
Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, susitikęs su krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais, pagyrė Lietuvą už gynybos finansavimo didinimą ir pastangas stiprinti saugumą regione. NATO vadovas taip pat pabrėžė, jog Lietuva, didindama gynybos finansavimą, stiprina viso Aljanso pasiryžimą stiprinti kolektyvinę gynybą.
Tai pirmasis J. Stoltenbergo vizitas į Lietuvą nuo istorinio Varšuvos sprendimo dislokuoti NATO padalinius Baltijos šalyse ir Lenkijoje, ir žymi šio istorinio žingsnio įgyvendinimą. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių, kurioje NATO batalionas jau yra visiškai sukomplektuotas. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, būtinybė nuolat dislokuoti NATO karinius padalinius prie rytinių NATO sienų vos prieš trejus metus būtų atrodžiusi nereali, tačiau šiandien, Rusijos agresyvių veiksmų akivaizdoje, tai – svarbi ir būtina atgrasymo priemonė, kuri demonstruoja NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. J. Stoltenbergas pabrėžė, jog reikia siekti visapusiškai užtikrinti Varšuvoje ir Briuselyje priimtų saugumo stiprinimo sprendimų įgyvendinimą.
„Šiandien NATO išpildo pažadą, duotą prieš metus viršūnių susitikime Varšuvoje. Pažadą dislokuoti keturis daugiataučius batalionus Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje, siekiant apginti mūsų aljansą, atgrasyti agresiją ir išlaikyti taiką“, – Jensą Stoltenbergą citavo organizacijos atstovai spaudai.
„NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje yra vienas svarbiausių Varšuvoje priimtų sprendimų Lietuvai, kuris ženkliai sustiprina saugumą ir stabilumą regione, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tačiau Lietuva turi pati demonstruoti pasiryžimą gintis ir stiprinti savo karinius pajėgumus – tik taip galime užsitikrinti sąjungininkų paramą, o tai reiškia, jog privalome vykdyti savo, kaip NATO narės, gynybos finansavimo įsipareigojimus“.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sakė, jog atgrasymo ir gynybos stiprinimas Rytuose ir vieningas Aljanso atsakas į kitas, visu pirma, terorizmo keliamas grėsmes, demonstruoja solidų NATO pasirengimą atremti šiandienos grėsmes saugumui.
Susitikimo metu ministrai R. Karoblis ir L. Linkevičius su NATO vadovu taip pat aptarė regiono saugumą ir gynybos klausimus, viso Aljanso pasirengimą kolektyvinei gynybai ir gebėjimą atsakyti į kitus šiandienos saugumo iššūkius.
Naujausias O. Stouno dokumentinis filmas (visos serijos) Paskelbta: 2017-06-19 18:22Autorius: ekspertai . euVienas žymiausių pasaulio režisierių Oliveris Stounas (Oliver Stone) sukūrė keturių dalių dokumentinį filmą apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „The Putin Interviews“.
Ir dėl ko konkrečiai reikia jį peržiūrėti? Kas nori rusiškos propagandos klausytis, gali tą daryti ir be vertimo į anglų kalbą – absoliuti dauguma koloradikų rusiškai supranta. Stouno produkcija skirta kiauriems liberastikams į vakarus nuo mūsų. 😉
Grįžtant nuo koloradinių kliedesių prie temos: tie du procentai gynybai yra nieko verti. Visiškai. Ir bus nieko verti, kol valstybės (valdžios+masinės dezinformacijos priemonių) politika bus klykauti apie Rusijos grėsmę, tuo pačiu metu tiesiog verčiantis per galvą, kad niekas nenorėtų nuo tos grėsmės ginti. Čia ne mano mintys – aš perfrazuoju prof. V. Radžvilą, kurio nuomonei šiuo klausimu visiškai pritariu. Kaip ir šitai: “Vien tam, kad išliktų prie valdžios lovio, neveikiančių „Rusijos sulaikymo strategijų“ kūrėjai žaidžia valstybės likimu, nes kur reikia ir kur nereikia baugindami šiam klausimui jautrius rinkėjus jie pasiekė, kad net racionaliausi ir pagrįsčiausi argumentai dėl visiškai realių Rusijos keliamų grėsmių pradėti laikyti kone psichinės ligos, dažniausiai vadinamos „rusofobija“, apraiškomis. Šiomis dienomis šis žaidimas pakilo į naujas „aukštumas“ – tos pačios Rusijos kortos jau išdrįsta griebtis net kaip įrankio užgniaužti Lietuvoje demokratiją.” (Vytautas Radžvilas. Rusijos korta). Kas pasikeitė nuo 2014 m.?
P.S. Koloradikams, prieš pradedant džiūgauti, siūlau perskaityti VISĄ Radžvilo straipsnį. Libkonams nieko nesiūlau – nes vis tiek neskaitys. 🙂