Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias

Jūratė Kielė, www.respublika.lt
2017 12 27 08:00
5
Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.
Elena Bradūnaitė-Aglinskienė | Respublika.lt. S. Žumbio nuotr.

Baigiasi 2017-ieji, artėja prie pabaigos ir renginiai, skirti Kazio Bradūno metams paminėti. Per visą Lietuvą jų nuvilnijo dešimtys – nuo iškilmingo minėjimo Valdovų rūmuose iki šiltų, nuoširdžių susitikimų miestelių bibliotekose ir mokyklose. Garsaus lietuvių poeto dukrai, žinomai antropologei, etnologei Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, prieš dvejus metus iš išeivijos Jungtinėse Valstijose parvykusiai į Lietuvą, šie tėvo atminimui skirti metai dovanojo betarpišką pažintį su jo gimtuoju kraštu – ne tik su visomis šviesiosiomis pusėmis, bet ir su įsisenėjusiomis bėdomis, kurios jau net nebegydomos.– Ponia Elena, jums nebuvo lengva rasti laiko pokalbiui – renginys veja renginį, kartais išpuola net trys per dieną. Ar visi Kazio Bradūno metai buvo tokie intensyvūs?

– Per šiuos metus padaryta labai daug. Su didele nuostaba ir dėkingumu norėčiau kalbėti apie gimnazijų mokytojų, provincijos bibliotekų darbuotojų užsidegimą. Jų pastangomis surengta dešimtys prasmingų renginių, aš juose dalyvavau tiesiog kaip viešnia. Man buvo didžiulė dovana matyti jaunų žmonių smalsumą, jų atviras širdis ir degančias akis. Būtent dėl jaunimo tokios iniciatyvos įgyja didžiausią prasmę.

Be Seimo paskelbtų K.Bradūno metų, vargu ar būtų tiek dėmesio skirta jo kūrybai ir veiklai išeivijos kultūros gyvenime. Vasario 11-ąją, per tėvelio gimtadienį, vyko iškilmingas minėjimas Valdovų rūmuose, Lietuvos paštas išleido pašto ženklą jo 100 metų jubiliejui paminėti. Atminimo lenta ženklina namą Didžiojoje g.13, kur tėvai grįžę į Vilnių, gyveno 17 metų. Knygų mugėje buvo pristatytos trys knygos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute surengta mokslinė konferencija, skirta K.Bradūno kūrybai. Tai tik labai nedidelė renginių, skambėjusių per visą Lietuvą, sąrašo dalis. Neabejoju jų išliekamąja verte.

–  Dalyvaudama K.Bradūno jubiliejaus minėjimuose daug keliavote po šalį. Kokia Lietuva šiandien, koks jos žmogus?

– Man labai gaila, kad žmonės vis dar neišmoko pasipriešinti negerovėms. Jie mato, bet numoja ranka ir tyli. Tai sovietijos paveldas – baimė. Tada buvo toks supratimas: tik neišsišok, neatkreipk dėmesio. Tas sovietmečiu įsitvirtinęs mąstymas, kad namuose galima kalbėti, viešumoje – ne, padarė daug žalos atviresniam žmonių bendravimui. Po 27 metų laisvės lyg jau turėtume būti atviresni. Vis dėlto taip nėra. Baimė surakina žmones ne vienai, o dviem, trims kartoms į priekį, panašiai kaip alkoholizmas. Bendrai matau daug žaizdų visuomenėje, padarytų per 50 metų priverstinės sovietinės santvarkos. Didžiausia žala – prarasti pilietiškumo įgūdžiai.

Amerikoje mums nuolat buvo kalama, kad matant neteisybę reikia kalbėti. Tuo prisidėjome ir prie Lietuvos reikalo. Būdama dar visai maža, tik išmokusi angliškai rašyti, siunčiau laišką kongresmenams, prašiau, kad Lietuva nebūtų pripažinta teisėta Sovietų Sąjungos nare.

