Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų

www.draugas.org
2013-02-04 11:42:32
1
Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
Justinas Riškus | draugas.org nuotr.
Justinas Riškus | draugas.org nuotr.

Jaunas, mokinių mylimas ir gerbiamas istorijos mokytojas, pirmasis Amerikos lietuvis, dalyvavęs žygyje ,,Misija Sibiras“, įdomus pasakotojas, o dabar – ir knygos autorius. Tai vis – Justinas Riškus. Pirmadienį, sausio 21 d., JAV knygynuose pasirodė jo knyga ,,Lithuanian Chicago“ iš serijos ,,Images of America“, kurią išleido leidykla ,,Arcadia Publishing“. Ta proga jį ir pakalbinome.

– Ir sugalvok Tu man – jaunas vyras rašo apie praėjusius laikus. Ar tai atsitiko todėl, kad iš profesijos esate istorikas?

– Manau, kad dėl mano susidomėjimo istorija ,,kalti“ mano seneliai. Kai buvau mažas, jie man pasakodavo įvairiausias istorijas, o aš mėgdavau jų klausytis. Močiutė iš mamos pusės per Ellis Island į Ameriką atvyko po Pirmojo pasaulinio karo, Didžiosios depresijos laikais. Seneliai iš tėvo pusės ir senelis iš mamos pusės Ameriką pasiekė jau po Antrojo pasaulinio karo. Mano tėvo senelis gimė Sibire, Čitoje, ten išgyveno Rusijos revoliuciją. Vėliau jo šeima grįžo į Lietuvą. Klausantis visų šių mūsų šeimos istorijų man būdavo sunku įsivaizduoti, kaip žmonės tais laikais galėjo tiek išgyventi. Tos istorijos, jų klausymasis ne tik paskatino mane pasirinkti istorijos mokytojo specialybę, bet ir sužadino norą domėtis istorija, ypač Lietuvos ir JAV.

Kaip ir daugelis ano metų lietuvių, mano giminaičiai sunkiausiomis sąlygomis atkakliai dirbo, nepasidavė, kabinosi į gyvenimą, tad, manau, kad apie tai verta papasakoti žmonėms, kurie to nepatyrė. Esu įsitikinęs, kad istoriją rašyti būtina, todėl ir ėmiausi šio darbo.

– Kaip atsitiko, kad, būdamas 4-os kartos lietuvis, vis dar gerai kalbate lietuviškai?

– Galiu drąsiai pasakyti – už tai turiu būti dėkingas savo tėvams. Mūsų namuose visada buvo kalbama tik lietuviškai. Pradėjęs lankyti darželį aš, gimęs ir augęs Amerikoje, buvau paskirtas į grupę, kur anglų kalbos mokiausi kaip antros kalbos (ESL). Tačiau kaip bebūtų keista, anglų kalbą išmokau labai greitai ir po kiek laiko jau sėdėjau klasėje su visais anglakalbiais.

Mano tėvams lietuvių kalba buvo labai svarbi, ir jie padarė viską, kad aš ir mano du broliai kalbėtume lietuviškai. Lietuviškas Montesori darželis, Maironio lituanistinė mokykla (Lemont, IL), jūrų skautai, ateitininkų susirinkimai, išvykos į Dainavos stovyklas – viskas buvo susiję su lietuvybe, su lietuviška aplinka.

Tiesa, augant man kartais tos lietuvybės nelabai reikėjo, tačiau dabar už tai, kad tėvai man ją įskiepijo, esu jiems be galo dėkingas. Tik jų pastangų ir pasiaukojimo dėka aš ne tik moku kalbėti lietuviškai. Jie ,,pririšo“ mane prie lietuviškų šaknų, leido suprasti, kokia nepaprasta šalis yra Lietuva. Amerika – puiki šalis, ir nuostabu, kad šiame didžiuliame tautų katile galiu pasijusti žmogumi, turinčiu savo neprarastą tapatybę. Jeigu ne tėvų ir mokytojų pastangos, tos tapatybės neturėčiau. Juk taip lengva ,,paskęsti“ tame didžiuliame tautybių katile, kuriame mes čia ,,verdame“. Įdomiausia tai, kad tai ypač gerai pradėjau suprasti pats tapęs tėvu. Kaip ir mano tėvai, aš su savo sūnumi kalbuosi tik lietuviškai ir viliuosi, kad jis bus penktoji Riškų karta Amerikoje, kalbanti lietuviškai.

– Kodėl Jums rūpi lietuvybė?

