Krašto apsaugos ministerija parengė naują Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje.
Šiuo metu galiojanti Karo padėties įstatymo redakcija buvo patvirtinta prieš 17 metų. „Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl galiojanti įstatymo redakcija nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje, tad atnaujinamas įstatymas – visos su krašto gynyba susijusios įstatyminės bazės peržiūros dalis“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Jo teigimu, dar 2000 m. patvirtintas įstatymas buvo nepakankamai išsamus, kai kurie karo metu svarbūs teisiniai santykiai buvo reglamentuojami fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir ES teisės nuostatų.
„Naujoji redakcija, kuri šiuo metu yra pateikta derinti kitoms valstybės institucijoms, nustato atsakomybes ir procedūras ir aiškiai reglamentuoja valstybės funkcionavimą karo padėties atveju“, – sako R. Karoblis. Joje detalizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų kompetencija bei sudaromos teisinės sąlygos greitai ir efektyviai pradėti valstybės gynybą bei papildoma ginkluotųjų pajėgų sudėtis, į ją įtraukiant Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius bei vidaus reikalų sistemos institucijas.
Ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu neokupuotose teritorijose Ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami ir koviniai asmenų ir jų organizuoto pasipriešinimo vienetai, o okupuotuose teritorijose – veikiantys partizanų vienetai. Naujoje įstatymo redakcijoje suvienodinamas visų Ginkluotųjų pajėgų narių statusas, atsakomybės bei socialinės garantijos.
Taip pat nustatomos naujos specialiosios priemonės, kurios padėtų užtikrinti valstybės funkcionavimą karo padėties metu – karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, draudimas nutraukti ūkinę veiklą tam tikriems ūkio subjektams, galimybė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas, supaprastintas biudžeto asignavimų paskirstymas ir buhalterinė apskaita.