O čia žmogus buvo nužmogintas. Daugelis ir šiandien jaučiasi sraigteliais, kurie neturi jokios įtakos. Važinėdama klausinėjau vaikų, ką kalba tėvai susėdę vakare prie stalo. Sako, keikia Lietuvą, kad viskas blogai, kritikuoja. Mokyklose jauni žmonės jau daug laisvesni, labiau moka reikšti mintis nei prieš 10-15 metų. Per naktį niekas nepasikeičia. Lietuva atsities, tik tam reikia laiko.

– Į miestų sales ir ypač į mažų miestelių bendruomenes įžengę K.Bradūno metai neabejotinai pasėjo šviesos grūdą. Bet ar jums neatrodo, kad dažnai tokius renginius tiesiog užgožia visuotinis triukšmas, kuriamas kultūros pakaitalų, o ne pačios kultūros?

– Kultūros reikalai lieka antraeiliai. Susigaudyti, kur kas vyksta, – sunku, sklaida labai menka. Paprastas žmogus panardintas pigioje, plokščioje vartojimo kultūros reklamoje. Jam sunku atsirinkti, atskirti vertingus dalykus nuo menkaverčių, šalies išsilavinimo lygis smunka. Sovietmečiu žmogelis kur nors provincijoje galėjo daugiau susigaudyti, kokias knygas skaityti, kokį spektaklį pažiūrėti. Būdavo rūpinamasi kultūros, kad ir cenzūruotos, sklaida.

Šiandien labiausiai pasiekiami blizgūs žurnalai. Jaunos mergaitės auga su reklamomis, iš jų mokosi, ko reikia, kad būtum graži, patraukli. Kultūroje lieka tik pigus popsas. Dieve tu mano, ką tai reiškia tautai, kuri ir šiaip yra maža, ir dar tebemažėja, byra lyg smėlio smiltys pro pirštus. Turime laisvę rinktis? Bet kai tvanu užliejusi populiarioji kultūra, rinktis nebėra iš ko.

Mūsų intelektualinis luomas, kuris yra palaimintas priėjimu prie informacijos, neturi įgūdžių dalintis savo įdirbiu su visuomene. Ta duoklė turėtų būti privaloma. Ryšys su visuomene beveik neegzistuoja. Stebiuosi, kodėl intelektualinė sklaida tokia menka, nors kraštas mažas ir organizuoti ją turėtų būti lengviau. Išleidžiama labai prasmingų žurnalų, bet jie guli spintose, o kioskuose visur išstatytos pusnuogės panelės ant viršelių.

– Pagal neseniai paskelbtą vyresniųjų klasių moksleivių apklausą, emigruoti ketina kas trečias jaunas žmogus. Ar dar įmanoma ką nors padaryti, kad tas vyksmas būtų sustabdytas?

– Susitikusi su vaikais provincijos mokykloje, rodžiau Havajų nuotraukas, kur gyvenau, pasakojau, kad čia atvykti kviečiausi į pensiją išėjusius tėvelius, bet jie pasirinko ne Havajus, o Vilnių. Kaskart išgirsdavau klausimą: o kodėl jie čia grįžo? Taip užsimegzdavo pokalbis. Analizuodavome, ką reiškia 50 metų pragyventi egzilyje. Per savo tėvo gyvenimą pristatydavau visą išeivijos kontekstą: ką reikėjo daryti, kad išlaikytume gimtąją kalbą, kad turėtume savos literatūros leidinius ir t.t. Ten jokių kultūros ministerijų nebuvo, bet leidome knygas, ruošėme meno parodas, skyrėme premijas, rengėme jaunimui stovyklas, organizavome šokių ir dainų šventes, jaunimo kongresus, sporto varžybas.

