Gruodžio 8 d., Liepojoje (Latvija), susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai, aptarė svarbiausius ateinančių metų Baltijos šalių gynybos politikos svarbiausius darbotvarkės klausimus – tolesnę NATO adaptaciją, Europos Sąjungos (ES) saugumo iniciatyvų įgyvendinimą bei glaudų bendradarbiavimą su sąjungininkais užtikrinant Baltijos regiono saugumą.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Estijos gynybos ministras Jurijus Luikis (Jüri Luik) bei Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis) aptarė regioninį saugumą bei Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Praėję metai išskirtiniai saugumo situacijos pokyčių prasme: sėkmingai įgyvendintas vienas Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimų – NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, pradėtos svarbios ES saugumo stiprinimo bei NATO-ES bendradarbiavimo iniciatyvos. Vienodas išorinių grėsmių vertinimas tarp partnerių padėjo sustiprinti NATO rytinių sienų saugumą bei Baltijos valstybių teritorinį nedalomumą, tad ateinančiais metais turime užsitikrinti pradėtų saugumo iniciatyvų tąsą ir siekti dar didesnės NATO sąjungininkų, ypač JAV, paramos“, – sako R. Karoblis. JAV siūlo naujajame JAV gynybos biudžete skirti papildomus 100 mln. JAV dolerių saugumo stiprinimui Baltijos šalyse.
Lietuva, nuo kitų metų pradžios, taip pat perima pirmininkavimą Baltijos šalių gynybos ir saugumo bendradarbiavimui. Pasak R. Karoblio, pirmininkavimo metu Lietuva sieks užtikrinti tinkamą Baltijos šalių pasirengimą kitąmet vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame turėtų būti galutinai sutarta dėl naujos NATO vadovavimo struktūros. „Paprastesnis sąjungininkų judėjimas kertant sienas išlieka svarbus tiek regioniniame, tiek viso Aljanso bei Europos Sąjungos kontekste, tad sieksime užtikrinti supaprastintą pajėgų Europoje judėjimą, šalinant administracinius, teisinius ir fizinius barjerus“, – pabrėžė R. Karoblis. Pasak krašto apsaugos ministro, stiprinant Aljanso gynybinę ir atgrasymo laikyseną, Baltijos šalims taip pat svarbu išlaikyti vieningą poziciją dėl paramos iš oro ir jūros Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui bei siekti spartesnio konkrečių NATO sprendimų įgyvendinimo.
Ministrai pabrėžė, jog jau nuo 2018 m., visos Baltijos šalys gynybai skirs 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Jie taip pat pabrėžė, jog modernizuojant Baltijos šalių kariuomenes, pasiekta nemenka pažanga, tačiau pripažino, jog būtina tolesnė modernizacija. Ministrai pažymėjo, kad pakankamas gynybos finansavimas yra būtinas užtikrinant Aljanso saugumą, ir pakartojo, jog 2 proc. kartelė jokiais būdais nėra finansavimo lubos.
Iš Latvijos pirmininkavimą Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimui perimantis R. Karoblis padėkojo R. Bergmaniui už sėkmingo bendradarbiavimo užtikrinimą: „2017 metais Baltijos šalių bendradarbiavimas dar labiau sustiprėjo. Jo svarbą jaučiame visi, nes glaudžiai dirbdami išvien šiame regione pasiekiame puikių rezultatų“.
