Kultūros ministerija patvirtino Kultūros turinio skaitmeninimo ir jo panaudojimo gaires, kuriose nubrėžtos ilgalaikės skaitmeninio kultūros turinio kūrimo ir panaudojimo kryptys.
Gairėmis įtvirtinama nuostata, kad skaitmeninis kultūros turinys, patraukliai pateikiamas pasitelkiant šiuolaikines technologijas, yra vertingas žinių šaltinis, kuris gali būti naudojamas laisvalaikio, pažinimo, mokymo(si), mokslo, kultūros ir kūrybinių industrijų bei turizmo plėtros tikslais.
Dokumente taip pat pabrėžiamas dėmesys geresniam skaitmeninio kultūros turinio pritaikymui negalią turintiems vartotojams, įtraukaus kokybiško skaitmeninio kultūros turinio kūrimui, vartotojų poreikių analizei bei skaitmeninio turinio kūrimo ir naudojimo teisinio reglamentavimo gerinimui.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka yra viena iš įstaigų, besirūpinanti tokio skaitmeninio turinio kūrimu. Kitų kultūros turinio skaitmeninimo sumanymų kontekste ši biblioteka išsiskiria tuo, kad jos virtualioje bibliotekoje ELVIS esantys kūriniai nėra unikalūs ar išskirtiniai savo turiniu.
Atvirkščiai, siekiama, kad tikslinei auditorijai būtų prieinama kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei žinomesnių leidinių. Šio turinio išskirtinumas – formatas, to pavyzdys – Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas yra Marytė“.
Šis leidinys yra pirmoji suaugusiems skaitytojams parengta knyga lengvai suprantama (angl. easy to read) kalba. Ši knyga išleista įvairiais formatais – spausdintiniu, parengta garsinė (įgarsino pats autorius A. Šlepikas) ir skaitmeninė knyga, pastaroji išleista naujausiu – EPUB formatu, kuris laikomas prieinamų leidinių standartu.
Kino filmai taip pat tampa vis labiau prieinami žmonėms su negalia. Šiuo metu virtualioje bibliotekoje ELVIS pateikiami Lietuvos kino centro suskaitmeninti ir sutvarkyti klasikiniai kino filmai su garsiniu vaizdavimu.
Tai – papildomas diktoriaus skaitomas tekstas, nupasakojantis ekrane rodomą vaizdą. Toks garsinis vaizdavimas taikomas ir muziejuose. Pavyzdžiui, Nacionalinės dailės galerijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijose galima rasti kūrinių su garsiniu vaizdavimu.
Tikimasi, kad didėjant kokybiško ir lengviau surandamo skaitmeninio kultūros turinio apimčiai, išaugs kultūrinio turizmo galimybės, didės Lietuvos kultūros žinomumas tarptautiniu mastu, skaitmeninis turinys suaktyvins kūrybinių industrijų sektoriaus plėtrą.
Lietuvos muziejų žinių sistemoje prieinami daugiau nei šimto kultūros institucijų skaitmeninio rinkinio. Sistemoje pateikiami virtualūs turai po muziejus ir galerijas, jų parodas.
Turuose galima ne tik virtualiai vaikščioti po parodos erdves, bet ir iš arčiau apžiūrėti eksponatus, išklausyti gido pasakojimą. Sistema leidžia vykdyti paiešką tarp daugiau nei 800 000 kultūros vertybių, nuolat pildomi asmenybių ir raktažodžių žodynai.
Galima atsisiųsti arba užsisakyti didelės raiškos vaizdus, garso ir vaizdo įrašus, 3D modelius. Viešam naudojimui priskirtas skaitmeninis turinys gali būti laisvai naudojamas kūrybinėje, mokomojoje, komercinėje ar kitoje veikloje.
Skaitmeninant kultūros paveldo vertybes 3D technologija mažės pažeidžiamiausio kultūros paveldo praradimo grėsmė, šiandien neretai kylanti ne tik dėl šių vertybių prastėjančios fizinės būklės, bet ir pasikeitusių geopolitinių aplinkybių.
Šiemet Lietuva, dalyvavusi Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana kampanijoje „Twin It!“, pateikė suskaitmenintą 3D vertybę – Aristavėlės dvarą, esantį Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse.
Sparčiai besivystant technologijoms, labai svarbu laiku įsitraukti į bendros Europos kalbos technologijų infrastruktūros kūrimo procesus, kad dirbtinis protas atpažintų ne tik „didžiąsias“, bet ir vadinamąsias „mažąsias“ kalbas, įtraukdamas jas į naujai kuriamus paieškos įrankius.
Dokumentą rengė Kultūros ministerijos žinovų darbo grupė, vadovaudamasi atliktų tyrimų rezultatais, tarptautinių organizacijų ir Europos Komisijos rekomendacijomis bei svarbiausiais kultūros turinio skaitmeninimo ir panaudojimo principais: darnaus vystymosi, integralumo, įtraukties, atvirumo ir socialinės atsakomybės.