Kas mus tuos ilgus dešimtmečius motyvavo? Mano tėvelį – trijų jo draugų Vytauto Mačernio, Mamerto Indriliūno ir Broniaus Krivicko – žūtis. Suvokdamas, koks būtų buvęs didelis jų indėlis į kultūrą, jis su milžiniška energija kibo į darbus. Sakydavo, „turiu atidirbti už tuos, kurių jau nebėra“. Leido knygas, naktimis rašė recenzijas, laiškais ragindavo kitus nenuleisti rankų, kad tik lietuvių kultūrinis gyvenimas Amerikoje nenusmuktų. Bradūnui rūpėjo sukurti kultūrinę užuovėją nuo to populiaraus globalizuoto reklaminio pasaulio, kuris į mus plūdo iš visų pusių: tik pirk, tik pirk ir pirk! Tam atsispirti padėjo įsipareigojimai lietuvybės išlaikymui. Mes jau būdami tame dideliame globalizuotame pasaulyje supratome, kad už mūsų kalbos, kultūros tęstinumą esame atsakingi mes patys, lietuviai, tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje. Niekas kitas už mus to nepadarys. Jeigu Lietuvoje būtų daugiau linksniuojama pareigos sąvoka, gal mažiau lietuvių išvažiuotų.

– Kas iš tos pusės šimtmečio senumo patirties jauniems žmonėms, kurie šiandien leidžiasi ieškoti savo kelio globalizuotame pasaulyje?

– Gali tame moderniame pasaulyje gyventi, domėtis šiuolaikiniais dalykais ir kartu išsaugoti savo tapatybę. Tereikia gerai pažinti tau perduotą kultūrą. Kai mes amerikietiškoje mokykloje išversdavome į anglų kalbą Jono Biliūno „Brisiaus galą“, visi likdavo priblokšti. Arba stebindavome negirdėtais pasakojimais apie kryžiuočius Šiaurės Europoje. Kai išsiveži pasikrovęs kultūrinę informaciją, pasidarai įdomus ir kitiems. Jei neišsiveši nieko, būsi tik eilinis pirkėjas, pavergtas vartojimo.

Emigracija sparčiai retina Lietuvą. Kai per susitikimus mokyklose klausiu, kas ruošiasi išvažiuoti, rankas pakelia beveik visa klasė. Daugelio jų šeimos nariai jau išvažiavę. Sakau, gerai, važiuokit, bet ką jūs išsivešit su savimi, kaip ten prisistatysite, kaip pasaulyje atstovausite savo šaliai? Matau iš jų akių, kad iki šiol to klausimo niekas nekėlė. Jei negalime sulaikyti emigracijos, bent padarykime, kad iš to turėtume kuo mažiau žalos, kad emigrantai mokėtų Lietuvą – jos istoriją, kultūrą – pristatyti pasauliui.

Atsimenu, mums tėveliai sakydavo: mes išvažiavome, viską praradome, jums dovanojome pasaulį, o jūsų pareiga iš šio pasaulio pasiimti viską, kas jame geriausia, bet svarbiausia – pristatyti jam Lietuvą. O kai grįšite, tą pasaulį parvešite Lietuvai.

– Ar galime turėti vilčių, kad dabartiniai emigrantai kada nors grįš ir dirbs Lietuvai, galų gale, kad jie liks lietuviais?

– Išvažiuoja jauna panelė, išteka už italo. Džiugiai išlydėdama mama net nepagalvoja, kas augins jos anūkus. O augins močiutė italė, nes ji bus šalia. Ir taip per vieną kartą dingsta kalba. Gyvendama Havajuose tai mačiau: tėvai dar kalbėjo polinezietiškai, o vaikai jau nutarę, kad nereikalinga, nepraktiška, nepragmatiška – anglų kalbos užteks, su savo vaikais kalbėjo tik angliškai. Ir taip daug liko neperduota ateinančioms kartoms. Tą patį šiandien girdžiu Lietuvoje. Džiaugiamasi, kad vaikas anglų kalbos egzaminą išlaiko geriau negu lietuvių.

Vos tik vaikui perduodamas signalas, kad jo gimtoji kalba nereikalinga, iškart viskas baigta – anūkai jos jau nesupranta. Taip savo kalbą prarado valai, airiai. Žydai, tiesa, ją atkūrė, bet tai absoliutus unikumas. Beje, mes Amerikoje labai daug mokėmės iš žydų, be tėvynės išlaikiusių savo kultūrą du tūkstančius metų. Kai kalba dingsta, tu nebeskaitai literatūros, neišmoksti dainų, nesupranti legendų. Viskas užsisklendžia. Lieka tik virtuvė – padarysi kugelį, barščius, cepelinus. Amerikoje iš viso etninio paveldo, kurį emigrantai atsiveža, dažnai lieka tik maistas.

