Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Seime ištarė Prezidento priesaikos žodžius – antrą kartą įsipareigojo Tautai saugoti ir stiprinti Lietuvą, tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei.„Per penkerius metus, skiriančius pirmąją ir antrąją priesaikas, visi kartu padarėme tikrai daug. Sustiprinome valstybę. Per visas krizes ir sukrėtimus ne tik išsaugojome jos ekonomiką, bet ir ištiesėme pagalbos ranką žmonėms, saugodami jų darbo vietas bei pajamas. Mažinome atskirtį. Kūrėme Lietuvą, kuri rūpinasi tais, kuriems rūpesčio ir pagalbos šiandien reikia labiausiai. Kūrėme stipresnę, teisingesnę, žalesnę, inovatyvesnę Lietuvą“, – prisiekęs Tautai kalbėjo valstybės vadovas.
Prezidentas savo kalboje Seimo rūmuose pabrėžė, kad pastarieji penkeri metai nestokojo globalių iššūkių – klimato kaita, pandemija, karas. „Valstybės saugumas bus viena svarbiausių mano, kaip valstybės vadovo, užduočių. Nes jei nebus valstybės, nebus nieko“, – kalbėjo šalies vadovas.
2029-ųjų Lietuvą Prezidentas mato kaip gynybos stiprinimo pavyzdį visai NATO. Pasak šalies vadovo, šia kryptimi turime dirbti jau nuo šiandien.
„Saugi ir stipri Lietuvos valstybė – tai ne tik tankai ir raketos, kovos mašinos ir dronai. Mes stiprūs tiek, kiek turime ryžto ir kaip juo sugebame uždegti, kiek įkvepiame draugus ir sąjungininkus. Artimiausiu metu tam turėsime skirti dar daugiau pastangų. Mums reikės atkaklios, nuoseklios ir tęstinės užsienio politikos“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos pergalė jos Laisvės kare prieš Rusiją privalo likti mūsų prioritetas ir tikslas. Tarptautinėje arenoje ir toliau turime būti garsiai aidintis Ukrainos balsas.
Šalies vadovas pabrėžė nuosekliai tęsiąs pradėtus darbus ir plėtodamas dvišalius santykius su sąjungininkais ir partneriais, ir gindamas Lietuvos interesus daugiašaliuose NATO ir Europos Sąjungos formatuose.
Prezidentas savo kalboje Seime apžvelgė nacionalinį saugumą, atskirties ir nelygybės mažinimo politiką, šeimų poreikius, susisiekimą, regionų politiką, ekonomiką, klimato kaitą, švietimo, mokslo, kultūros, sporto klausimus.
„Pasaulis ir Lietuva stovi ant egzistencinių lūžių slenksčio. Šiandien kyla klausimų, ar sugebėsime neperžengti to lemiamo taško, už kurio geopolitiniai procesai, klimato kaita ar mums dar nežinomi iššūkiai taps nebesuvaldomi. Eiti atsakingas valstybės vadovo pareigas tokiu metu – jokia privilegija. Tai – sunkus kasdienis darbas ir išbandymas. Milžiniška asmeninė atsakomybė mane įpareigojusiai Tautai. Ir misija mums visiems likti teisingoje istorijos pusėje. Šiandien aš prisiekiau tai daryti. Ir tepadeda man Dievas“, – kalbą po priesaikos Tautai užbaigė Lietuvos Prezidentas.
Iškilmingos akimirkos – Arūno Sartanavičiaus nuotraukose:
“…Santykiai su Lenkija, drįstu sakyti, yra geriausi per pastaruosius 15 metų. Tikiu, kad ir toliau tokie išliks…” Kieno sąskaita tie santykiai tapo geriausi? Valstybinės lietuvių kalbos sąskaita ? Santykiai ne su Latvija, bet su Lenkija… Baltų vienybė ir vėl lieka antraeilis o gal ir trečiaeilis dalykas,kaip ir valstybinė lietuvių kalba ?
Sakyčiau, kad tie “geriausiai santykiai su Lenkija” mainyti ne tik “valstybinės lietuvių kalbos sąskaita”, bet ir valstybinės informavimo ir švietimo misijos vykdymo Lietuvos teritorijoje perleidimu Lenkijos valstybės TV programoms vykdyti lenkų kalba, apmokantai tai savo biudžeto lėšomis, Lenkijos istorijos, smaugiant LDK ir lietuvybę, laikymu sava – Lietuvos istorija ir t.t. ir pan. Kur šios politikos paaiškinimai Tautai inauguracinėje kalboje!?… Nuo Lenkijos nesame tapę laisvi, vėl į ją tapome į murkdyti dvišalia 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartimi. Kokiems galams ši sutartis vis pratęsiama dar 5 metams. Jokiomis išlygomis ši politika negali būti teisinama, tai bet kokiu atveju – vėpliška demagogija.
Manau, kad inauguracijos fone galėjo nuskambėti – “ačiū” konservatoriams už tai, kad šie kandidatu į Prezidentus nekėlė pagal reitingus populiariausio ministro A. Anušausko, pagal tai galėjusio antrame ture lygiomis galimybėmis rungtis dėl Prezidento posto, bet iškėlė Šimonytę, kuri, akivaizdžiai, pagal reitingus tegalėjo užkirsti kelią visiems kitiems kandidatams į antrą turą, bet ne daugiau, nes pati neturėjo jau jokių galimybių prilygti Nausėdos populiarumui, t.y. laimėti Prezidento rinkimus. Beje, politogai, ekspertai šią akivaizdybę savo viešuose samprotavimuose nutyli, o ji – svarbi susivokti kas vyksta konservatorių, apskritai partijų politikoje dėl valdžios.