– Lietuva yra maža šalis su nuostabia istorija ir kultūra, ir mes to neturėtume pamiršti, ypač žinant, kokius sunkumus mūsų tautai teko iškęsti. Esu įsitikinęs, kad visais galimais būdais reikia stengtis išsaugoti mūsų šalies istoriją. Žinoma, mes visi suprantame, kad mažai tautai išlaikyti savo kultūrą, sąvastį yra be galo sunku. Tačiau tam mes ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų. Mūsų pareiga tuo rūpintis.

Būdamas lietuviu jaučiu pareigą tęsti mūsų šalies kultūros ir tapatybės išsaugojimo darbus, daryti viską, kad atlaikytume didžiųjų šalių spaudimą. Lietuvoje yra tiek daug nuostabių ir unikalių dalykų – mes turime vieną seniausių ir rečiausių kalbų pasaulyje, Viduramžiais buvome viena didžiausių valstybių, šiandien galime džiaugtis sportiniais pasiekimais. Aš galiu tik didžiuotis, kad mano šeima įskiepijo man tą meilę Lietuvai ir noriu ją įskiepyti savo sūnui Lukui.

– 2006 m. dalyvavote žygyje ,,Misija Sibiras“. Kas paskatino leistis į šį žygį? Kuo nustebino Sibiras?

– Sibiro rūstybė neaplenkė ir mūsų didelės giminės. Po Antrojo pasaulinio karo keletui mūsų giminaičių teko pabuvoti Sibiro platybėse, tad buvau laimingas, kad mane priėmė į šią ekspediciją. Šioje kelionėje buvau vienintelis Amerikos lietuvis, atstovavęs Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai. Tuo metu buvau bebaigiąs istorijos mokslus University of Illinois at Chicago. Tai buvo pirmoji ,,Misija Sibiras“ ekspedicija. Vykome į Komi respubliką (Rusija). Didžiavausi, kad kartu su kitais dalyviais galėjau vykti į ją, tai buvo kelionė, kurios aš niekada nepamiršiu.

Pirmiausia nuskridome į Komi respublikos sostinę Syktyvkar. Komi – tai ne Sibiras. Tai respublika Rusijos federacijoje, besiribojanti su Uralu. Tikrasis Sibiras prasideda už jo, tačiau jos klimatas mažai kuo skiriasi nuo Sibiro. Pati Komi respublika – žavi ir graži vieta, nors ir su tragiška praeitimi. Buvo liūdna, kad tiek daug nekaltų lietuvių ir kitų tautybių žmonių, karo belaisvių mirė tremtyje, lageriuose, taip toli nuo savo namų. Dar blogiau – Rusijos vyriausybė visiškai nesirūpina šios istorijos išsaugojimu. Tačiau galiu patvirtinti, kad dauguma mūsų sutiktų vietinių žmonių pritaria mūsų tikslams, kad atmintį būtina saugoti. Čia susitikome lietuvį Anatolijų Smilingį, kuris kartu su tėvais ir sesute 1941 m. buvo išvežtas iš Lietuvos. Lietuvio žmona – komė. Jie abu tvarko gražų Smilingio įkurtą etnografinį muziejų, atvykusiems pasakoja genocido istoriją. Tai labai malonūs, širdingi žmonės. Net ir prabėgus daugeliui metų, Anatolijus vis dar kalba lietuviškai. Jis buvo vienas tų, kuris nuvežė mus į Nydz Vyčegodskaja, kur palaidota daugybė kalinių. Gamta graži, bet po žeme guli kalinių kaulai. Siaubingas vaizdas, kai aplink save kiekviename žingsnyje pamatai ant smėlio gulinčius žmonių kaulus. Jų radome nemažai, per pusvalandį pririnkome visą krepšį. Juos visus palaidojome atskirame kape ir uždėjome ženklą, kad čia žmonių palaikai.

Iš Syktyvkar skridome į Vorkutą, į kur kažkada iš Maskvos, daugiausia traukiniu, į lagerius keliavo lietuviai. Mano atmintin labiausiai įsirėžė du dalykai: Vorkuta miestas ir masinio laidojimo vieta Slabados Reid. Miestą pastatė kaliniai, vykdydami savotišką Stalin sumanymą – įrodyti, kad miestą galima sėkmingai pastatyti ir už poliarinio rato. Lietuvos ir kitų tautų politiniai kaliniai dirbo nežmoniškomis sąlygomis. Tai ištisinė Gulago aukų virtinė, buvusi bene didžiausia kalėjimų ir priverstinių darbų lagerių kolonija. Nežinomuose bendruose kapuose guli ir tūkstančių lietuvių kaulai.

Keliavome ir į tundrą, kur aptikome dar porą buvusių lagerių. Dauguma lagerių jau išnykę, juos sugriovė laikas. Aš, amerikietis, niekada nebuvau matęs tokių vaizdų, viskas atrodo kaip kokiame filme. O pati tundra – tokia žalia ir graži. Bet, neduok Dieve, čia atsidurti žiemą.

