Seimas apsisprendė dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose

Seimas, 87 parlamentarams vieningai balsavus už, priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ (projektas Nr. XIIIP-1048(2).

Priimtu teisės aktu Seimas apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, sudarytų iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, siuntimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dalyvauti karinėse operacijose.„Dalyvavimas tarptautinėse operacijose – tai priemonė įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus tarptautiniam saugumui ir stiprintiNATO kolektyvinę gynybą, Europos Sąjungos bendrojo saugumo ir gynybos politiką, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą. Jei norime, kad mus kažkas gintų, mes taip pat turime prisidėti prie kitų gynybos, kitų interesų. Būdami gavėjai tos naudos prisidedame tiek, kiek galime, tiek atsižvelgiant į mūsų ekonominį išsivystymą, tiek į mūsų gynybinius pajėgumus, kariuomenės pajėgumus, tiek į esamą saugumo situaciją Lietuvoje. Išlaikomas visiškas balansas“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, sudaryti iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, siunčiami dalyvauti:

1) NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama“ – iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

2) NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosovo Respublikoje – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

3) Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – iki 30 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

4) Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

5) Europos Sąjungos karinėje operacijoje Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija Sophia“ – iki 20 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

6) Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėse operacijose „Įgimtas ryžtas ir „Spartiečio skydas“ – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

7) NATO programose Irako Respublikoje ir Jordanijos Hašimitų Karalystėje – iki 10 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;

8) karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.