– Kas mums dar gali įskelti meilę sau, siekį išsaugoti tai, kas mus skiria nuo viso likusio pasaulio?

– Turint laisvę sunku pasirinkti. Vieniems vienos vertybės, kitiems kitos. Tačiau būtent jos turi būti gyvenimo pagrindas. Mano tėvelis sakydavo, kad jeigu per visą gyvenimą išlaikei tas pačias vertybes, gali ramiai numirti, nes likai ištikimas tam, kas tau svarbiausia. Dabar apie vertybes kalbama labai mažai. Nežinau, ar apie jas diskutuojama šeimose, ar tėvams rūpi perduoti jas savo vaikams. Gyvename sumaištyje. Tauta yra pasimetusi laisvėje.

Kadaise indoeuropiečių kalbų mokslininkams ir studentams dėsčiau lietuvių kalbą. Kalėm vienaskaitą ir daugiskaitą, perėjom linksniuotes. Baisiai sunkios jiems buvo tos visos galūnės. Sakau, tai ne viskas, dar liko kirčiuotės. Jie mokėjo sanskritą, senąją graikų, daugybę kitų kalbų, ir stebėjosi, kokias mes, lietuviai, turime galvas – kompiuterius ant pečių pasodintus, anot jų, turime būti labai gabi tauta. Taip ir yra! Mano karta Amerikoje, gerai lietuviškai kalbėjusi, nedariusi pusiau angliško hibrido, kaip Lietuvoje įprasta dabar, IQ testus išlaikydavome geriau už pačius anglakalbius. Va, ką reiškia nuolatinis neuronų veikimas, impulsai, kylantys smegenyse, kai dėliojame galūnes, žodžių tvarką sakinyje. Tai tokia protų mankšta! Lietuvių kalbos sudėtingumas stiprina mūsų protines galias.

Dabartiniam jaunimui dzin, kad mūsų kalba sena, turtinga, graži. Bet kad per ją gali mankštinti proto pajėgumą, jiems yra nauja. Jie suklūsta, kai paaiškinu, kad vaiko ir net suaugusiojo psichologijai labai teigiamą įtaką daro mažybinių ir malonybinių žodžių vartojimas. Anglų kalboje tokio pasaulio ir kito žmogaus priartinimo per žodžius nerasi.

Dievui už daug ką turime dėkoti ir išsaugoti tai, kuo esame apdovanoti. Turime suprasti, kad mes su savo kultūra pasaulio įvairovę tik praturtiname. Gamtos įvairovę jau visi įvertina ir bando išsaugoti. Panašiai turėtume galvoti ir apie kultūrų įvairovės svarbą žmonijos praturtinimui.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  2. I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą
  3. E.Urbelytė. Kitataučiams mūsų kalba skamba kaip melodija (video) (I)
  4. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  5. Jau aštuntą kartą jaunoji karta kviečiama taisyklingai vartoti lietuvių kalbą
  6. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  7. V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė?
  8. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  9. Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“
  10. A. Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus?
  11. Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
  12. 50 kalbų suprantantis poliglotas: Anglų kalba yra per daug paini tautų dialogui
  13. D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  14. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  15. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis
  16. B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė
  17. EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
  18. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  19. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  20. Kultūros ministras susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų rengėjais ir dalyviais
  21. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  22. V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis
  23. Kultūros ministras: visų mūsų rūpestis, kad Dainų šventės nevyktų sugriuvusiuose stadionuose
  24. Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video)
  25. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  26. Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis
  27. Paryžiuje surengtas Prancūzijos lietuvių bendruomenės susitikimas
  28. Alantoje vyksta lituanistinė stovykla Rusijos lietuvių vaikams
  29. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  30. TV laidų cikle „Didžioji Lietuva“ – lietuvių kalbos istorijos vingiai