– Esate istorijos mokytojas. Ar savo mokiniams pasakojate išeivijos lietuvių istoriją?

– Mano mokiniai tikrai žino, kad esu lietuvis. Visada jiems pasakoju apie Lietuvą, jei jie tuo domisi arba mokomės tam tikrą temą, pvz., migracija į Jungtines Amerikos Valstijas ir imigrantus Čikagoje. Galbūt Jums sunku patikėti, tačiau pagal Illinois valstijos mokymo programą, mokantis istorijos, yra kursas apie etnines grupes (žinoma, ne vien apie lietuvius). Pokštaudamas į savo kolegų dėžutes įdėjau savo gyvenimo aprašymą, primindamas, kad jie savo pamokose primintų mokiniams ir apie lietuvius. Jei būtų galima, aš jiems apie Lietuvą galėčiau kalbėti kasdien.

– Jūsų knyga išleista žinomoje knygų serijoje ,,Images of America“. Ar Jums pačiam gimė mintis parašyti šią knygą, ar paprašė leidykla?

– JAV yra išleista daug puikių knygų apie lietuvių gyvenimą, tačiau kai kurias jų sunku rasti. Aš seniai norėjau parašyti gerą, įdomią knygą apie Čikagos lietuvius. Kadangi žinojau apie ,,Arcadia Publishing“ leidžiamą knygų seriją ,,Images of America“, susisiekiau su leidėjais ir pasisiūliau parašyti knygą apie lietuvius. Jie mano pasiūlymą priėmė.

– Kaip jaučiasi jaunas žmogus, išleidęs knygą?

– Šis darbas man suteikė daug malonumo. Aš dar geriau ėmiau suvokti ir dar labiau vertinti Čikagos lietuvius ir jų istoriją. Gyvendami čia, lietuviai yra padarę ir pasiekę tiek daug. O juk dauguma jų viską pradėjo nuo nulio.

Dabar, kai knyga jau išleista, aš nuoširdžiai tikiuosi, kad mano darbas bus įvertintas ir pasitarnaus Amerikos lietuvių bendruomenei.

– Knyga sudaryta remiantis archyvinėmis nuotraukomis. Ar tai Jūsų sumanymas, būtent taip išleisti knygą?

– Taip. Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Daugeliu atveju tai tikrai pasiteisina. Kiekviena nuotrauka, kurioje įamžintos mūsų gyvenimo akimirkos, mums yra praėjusių dienų ir faktų prisiminimas. Aš manau, kad tai dažnai yra geriausias ir asmeniškiausias būdas papasakoti istoriją. Manau, kad žmonėms bus įdomu vartant knygą nuotraukose atpažinti save, draugus, giminaičius, vietas, kur jie užaugo.

– Kiek laiko kūrėte knygą? Kaip rinkote jai medžiagą?

– Mintis parašyti knygą apie Čikagos lietuvius pirmą kartą man kilo 2007 metais, bebaigiant studijas. Pradėjau rinkti medžiagą, bet, tapęs istorijos mokytoju, dėl užimtumo turėjau darbą nutraukti. Vėl prie jo grįžau 2011 m. rudenį. Na, o baigiau 2012 m. rugpjūtį. Vienas didžiausių iššūkių man buvo surasti leidiniui tinkamas nuotraukas. Ypač sunku buvo rasti medžiagą apie pirmosios kartos imigrantus. Laimei, Lietuvių tyrimo ir studijų centras Jaunimo centre ir seselės kazimierietės savo Motiniškajame name turi turtingus archyvus. Juose aš praleidau ne vieną valandą. Be to, kaip tikras detektyvas ieškojau asmenų ir organizacijų, galėjusių turėti man reikiamos medžiagos. Suradus reikiamą nuotrauką, dar reikėdavo ją kokybiškai nuskanuoti, priskirti tam tikrai kategorijai, po nuotraukomis padaryti parašus. Tekstą knygai taip pat reikėjo parašyti. Tad darbo buvo nemažai.

– Kiekvienas archyvas – tarsi nuotykių kelias. Ar teko šokti nuo kėdės iš netikėtumo?

