NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija

Nepaisant prieš susitikimą tvyrojusios įtampos dėl JAV prezidento Donaldo Trampo pasisakymų apie Grenlandiją, Europos gynybą ir NATO ateitį, Ankaroje liepos 7-8 dienomis vykęs Aljanso viršūnių susitikimas baigėsi vieningu valstybių vadovų pareiškimu. NATO dar kartą patvirtino kolektyvinės gynybos principą, Rusiją įvardijo ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, o Ukrainai numatė apie 70 mlrd. eurų karinės paramos.

Ankaros viršūnių susitikimas buvo laikomas vienu svarbiausių per pastaruosius kelerius metus, nes turėjo atsakyti į klausimą, ar pasikeitus JAV administracijai Aljansui pavyks išlaikyti politinę vienybę ir tęsti paramą Ukrainai. Galutiniai sprendimai parodė, kad esminiais saugumo klausimais NATO išliko vieninga.

Galutinėje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje visos Aljanso valstybės dar kartą patvirtino įsipareigojimą penktajam Vašingtono sutarties straipsniui – principui, kad vienos narės užpuolimas laikomas visų užpuolimu.

Dokumente Rusija įvardijama kaip ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, o Ukraina apibūdinama kaip svarbi transatlantinio saugumo partnerė. Taip pat sutarta šiemet Ukrainai skirti apie 70 mlrd. eurų karinės paramos bei siekti išlaikyti bent tokį pat paramos lygį ir kitais metais.

Trampas patvirtino JAV įsipareigojimus NATO

Nors dar prieš prasidedant susitikimui D. Trampas kritikavo kai kurias Europos sąjungininkes dėl gynybos išlaidų, kartojo siekį perimti Grenlandijos kontrolę ir užsiminė apie galimą JAV pajėgų mažinimą Europoje, galutinis susitikimo rezultatas buvo gerokai nuosaikesnis.

Deklaraciją pasirašė ir Jungtinės Valstijos, taip dar kartą patvirtindamos savo įsipareigojimus kolektyvinei NATO gynybai.

Pasibaigus viršūnių susitikimui NATO generalinis sekretorius Markas Riutė pabrėžė, kad Aljanse vyravo „didžiulis vienybės jausmas“, o Europos valstybės ir Kanada prisiima vis didesnę atsakomybę už bendrą gynybą.

Susitikime su Zelenskiu – svarbus pažadas dėl „Patriot“

Vienas svarbiausių viršūnių susitikimo įvykių tapo D. Trampo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.

JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtonas ketina suteikti Ukrainai licenciją gaminti raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“. Tai galėtų padėti spręsti kritinę priešraketinės gynybos raketų stokos problemą ir ilgainiui sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo tiesioginių tiekimų iš Jungtinių Valstijų.

D. Trampas taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos būtų pasirengusios įsigyti Ukrainoje gaminamų bepiločių orlaivių, pripažindamas sparčią Ukrainos gynybos pramonės pažangą karo sąlygomis.

Lietuva – NATO gynybos finansavimo lyderė

Ankaroje paskelbti ir naujausi NATO šalių gynybos finansavimo duomenys.

Pagal 2026 metų planuojamas išlaidas Lietuva su 5,33 proc. bendrojo vidaus produkto išlieka pirmoje vietoje tarp visų NATO narių. Už jos rikiuojasi Estija, Latvija ir Lenkija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva siekia ne tik didžiausių investicijų į gynybą, bet ir konkrečių sprendimų dėl rytinio NATO flango stiprinimo. Vienu svarbiausių susitikimo rezultatų jis įvardijo sprendimą Baltijos šalyse vykdomą NATO oro policijos misiją pertvarkyti į oro gynybos misiją, kuri turėtų suteikti daugiau reagavimo galimybių galimų grėsmių atveju.

Prezidentas Gitanas Nausėda: taika užtikrinama tik per stiprybę

NATO viršūnių susitikime kalbėjęs Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Ankara turi tapti Aljanso susitelkimo, vienybės ir ryžto simboliu.

„Dėl Rusijos mes nepuoselėjame jokių iliuzijų – ji gerbia tik karinę galią. Tačiau karinė galia – tai ne vien ginkluotė ar technika. Kremlius taip pat gerbia tvirtą politinę valią. Patikimas atgrasymas remiasi abiem šiais elementais“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis svarbiausias NATO uždavinys yra stiprinti kolektyvinę gynybą ir atgrasymą.

„Jei norime gyventi taikoje, privalome investuoti į gynybą ir atgrasymą“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat išskyrė vieną svarbiausių Ankaros susitikimo sprendimų Baltijos regionui – NATO oro policijos misijos pertvarkymą į oro gynybos misiją.

„Perėjimas nuo oro policijos misijos prie oro gynybos misijos yra istorinis pasiekimas. Sąjungininkų oro pajėgų buvimas, pasirengus ginti, siunčia aiškią žinią Maskvai“, – teigė šalies vadovas.