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Valdas says:
    3 m. ago

    Nuostabios, giliamintiškos gerb. Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės mintys, žodžiai, atsiminimai.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      3 m. ago

      Padėka bei pagarba (t.p. gerb. Valdui už drąsą a t s i l i e p i a n t) apie paprastutėlaitę, juolab gryn tiesą:
      “…Jie mokėjo sanskritą, senąją graikų, daugybę kitų kalbų, ir stebėjosi, kokias mes, lietuviai, turime galvas – kompiuterius ant pečių pasodintus, anot jų, turime būti labai gabi tauta. Taip ir yra! Mano karta Amerikoje, gerai lietuviškai kalbėjusi, nedariusi pusiau angliško hibrido, kaip Lietuvoje įprasta dabar, IQ testus išlaikydavome geriau už pačius anglakalbius. Va, ką reiškia nuolatinis neuronų veikimas, impulsai, kylantys smegenyse, kai dėliojame galūnes, žodžių tvarką sakinyje. Tai tokia protų mankšta!”

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 m. ago

        Gal ne šiaip, o tai žinodami, kalbų svetainėse tiek daug žmonių mokosi lietuvių k.? Tarp jų ir pagyvenę žmonės.
        Europoje yra ir didesnių tautų bei valstybių, kurias taip pamėgę turistai, tačiau mano minėtieji mokosi tos mažytės, žemėlapiuose vos įžiūrimos baltų šalies kalbos…

        Atsakyti
  2. kaunietė says:
    3 m. ago

    Labai daug tiesos, įsiskaitykime ir suprasime ką turime daryti, kad išliktume. Ačiū autorei.

    Atsakyti
  3. Taip says:
    3 m. ago

    Dabar PLB vaira pereme beveik naujos emigracijos atstovai.Tad,apie Gerb.Bradunaites paminetas lietuvybes islaikymo ir puoselejimo pastangas nudienos emigrantai ,isskyrus retus atvejus,nekvaisina sau galvos.Teko daugeli metu pagyventi JAV ir Kanadoje,- isties dabartiniu emigrantu vaikai daugeliu atveju namie kalba angliskai,nors tevai / ne visi/ savo atzalas leidzia i sestadienines lietuviskas mokykleles.Apibendrinant tenka pasakyti,kad nudienos Lietuvoje ,kaip ir isvyke i uzsieni,lietuviai turi labai silpna tautines tapatybes ir valstybinio mastymo stubura.Blogiauisia tai,kad Kovo 11- osios Lietuva dar neisugde- isskyrus viena kita atveji- patriotinio politinio ir kulturinio elito.Tad,butina pradeti nuo patriotinio auklejimo mokyklose ir aukstose mokyklose, o tai kolkas nevyksta,nes sias sritis valdo neoliberalios ideologijos vadovai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

2021 04 16
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas: Kultūros negalime atidėti

2021 04 15
Audrius Musteikis | lrkm.lt nuotr.

Metų vertėjo krėslo apdovanojimas įteiktas Audriui Musteikiui

2021 04 15
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

2021 04 13
Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje" pristatymas Molėtų Etnografinėje sodyboje | V.Kašinsko nuotr.

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai galėtų padidėti 45 eurais

2021 04 13
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

2021 04 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 739; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 695; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 495; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 424; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 420; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 412; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
0
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

by Kristina Aleknaitė
2021 04 16
0
Jaunimo pilietiškumo skatinimui pasitelkiamas dokumentinis kinas

Ne vienerius metus dokumentinį kiną į mokyklas nešanti šventė „Nepatogus kinas“ pradeda įgyvendinti pilotinį mokytojų profesinės kvalifikacijos kėlimo projektą. Dokumentinių...

Skaityti toliau

Prezidentas: Kultūros negalime atidėti

by Ditė Česėkaitė
2021 04 15
0
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana apsilankė Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Petras Repšys: darbai“ ir Tado Kazakevičiaus fotografijų parodoje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
Kitas straipsnis
Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose

Nepelnytai pamiršta: kodėl ant savo stalo tradicinę duoną turėtume dėti dažniau

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai