Tautinio drabužio dienos proga Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė išskirtinį etnomados aprangos priedų rinkinį.
Šūkiu „Savo kultūrą ant podiumo statome patys“ pristatomi vienetiniai rankų darbo tekstilės gaminiai, skirti šiuolaikiškiems, bet kartu ir įkvėpimo būtovėje ieškantiems žmonėms, kuriems nesvetimi aukšti kokybės ir tvarumo reikalavimai.
Lietuvos nacionalinio muziejaus etnomados rinkinį sudaro muziejuje saugomų eksponatų atgaminiai ir profesionalų sukurti kūriniai, kurie atkartoja tikrus iš kartos į kartą perduodamus raštus, ornamentus ir spalvų derinius.
Išskirtiniai rankų darbo gaminiai
Kiekvienas, apsilankęs Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje, atras platų pasirinkimą – nuo juostų, riešinių, dėklų daiktams iki vytinių apyrankių ar skirtukų knygoms.
Trokštantiems saviraiškos laisvės ateityje žadama pasiūlyti ir natūralius, staklėmis austus audinius, kurie leis atlikti bandymus kuriant savo drabužius ar aprangos priedus.
Visus dirbinius muziejuje veikiančiuose tekstilės atkūrimo užsiėmimuose pagamino sertifikuotos tradicinių amatų meistrės.
„Gamyboje nėra pasitelkiamos jokios mašinos, jokios gamyklos, viskas yra padaroma mūsų pačių rankomis, naudojant rankines audimo stakles arba tiksliai atkartojant naminio audimo, nėrimo ar siuvinėjimo būdus.
Naudojame natūralias ir kokybiškas medžiagas bei audinius, kurių tikros spalvos išgaunamos siūlus dažant augaliniais ir pirktiniais dažais“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus tekstilininkė Lina Ausiejienė.
Įprastai šiuose užsiėmimuose daromi XVIII a.–XX a. pradžios valstiečių šventinės aprangos atgaminiai ir atkūriniai, kurie nuolat pildo muziejuje sukauptą didžiausią Lietuvoje minėto laikotarpio valstiečių šventinės aprangos rinkinį.
Jų sėkmę lemia tai, kad atkuriant tekstilę darniai dirba įvairių sričių žinovės: siuvėja, siuvinėtoja Alina Žemienė, audėja Eglė Raškovskienė, pynėja, audėja Daiva Ona Šopienė, tekstilininkė Lina Ausiejienė.
„Atkurdami drabužius parenkame drabužių ir audinių pavyzdžius, ieškome patikslinančių duomenų ikonografinėje, aprašomojoje medžiagoje ir moksliniuose tyrinėjimuose, o vėliau iš padarytų atgaminių ir atkūrinių komplektuojame tradicinius drabužius parodoms“, – pasakoja L. Ausiejienė.
Visą darbą atlieka sertifikuotos tradicinių amatų meistrės audėjos, mezgėjos, pynėjos, siuvėjos, siuvinėtojos; joms talkina batsiuviai ir juvelyrai.
Ilgaamžis paprotys šiuolaikiškai
Šūkiu „Savo kultūrą ant podiumo statome patys“ pačių muziejaus darbuotojų fotosesijoje pristatomų etnomados tekstilės gaminių patrauklumą lemia tai, jog jie pristato šiuolaikiškai perteikiamą šimtametį paveldą.
„Mes keičiamės, kultūra kinta, todėl ir praeities vertybių perdavos būdas turi kisti. Galima dėvėti tautinius drabužius, ir tai yra labai gražu bei prasminga švenčių proga. Muziejaus pristatomi etnomados gaminiai suteikia kiek kitokią patirtį, jie gali papuošti kiekvieno kasdienybę. Taip mes ne tik atgaiviname paveldą, mes jį ir permąstome“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
R. Kačkutė primena ir tai, jog Kazys Varnelis jau ir taip modernius Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojus stebino savo optinio meno tapybos darbais, kuriems įkvėpimo sėmėsi būtent etnografiniuose jo motinos austuose raštuose: „Tradicijos interpretavimas leidžia dalykuose įžvelgti kažką naujo, bet kartu labai atpažįstamo. Nebūtina suvokti, kad tai yra etnografija ar optinis menas, įkvėptas lovatiesių ir audinių. Net ir to nežinant galima pajausti, jog tai yra kažkas savo ir pažįstamo.“
Vienetiniai gaminiai, užtikrintas ilgaamžiškumas
L. Ausiejienė sako, jog atradus patikusį tekstilės gaminį vertėtų neatidėlioti jo įsigijimo, nes kiekvienas jų – vienetinis: „Rankų darbo suvenyrų skaičius yra labai ribotas – šiuo metu prekyboje yra daugiau nei pusantro šimto skirtingų vienetų. Ir nors prekių bus nuolat papildoma, bet nespėjusiems nusipirkti norimo gaminio gali tekti palaukti ir nebūtinai bus pagaminta daugiau tokių pačių raštų ar spalvų – tai yra gyvas vyksmas, kuriamas žmonių.“
Pagaminti net ir mažiausią papuošalą prireikia ne tik laiko, bet ir įgūdžių, meistrystės.
„Tai lėtoji ir atsakinga mada, kuri paneigia paprastą vartotojišką požiūrį, kad viskas turi būti prieinama čia ir dabar. Tekstilininkės savo patirtį įaudžia į kiekvieną gaminį, todėl įsigydami jį įsigyjate laiką, o šitame skubančiame pasaulyje tai reta.
Kartu tai yra ilgaamžiai dalykai, kurie dėl savo kokybės tarnaus labai ilgai, galbūt netgi galės būti perduoti kitiems“, – sako R. Kačkutė.
Įsigyti etnomados tekstilės gaminių galima Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje.
