Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą

Rugpjūčio 25 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Valteris Šteinmejeris (Frank Walter Steinmeier). Čia jie susitiko su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, kuriai vadovauja Vokietija, kariais. Rukloje prezidentus lydėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą. Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų pulko dalinys yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kuris parodo, jog grėsmes su mūsų NATO partneriais suvokiame vienodai, o tai – būtina sąlyga tolimesniam saugumo stiprinimui Europoje“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Svarbiems svečiams NATO pulko dalinio kariai surengė pristatymą apie kovinės grupės veiklą, užduotis, pakvietė apžiūrėti daugianacionalinio vieneto karinę techniką.

NATO priešakinių pajėgų pulko dalinio kovinė grupė Lietuvoje išdėstyta nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 250 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra pasirengusi ir pajėgi atgrasyti, o prireikus kartu su nacionalinėmis pajėgomis nedelsiant reikiamais veiksmais atsakyti į bet kokį puolimą. Pulko dalinio kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Šiuo metu Lietuvoje jau įkurdinta jau antra Vokietijos karių pamaina.

NATO priešakinių pajėgų pulko dalinys yra tiesioginis atsakas į piktus karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo būklės nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas išdėstyti NATO priešakinių pajėgų pulko dalinį prie rytinių NATO sienų, buvo priimtas pernai liepą, Varšuvoje, NATO viršūnių susitikime, Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.

Šiandien, atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų pavojų visoms. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.

Save