– Nepaisant, kad darbo buvo tikrai nemažai, pati darbo eiga man labai patiko. Laimei LTSC ir seselių kazimieriečių archyvai neblogai sutvarkyti ir juose dirba puikūs, daug man padėję žmonės. Tą patį galiu pasakyti apie visus, į kuriuos man teko kreiptis. Deja, buvo ir nusivylimų – negalėjau rasti kai kurių Čikagoje buvusių brangių lietuviams vietų įamžinimo nuotraukų. Tai ypač pasakytina apie buvusias bažnyčias. Kitas sunkumas – ant daugelio nuotraukų nėra jokių užrašų. Tad visiems, turintiems ir renkantiems nuotraukas, norėčiau pasakyti, kad jie jas aprašytų, mat, praėjus kuriam laikui, sunku prisiminti, kas ir kur buvo. Peržiūrėjau arti 10,000 nuotraukų, tačiau, savaime suprantama, knygoje jos panaudotos ne visos. Man taip patiko dirbti archyvuose, kad kai atėjo laikas atsisveikinti, buvo labai liūdna.

– Knygoje nėra jokios medžiagos apie vadinamų ,,trečiabangių“ istoriją? Kodėl nusprendėte sustoti ties ta riba?

– Čikagos lietuvių bendruomenei trečioji banga yra neabejotinai svarbi, ji turi savo istoriją, kuri taip pat turi būti papasakota. Trečiabangiai atgaivino JAV Lietuvių Bendruomenę, daugelis dirba lietuvybės baruose. Tačiau leidykla ,,Arcadia Publishing“ reikalauja, kad knygoje būtų pasakojama ankstesnių imigrantų istorija. Tai ir dariau – daugelis knygoje spausdinamų nuotraukų darytos ne anksčiau kaip prieš 20 metų. Štai kodėl į knygą nepateko trečioji lietuvių išeivijos banga.

Ateityje planuoju rašyti antrą knygą apie lietuvius Čikagoje. Joje būtinai įdėsiu daugiau informacijos apie trečiosios bangos lietuvius.

– Kokiomis mintimis gyvenate šiuo metu?

– Mano sūnui neseniai sukako metukai, ir aš džiaugiuosi savo tėvo pareigomis. Žinoma, daug džiaugsmo suteikė ir š. m. sausio 21 d. pasirodžiusi mano knyga. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ji bus skaitoma ir Čikagos lietuvių.

– Dėkoju už pokalbį, o skaitytojams primenu, kad knygą ,,Lithuanian Chicago“ galima įsigyti internetinėje parduotuvėle adresu.

Kalbino
Laima Apanavičienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę
  2. Diktatūra: „Daina apie Tėvynę“
  3. Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių
  4. Kviečia Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
  5. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  6. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  7. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  8. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  9. D.Poškos baubliai kviečia sugrįžti į praeitį
  10. V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas
  11. V. Valiušaitis. R. Kriaučiūnas: Savo laimę galime didinti stiprindami prasmingus santykius su kitais
  12. Lietuviškais šiaudinukais puoštos kalėdų eglės Amerikoje sulaukia nepaprasto dėmesio
  13. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  15. M. Jučas. Gedimino laiškai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. varas says:
    11 metų ago

    JustinaI – visai be reikalo susimenkinam, jog Lietuva yra maža šalis, Lietuva yra normali vidutiniška Europos šalis. Žiūr. nuo Estijos iki Graikijos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
DQL Lietuva | surfshark.com nuotr.

Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal kibernetinį saugumą

2023 09 08
Mantas Kvederavičius | asmeninė nuotr.

D. Kuolys. Ar bent karo akivaizdoje Lietuvos teisėtvarka atgaus sulaužytą nugarkaulį?

2023 09 04
fiba.basketball nuotr.

Istorinė pergalė: Lietuvos krepšinio rinktinė nugalėjo JAV

2023 09 03
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Prelatas Mykolas Krupavičius. Nuotrauka iš Petro Maldeikio knygos „Mykolas Krupavičius“ (Čikaga, 1975 m.)

J. Skirius. Prieš 65 metus įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė vis dar atlieka svarbų vaidmenį

2023 09 01
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Eugenijus Gentvilas Saulius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Liberalai sieks mažinti ribojimus

2023 09 12
Kovai su žalingais įpročiais Vilnius pasitelks islandų patirtį
Lietuvoje

Telkiamos pajėgos narkotikų užkardymui mokyklose

2023 09 12
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.
Lietuvoje

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.
Architektūra

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.
Užsienyje

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bet - apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • bet kodėl apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liberalai sieks mažinti ribojimus
  • Telkiamos pajėgos narkotikų užkardymui mokyklose
  • Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
37
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

by daiva
2023 09 08
15
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino, ar nediskriminuojami vairuotojai, nekalbantys lietuviškai. Ak, ašaros man jau akis traukia!

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bet - apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • bet kodėl apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
Kitas straipsnis
Valstiečių liaudininkų lyderis teigia, kad jie pasirengę priimti TS-LKD tautininkus

R. Karbauskis. Chevron gauna už dyką Vakarų Lietuvos žemes

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai