Geopolitiniai postūmiai
Kremlius jungia šeštą pavarą, siekdamas priversti Kijevą sėsti prie taip vadinamo derybų stalo. Ir tai atsispindi ne tik Maskvos pasiuntinuko bei vasalo Orbano susitikimuose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir teroristu Putinu, bet ir kituose ėjimuose.
Kaip galimas derybų tarpininkas aktyvumą vėl demonstruoja ir Turkijos prezidentas Redžepas T. Erdoganas, kuris, susitikęs su Putinu Astanoje, pareiškė, kad tiki „teisingo susitarimo, kuris tenkins abi puses, galimybe“. Tikėjimas, žinoma, daro stebuklus. Kai yra nuoširdus, ypač kylantis iš atgailos.
Pats vladyka Putinas pareiškė, kad Stambulo susitarimai gali tapti pagrindu atnaujintoms deryboms su Ukraina. „Rusija visada pasisakė ir pasisako už taikų politinį ir diplomatinį padėties Ukrainoje sprendimą“, – trimituoja Kremliaus fiureris, toliau griaudamas Ukrainos miestus ir žudydamas žmones.
Putinas „atviras“ deryboms su Ukraina“, – pavymui karksi Putino kilimėlis spaudai Peskovas.
O pasaulio žiniasklaida cituoja neseniai išsakytą konkretų Putino pasiūlymą ukrainiečiams pasitraukti iš dalinai okupuotų sričių, ir tada neva „Rusijos Federacija nedelsdama nutrauks ugnį“.
Ką reiškia visa ši daugiasluoksnė Maskvos karinė-psichologinė operacija, turint omeny, jog rusai iš paskutiniųjų, patirdami milžiniškus nuostolius, stumiasi pirmyn Donecko srityje, Časov Jaro kryptimi, kuris jau pilnai kontroliuojamas ordos, nors kituose fronto ruožuose ginkluoti rusų valkatos tik gerina savo pačių krovinio 200 rodiklius?
Orbano vojažą į Kijevą ir Maskvą, kurį Kremlius skelbė, kaip ES „ugnies nutraukimo“ plano dalį, galime vertinti, kaip ėjimą, siekiant toliau skaldyti Europą, paleisti dūmų uždangą, apgaulę, reiškiančią, jog paliaubos galimos bet kurią akimirką.
Visa tai yra seni SVR triukai, kurie, galima sakyti, jau išsisėmę, nepaisant Kremliaus klouno Orbano triūso. Visgi Rusijos užsienio žvalgyba tikisi, kad, galbūt, po rinkimų ES, naujai susidėliojusios politinės jėgos patikės sena rusiška pasaka.
Iš kitos pusės Maskva, darydama didžiulį spaudimą rytinėje fronto linijoje, kur, turime pripažinti, rusams pavyksta pasiekti dalinės sėkmės, rodo, kad orda braunasi pirmyn.
Driskiai ir toliau stengsis judėti į priekį, kiek tai Maskvai bekainuotų. Kremlius tuo nori pasakyti, kad pasirengęs ilgam karui, ir kad pasieks savo tikslų bet kokia kaina.
Kadangi Rusija, pasak Kremliaus, veršis pirmyn ir nesustos, kol nepasieks užsibrėžtų tikslų, Kijevui siūloma savo valia atiduoti numatytas okupuoti sritis. Šiame etape.
Šliaužianti okupacija turėtų neva sumažinti Ukrainos kontrpuolimo tikimybę ir įtikinti Vakarus bei Kijevą sėsti prie derybų stalo.
Keldamas šią sumaištį ir sėdamas taikos „viltį“ Kremlius, be jokios abejonės, siekia sumažinti paramą Ukrainai. Putinas ir jo naujasis, gerai mokantis skaičiuoti gynybos ministras Andrejus Belousovas labai gerai mato, jog Rusijos armijai šiandien jau trūksta tiek geležių, tiek gyvosios jėgos.
Putinas suvokia, jog karine prasme sustiprėjusi Ukraina, kaip ir Izraelis, gali tapti neįkandamu riešutu Rusijai. Būtent dėl to Kremlius ir siekia Ukrainos nestojimo į NATO garantijų ir visiškos Ukrainos demilitarizacijos.
Tokios yra vienos pagrindinių Rusijos derybų ultimatumo sąlygų.
Kaip šį Rusijos spaudimą priima Vakarai?
Panašu, jog NATO ir ES strategai šiek tiek pakoregavo savo santykį į karą Ukrainoje. Ir nors apie kažkokius konkrečius stojimo į Aljansą planus ir grafikus kol kas nekalbama, džiugina strateginės ginkluotės tiekimo Ukrainai perspektyvos.
Deramasi dėl 10 „Patriot“ sistemų, F-16 naikintuvų bei kitų priešakinių ginklų suteikimo, kurie jei ir neturės lemiamos reikšmės kare, tačiau prisidės prie ženkliai sutvirtėjusios Ukrainos oro gynybos.
Vakarai šiuo metu siekia, kad Ukraina ir pati stiprintų savo gynybinį bei karinį-gamybinį potencialą ir galėtų apsiginti. JAV valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno teigimu, JAV kartu su partneriais bando pritraukti privačių investicijų į Ukrainą, o pačiai šaliai pavyko atstatyti eksportą iki 2022 metų vasario mėnesio lygio.
„Tačiau būtina užtikrinti, kad turėtume oro gynybos pajėgumus, kad apsaugotume sritis, į kurias investuojate. Šiame procese judame į priekį“, – pridūrė E. Blinkenas.
Tačiau Vakarai jei ir gali turėti ryžto stabdyti Rusiją, nugalėti jos nesiruošia.
Mūsų žiniomis, Ukrainos kariuomenė gerokai toliau nuo fronto linijos, įrenginėja galingus įtvirtinimus, kuriuos pasiekę rusai nebegalės judėti pirmyn.
Frontas įstrigs.
Rytinė Ukrainos dalis liks teroristinės Rusijos kontroliuojama kloaka, o vakarinė – Vakarų remiama teritorija. Turėdama modernią priešakinę ginkluotę, Ukraina galės Rusiją sulaikyti. Taigi, šalis liks padalinta.
To, nebijome įvardinti, tikisi ir siekia Vakarai, nes kitos galimybės pakeisti geopolitinę ir karinę – strateginę padėtį šiuo metu nemato.
Toks tarpinis Rusijos sulaikymo planas turi vieną labai didelį minusą.
Pirma, Ukrainos gyvosios jėgos ištekliai yra labai riboti ir jau arėja prie išsekimo ribos.
Antra, net ir jėga laikinai sustabdyta, Rusija dar labiau didins ginklavimosi tempą, siekdama nauju šuoliu užgrobti likusią Ukrainą.
Trečia, Rusijos sekinimas – tai rožiniais vakariečių akimis matomas tariamas progresas, kuris iš tiesų yra radikaliai kitoks: Putinui pavyko įtikinti visuomenę, didžiąją dalį oligarchų bei „opoziciją“, jog pergalė prieš Ukrainą įmanoma, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe; taip pat turėkime galvoje, kad Rusija turi daugiau kaip pusės milijono armiją, kuri nieko kito, kaip žudyti, naikinti ir griauti nemoka, todėl Kremlius savo ordai turės surasti naują auką, kitaip tariant, duoti naujo darbo. Tai yra tikroji, ne taip ryškiai matoma, itin pavojinga grėsmė.
Būsime dėkingi, jei prisidėsite prie to, kad šiuos mūsų žodžius išgirstų kuo daugiau partnerių Vakaruose.
Lūžio taškai
Puikią analizę atliko CNN tyrėjai, paskelbę, jog Rusija kariauja su NATO, bet nedrįsta to daryti mūšio lauke, todėl tai daro hibridinėmis priemonėmis.
Prekybos centro padegimas Varšuvoje, mėginimas sudeginti autobusų garažą Prahoje, sandėlio padegimas Londone, gaisras IRIS-T gamykloje Berlyne – šie įvykiai yra siejami su Maskva.
Vokietijos policija neseniai suėmė kelis asmenis, įtariamus planavus sprogdinimus ir padegimus, o Prancūzijos valdžia sulaikė įtariamą bombos gamintoją, kuriam galimai vadovavo rusai.
Nužudymas Ispanijoje, rusų „opozicionieriaus“ ataka Vilniuje ir kiti išpuoliai Europoje siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Šie destabilizuojantys veiksniai yra Maskvos atsakas Ukrainą remiančioms NATO valstybėms. SVR veikia nebūtinai tiesiogiai, tačiau naudojasi įvairiomis teroristinėmis organizacijomis, kriminalinėmis struktūromis, užribio politikais ir šiaip nuokvakomis, save skelbiančiais „žmogaus teisių gynėjais“.
Nusikaltėliai naudojami įvairiems nešvariems darbams atlikti, tad Vakarų kontržvalgyba neturėtų apsiriboti klasikine šnipų ar įtakos agentų veiklos kontrole.
Kai kurie galimai Rusijos agentų organizuoti sabotažo veiksmai ir ardomoji veikla nors ir nekelia didelio tiesioginio pavojaus, tačiau gąsdina ES/NATO šalių piliečius bei verčia juos nepasitikėti savo valstybėmis.