Prezidento duomenimis, Lietuva šiemet pagrindinėms gynybos reikmėms skiria 5,38 proc. BVP, o kartu su dvejopos paskirties infrastruktūros ir atsparumo finansavimu bendros išlaidos gynybai ir saugumui siekia beveik 7 proc. BVP, taip gerokai viršydamos NATO Hagos viršūnių susitikime prisiimtus įsipareigojimus.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad stipresnė Europos atsakomybė už savo saugumą neturi silpninti transatlantinio ryšio, o priešingai – jį sustiprinti. „Mūsų tikslas – stipri Europa stiprioje NATO. Kartu esame stipresni, nei veikdami atskirai. Tai dvipusės krypties įsipareigojimas“, – sakė G. Nausėda.

Baigdamas kalbą G. Nausėda pabrėžė, kad būtent „taikos užtikrinimas per stiprybę turi tapti naujuoju NATO kelrodžiu“, o ilgalaikis euroatlantinis saugumas neįmanomas be tolesnės paramos Ukrainai.

Ką Ankaros sprendimai reiškia Lietuvai?

Lietuvai Ankaros viršūnių susitikimo rezultatai turi ne vien simbolinę, bet ir labai konkrečią praktinę reikšmę. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje netrūko svarstymų, ar Jungtinės Valstijos išliks tvirtai įsipareigojusios NATO, ar nebus silpninamas penktojo straipsnio veikimas ir ar Europa neliks viena prieš augančią Rusijos grėsmę. Galutinė viršūnių susitikimo deklaracija šias abejones bent kol kas išsklaidė – kolektyvinės gynybos principas dar kartą vieningai patvirtintas visų 32 Aljanso valstybių vadovų.

Lietuvai ypač svarbu, kad Rusija deklaracijoje aiškiai įvardyta kaip ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui. Tai reiškia, kad NATO ir toliau planuos savo pajėgų vystymą pirmiausia atsižvelgdama į grėsmes rytiniame flange, kuriam priklauso ir Baltijos valstybės.

Ne mažiau reikšmingas sprendimas – NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse pertvarkymas į oro gynybos misiją. Nors kasdienėje veikloje pokyčiai gali būti mažai pastebimi, kariniu požiūriu tai suteikia daugiau įgaliojimų greičiau reaguoti į oro erdvės pažeidimus ir galimas grėsmes. Pastaraisiais metais, kai prie Lietuvos sienų vis dažniau pasirodo įvairūs bepiločiai orlaiviai ir daugėja karinių provokacijų, toks sprendimas tampa ypač aktualus.

Ankaroje dar kartą išryškėjo ir Lietuvos vaidmuo pačiame Aljanse. Pagal 2026 metų planuojamas gynybos išlaidas – 5,33 proc. bendrojo vidaus produkto – Lietuva pirmauja tarp visų NATO valstybių. Tai ne tik sustiprina Lietuvos autoritetą sprendžiant saugumo klausimus, bet ir leidžia tikėtis didesnio sąjungininkų pasitikėjimo bei dėmesio mūsų regiono gynybos poreikiams.

Svarbi ir tęsiama parama Ukrainai. Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos gebėjimo stabdyti Rusijos agresiją. Todėl NATO įsipareigojimas ir toliau skirti dešimtis milijardų eurų karinei paramai bei stiprinti Ukrainos oro gynybą atitinka ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Nors politinių nesutarimų tarp sąjungininkų dėl Grenlandijos, Artimųjų Rytų ar gynybos finansavimo išlieka, Ankaros susitikimas parodė, kad esminiais kolektyvinės gynybos klausimais NATO tebėra vieninga.

Todėl svarbiausia Ankaros viršūnių susitikimo žinia Lietuvai – nepaisant politinių nesutarimų tarp sąjungininkų, NATO ir toliau išlieka vieninga, kolektyvinės gynybos principas nėra kvestionuojamas, o rytinio Aljanso flango stiprinimas išlieka vienu svarbiausių bendros gynybos prioritetų.

Politologas: kalbos apie NATO žlugimą nepasitvirtino

Politologas Linas Kojala, apibendrindamas Ankaros susitikimą, pažymėjo, kad nepaisant politinių nesutarimų ir sudėtingų diskusijų, NATO išliko vieningas.

Jo vertinimu, praktiniu požiūriu Aljansas, nepaisant politinių įtampų, išlieka vieningas ir šiandien yra stipriausias nuo Šaltojo karo laikų – Europos valstybės ir Kanada sparčiai didina investicijas į gynybą, o Lietuva pagal gynybos finansavimą jau tapo viena Aljanso lyderių.

Pasak L. Kojalos, nors politinių nesutarimų dėl Grenlandijos, JAV karių buvimo Europoje ar kitų klausimų išlieka, kalbos apie NATO silpnėjimą ar žlugimą nepasitvirtino.