavimas vienai iš NATO tarptautinių saugumo paramos operacijos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupių net aštuonerius metus (2005-2013 m.) buvo didelis iššūkis Lietuvai, bet jį Lietuva labai sėkmingai įveikė. Kita vertus, būtent tarptautinėse operacijose, kur vyksta kariniai konfliktai, ir yra geriausias būdas tobulinti savo amatą – karybą. Tai neįkainojama patirtis mūsų kariams. Jie įgyja praktinių įgūdžių, realiai patikrina tai, ką išmoksta pratybose ir mokymuose.
Karinių oro pajėgų transporto lėktuvai taip pat sėkmingai transportuodavo kontingentus į operacijų rajonus. Karinių jūrų pajėgų laivai dalyvauja NATO budinčio laivyno pajėgose (angl. Standing Naval Forces) minų paieškos ir nukenksminimo laivų nuolatinės parengties junginio SNMCMG1veikloje. Skiriami pajėgumai į NATO greitojo reagavimo pajėgas. Lietuvos karininkai tarnauja įvairiuose NATO štabuose ir vadavietėse. Lietuva prisideda prie NATO stiprinimo visomis savo galimybėmis ir dėl to buvo ir yra vertinama.
Kartu nuo pat narystės NATO pradžios Lietuva kėlė ir regiono saugumo klausimus. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvauja politinėse ir karinėse diskusijose NATO. Mūsų šalies atstovų patirtis ir žinios nuolat buvo aukštai vertinamos. Be to, galime dalytis gerąja patirtimi. Mūsų žinios apie regione kylančius saugumo iššūkius ir grėsmes, taip pat patirtis nacionalinio atsparumo užtikrinimo klausimais yra vertinama.
Nauji iššūkiai
Per visus 14 Lietuvos narystės metų kito ir pats Aljansas, priimdamas iššūkius ir adaptuodamasis prie saugumo iššūkių. Visgi svarbiausias iššūkis – Rusijos agresyvi laikysena ir kariniai veiksmai, kurie destabilizavo saugumo padėtį regione. Tai privertė atsigręžti prie savo ištakų – atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo. Jau minėti NATO vadovų susitikimai Velse (2014 m.) ir Varšuvoje (2016 m.) patvirtino eilę svarbių sprendimų, įskaitant NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Turime stiprinti atsako kolektyvinės gynybos situacijoje pajėgumus. Tą nuolatos ir darome. Be to, kariuomenių vadai, gynybos ministrai susitinka reguliariai aptarti saugumo padėties, įvertinti priimtų sprendimų įgyvendinimo progresą, vykdomos veiklos efektyvumą, ir priimti naujus sprendimus atgrasymui ir gynybai, atsako iššūkiams už NATO ribų tobulinti.
Šiandien Aljansas, taip pat ir Lietuva, susiduria ir su nekonvencinio pobūdžio iššūkiais. Kibernetinės, informacinės atakos tampa dideliu iššūkiu hibridiniame kare. Dėl to NATO yra parengusi atsako į hibridines grėsmes strategiją, valstybės politiškai įsipareigojo stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus. Taip pat bendradarbiaujama su Europos Sąjunga, kad koordinuojantis pasirengimą atsakui į hibridines grėsmes, būtų stiprinamas šalių nacionalinis atsparumas nekonvencinėms grėsmėms.
Tačiau saugumo grėsmės regione išlieka ir turime reguliariai rengtis į jas atsakyti. Nes aiški žinia, kad Aljansas nedelsiant reaguos į karinę agresiją, užtikrina patikimą atgrasymą.
Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis. Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.
Man tik neaišku, kodėl nevyko referendumas dėl įstojimo į NATO? Juk visais be galo reikšmingais atvejais jie turi būti rengiami! Kaip Konstitucijoje suformuluota? – ”Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad ši data „ be galo reikšminga Lietuvai“.
Turbūt, esi koloradas-vatnikas? Norėtum, kad Rusija „išvaduotų“, bet kai esame NATO, tai Rusija negali ir tau belieka nepatenkintam zirzti „kodėl neįvyko referendumas“… Nepasisekė šiuo klausimu tau…
Kad Rusija negali mūsų okupuoti – tuo džiaugiuosi. Kad valdžiai nerūpi rinkėjų nuomonė svarbiais valstybei ir tautai klausimais – tuo esu labai nepatenkintas.
Aš tai nieko prieš, kad Lietuva yra NATO narė. Be abejo, tai yra patikima gynyba nuo Rusijos, kuri yra pati didžiausia grėsmė mūsų valdžiai (vos neparašiau valstybei). Bet lietuvių tautai didžiausios grėsmės šiandien yra: nutautėjimas, demografinė katastrofa, polonizacija ir islamizacija. Kas mus gina nuo šitų grėsmių? Ar lietuvių tautos ginti kaip visada, nebūtina?
Reikia gintis patiems nuo visų šitų polonizacijų,suanglėjimo,liberalizmo,islamo, feminizmo ir tt.Niekas kitas mūsų nuo to neapgins…