O jei šalies viduje nesaugu, tai kam remti Ukrainą? Ginkimės diplomatija, siekime sutarti su Rusija. Tokius žodžius tikriausiai esate ne kartą girdėję ne iš vieno valstybės išdaviko lūpų.
Rusijos žemės ūkio ministerija pranešė, kad po šių metų žemės ūkio sezono Rusija įsitvirtins kaip lyderė pasaulinėje maisto gaminių rinkoje.
Kremlius tikisi rekordinio kviečių ir saulėgrąžų bei sojų aliejaus eksporto. Maskvos prognozės rodo, kad Rusija pirmą kartą užims pirmąją vietą pasaulyje pagal miežių ir žirnių tiekimą.
Melas. Rusija yra geriausiu atveju aštunta maisto gaminių rinkoje ir išsiveržti į pirmą gali tik prirašius skaičių ir kliedesių eiliniame FSB Krylovo vardo pasakų ir pasakėčių departamente.
Ir nors Kremlius aiškina, kad veltui tieks maistą badaujančioms šalims, puikiai žinome, jog tiek maisto tiekimas, tiek planuojamas badas – vienas papildomų Maskvos ginklų.
Kiek padvejojęs, pasitaręs su šeimos nariais, JAV prezidentas Džo Baidenas nutarė kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose. Ir nors daug kas prognozuoja vėliavos atidavimą Donaldui Trampui, to greičiausiai be kovos neįvyks.
Tad kuris geresnis – Trampas ar Baidenas? Sunku pasakyti. Laimėjus Trampui, Putino gauja tikėjosi palankių Vašingtono sprendimų, o laimėjus Baidenui, bijojo kietos „reiganiškos“ politikos Rusijos atžvilgiu atgimimo. Tačiau neįvyko nei viena, nei kita. Galbūt todėl Putinas pareiškė, jog JAV politika iš esmės nepasikeitė pasikeitus prezidentams.
Kremliui paleido vidurius dėl JAV, Japonijos, Pietų Korėjos bendrų karinių pratybų „Freedom Edge“. Rusija ir Šė Korėja suskubo pareikšti, jog JAV kuria „Azijos NATO versiją“. Šė Korėjos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė trišales pratybas, apibūdindama jas kaip bandymą „eskaluoti regioninę karinę įtampą, daryti spaudimą Tolimiesiems Rusijos Rytams ir apgulti Kiniją“.
Nuostabu. Kai pirma, ketvirta ir keturiolikta pasaulio ekonomika sujungia karines galias, Azijos driskiams belieka darsyk lėkti į komunistinį, atsilikusį Vietnamą ir padėti raudonų kvietkų prie Lenino paminklo, riogsančio pačiame Hanojaus centre.
Ir tai tik pradžia. NATO viršūnių susitikimo Vašingtone metu planuojama stiprinti bendradarbiavimą su Pietų Korėja, ypač su Ukraina susijusiais klausimais.
Pietų Korėjos, Japonijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos lyderių pakvietimu į NATO viršūnių susitikimą, siekiama išplėsti Aljanso partnerystę su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis.
Mūšio linija
Rusiškieji okupantai toliau veržiasi į Rytų Ukrainą. Driskiai užėmė Sokolo ir Voschodo gyvenvietes Donecko srityje ir mėgina brautis pirmyn. Sudėtinga padėtis ir Časov Jaro mieste. Ukrainiečių pajėgos pasitraukė iš rytinio „Novyj“ mikrorajono, nes vadovybė nutarė išsaugoti po bombų lietumi patekusių šalies gynėjų gyvybes.
Rusai neabejotinai turi tikslą suardyti fronto liniją, įkalant pleištus prie Časov Jaro ir Očeretino, tuo būdu tęsiant šliaužiančios okupacijos taktiką. Evakuojamas ir Lymanas.
Kijevas skaudžiai kala į objektus Rusijos gilumoje. Vakar liepsnojo gaisrai dviejose didelėse Krasnodaro krašto naftos saugyklose, kurias sėkmingai atakavo ukrainiečių bepiločiai orlaiviai.
Ukraina plečia karo prievolę, kad įveiktų didžiulį karių fronte trūkumą. Pagaliau pradėta mobilizuoti ir nuteistuosius. Nepatvirtintais duomenimis, lygtinai paleisti ir į karinius dalinius išsiųsti daugiau nei 3000 kalinių. Ukrainos Teisingumo departamentas teigimu, apie 27 000 kalinių galėtų dalyvauti naujoje mobilizacijos programoje.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.
