NATO viršūnių susitikimo metu liepos 8 d. Lietuva ir Norvegija pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo Norvegijos vystomoje standartizuotų daugiafunkcinių karinių laivų programoje. Šis dokumentas sudaro pagrindą Lietuvos jūrinės pramonės ir technologinių kompetencijų stiprinimui, Lietuvos įsitraukimui į jau vystomą sąjungininkų programą ir ilgalaikiam Karinių jūrų pajėgų pajėgumų vystymui.
„Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, svarbu ne tik atnaujinti Karinių jūrų pajėgų platformas, bet visų pirma kurti ilgalaikę pramoninę ir technologinę bazę Lietuvoje. Bendradarbiavimas su Norvegija leidžia mums prisijungti prie jau vystomos, patikimos programos, įtraukti Lietuvos įmones į laivų statybos ir sistemų integracijos darbus, o kartu – įgyti šiuolaikiškus ir su oro gynyba sąveikaujančius jūrinius pajėgumus“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vieninga platforma
Norvegijos standartizuotų laivų programos esmė – vietoje daugiau kaip 10 skirtingų laivų klasių sukurti vieningą, modulinę platformą, kurią galima greitai perkonfigūruoti skirtingoms operacinėms užduotims, taip reikšmingai mažinant eksploatacijos ir modernizavimo kaštus per visą laivų gyvavimo ciklą.
Priklausomai nuo įrengtų modulių, tas pats laivo korpusas galėtų vykdyti pakrantės ir oro gynybos užduotis, valdyti ir paleisti dronus bei vykdyti antidroninę gynybą, veikti kaip elektroninės kovos ir žvalgybos platforma.
Taip pat teikti ugnies paramą sausumos pajėgoms nuo jūros, statyti jūrines minas arba vykdyti išminavimo operacijas pasitelkiant modulinius minų paieškos ir neutralizavimo sprendimus, saugoti jūrinių komunikacijos kelių saugumą bei povandeninę ir antvandeninę kritinę infrastruktūrą, taip pat kovoti su priešo pajėgomis, naudojant priešlaivines raketų sistemas.
Lietuvos poreikis – keturi daugiafunkciai moduliniai laivai ir su jais susiję moduliniai minų paieškos ir neutralizavimo sistemų pajėgumai. Tokie laivai leistų užtikrinti Karinių jūrų pajėgų operacinių užduočių tęstinumą, sustiprinti sąveikumą su NATO sąjungininkais ir išvengti pajėgumų spragos po 2030 metų.
Lietuvai šis bendradarbiavimas visų pirma svarbus kaip galimybė stiprinti šalies jūrinę pramonę, laivų statybos, sistemų integracijos ir technologines kompetencijas. Planuojama, kad ne mažiau kaip 30 proc. projekto vertės galėtų būti įgyvendinta Lietuvoje, įtraukiant į darbus šalies laivų statybos ir gynybos pramonės įmones, taip pat aukštųjų technologijų, sensorių, komunikacijų, kabelių integracijos, vamzdynų, vidaus interjero ir kitų specializacijų bendroves.
Parengta pagal KAM pranešimą
