Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvauja Turkijos sostinėje Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, kad Ankaros viršūnių susitikimas turi tapti Aljanso susitelkimo, vienybės ir ryžto susitikimu. Taip pat labai svarbu, kad vieningai pabrėžiame Rusijos ilgalaikę grėsmę euroatlantiniam saugumui ir stabilumui.
„Dėl Rusijos mes nepuoselėjame jokių iliuzijų – ji gerbia tik karinę galią. Tačiau karinė galia – tai ne vien ginkluotė ar technika. Kremlius taip pat gerbia tvirtą politinę valią. Patikimas atgrasymas remiasi abiem šiais elementais“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad šioje geopolitinėje situacijoje mūsų visų bendras uždavinys yra Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimas. „Jei norime gyventi taikoje, privalome investuoti į gynybą ir atgrasymą“, – pabrėžė Prezidentas.
Prezidento teigimu, atgrasymas veiksmingiausias tuomet, kai Europos ir JAV kariai petys į petį tarnauja NATO rytiniame flange. Lietuva, pasak šalies vadovo, daug investuoja į priimančiosios šalies paramą, sudarydama geriausias įmanomas sąlygas sąjungininkų kariams mūsų šalyje.
Kalbėdamas apie naująjį NATO oro gynybos planą, Prezidentas pabrėžė, jog į oro gynybą per artimiausius metus Lietuva investuos 2 mlrd. eurų, iš jų 700 mln. eurų – į kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus.
„Perėjimas nuo oro policijos misijos prie oro gynybos misijos yra istorinis pasiekimas. Sąjungininkų oro pajėgų buvimas, pasirengus ginti, siunčia aiškią žinią Maskvai. Esame dėkingi visoms prie šios misijos prisidedančioms valstybėms“, – sakė Lietuvos vadovas.
Prezidentas akcentavo, jog Lietuva yra viena iš NATO lyderių pagal gynybos finansavimo mastą. „Šiais metais pagrindinėms gynybos reikmėms skiriame 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto, o dar 1,5 proc. – su gynyba susijusiai dvejopos paskirties infrastruktūrai ir atsparumui stiprinti. Iš viso mūsų išlaidos gynybai ir saugumui siekia beveik 7 proc. bendrojo vidaus produkto – gerokai viršydamos Hagos viršūnių susitikime prisiimtą įsipareigojimą“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat nurodė, jog siekdama finansinius įsipareigojimus kuo greičiau paversti realiais kariniais pajėgumais, Lietuva investuoja į pažangiausią ginkluotę, įsigyjamą iš JAV ir Europos sąjungininkių, sparčiai didėja į kariuomenę stojančių žmonių skaičius, o iki 2030 metų planuojama suformuoti gynybai parengtą kovinę diviziją.
„Taikos užtikrinimas per stiprybę turi tapti naujuoju NATO kelrodžiu. Mes, europiečiai, turime petys į petį dirbti su amerikiečiais, kad būtų sklandžiai perskirstyta atsakomybė Aljanse ir Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą. Mūsų tikslas – stipri Europa stiprioje NATO. Kartu esame stipresni, nei veikdami atskirai. Tai dvipusės krypties įsipareigojimas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas akcentavo, jog euroatlantinis saugumas nebus visavertis be Ukrainos. „Mūsų parama Ukrainos kovai už laisvę yra geriausia investicija į teisingą ir ilgalaikę taiką. Mes privalome tęsti paramą Ukrainai. Lietuva pritaria bendram sąjungininkų įsipareigojimui skirti 70 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainos gynybos reikmėms 2026 metais ir tokiu pačiu mastu tęsti 2027 metais. Lietuva prie šio įsipareigojimo nuosekliai prisideda ir prisidės ateityje, įskaitant karinės įrangos įsigijimą iš JAV pagal PURL iniciatyvą“, – sakė šalies vadovas.
„Esu įsitikinęs, kad kartu su JAV užtikrinsime, jog Europa ir ateities kartoms išliktų taikos, saugumo ir vilties žemynu. Paverskime tai tikrove kartu“, – teigė Lietuvos vadovas.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
