Daugelis daugiabučių gyventojų yra savo butų savininkai, tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais jie gali tapti ir valstybinės žemės po savo namu bendraturčiais. Įsigijus tokią žemę, gyventojai tampa ne tik pastato, bet ir žemės savininkais. Tuomet sprendimai dėl jos naudojimo priklauso žemės sklypo bendraturčiams, o ne valstybei ar savivaldybei.
„Tapę žemės po daugiabučiu bendraturčiais, gyventojai gali patys Civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarti, kaip naudoti ir tvarkyti savo daugiabučio sklypą. Tačiau svarbu suprasti, kad nusipirkus žemę niekas negauna konkrečios vietos automobiliui statyti ar išskirtinės teisės į kurią nors kiemo dalį. Tokius klausimus bendraturčiai sprendžia susitarę tarpusavyje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.
Įsigijus valstybinės žemės sklypą, jis nebepriklauso valstybei. Bendraturčiais tampa daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai. Gyventojai gali bendru sutarimu spręsti dėl kiemo tvarkymo, želdinių, vaikų žaidimų aikštelių, dviračių stovų, automobilių statymo ar kitų bendro naudojimo erdvių. Žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl svarbiausi sprendimai dėl jo naudojimo priimami bendraturčių susitarimu arba teisės aktų nustatyta tvarka.
Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų, kad įsigijus valstybinės žemės sklypo dalį kartu įgyjama teisė į konkrečią vietą automobiliui statyti ar kitą pasirinktą kiemo dalį. Tačiau taip nėra.
Valstybinė žemė po daugiabučiais parduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad kiekvienas savininkas įgyja ne konkrečią kiemo dalį, o dalį viso žemės sklypo, proporcingą jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų plotui. Todėl vien tik įsigijus žemę neatsiranda išimtinė teisė naudotis konkrečia vieta statyti automobilį. Jei bendraturčiai susitaria, kaip bus naudojama automobilių aikštelė ar kitos kiemo erdvės, tokia tvarka galioja visiems. Ji nustatoma ne automatiškai įsigijus žemę, o bendraturčiams susitarus tarpusavyje.
Pirmasis žingsnis svarstant apie valstybinės žemės įsigijimą yra išsiaiškinti, ar po daugiabučiu jau yra suformuotas valstybinės žemės sklypas. Patogiausia tai padaryti Žemės informacinės sistemos (ŽIS) žemėlapyje
Jeigu sklypas suformuotas
Jeigu valstybinės žemės sklypas jau suformuotas, butų ir kitų patalpų savininkai arba jų įgaliotas atstovas gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jo įsigijimo. Prašymas teikiamas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirenkant paslaugą „Žemės pardavimas“.
Prašymą pirkti gali pateikti ir vienas buto ar kitos patalpos savininkas. Tačiau tai nereiškia, kad jis galės įsigyti konkrečią pasirinktą sklypo vietą. Jam bus nustatyta tik bendrosios dalinės nuosavybės dalis, apskaičiuota pagal jam priklausančių patalpų plotą, tačiau konkreti vieta sklype nebus priskirta.
Nors prašymą gali pateikti ir vienas buto savininkas, praktiškiausia, kai valstybinės žemės sklypą įsigyja visi daugiabučio gyventojai arba jų įgaliota bendrija. Tuomet bendraturčiai gali bendru sutarimu nusistatyti sklypo naudojimo tvarką, pavyzdžiui, susitarti dėl parkavimo vietų, bendrų poilsio erdvių ar kitų kiemo dalių naudojimo.
Gavusi prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba nustato kiekvienam savininkui tenkančią žemės sklypo dalį. Priėmus sprendimą dėl pardavimo, sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu sklypas nesuformuotas
Ne po visais daugiabučiais yra suformuoti valstybinės žemės sklypai. Tokiais atvejais jų įsigyti iš karto negalima.
Pirmiausia butų ir kitų patalpų savininkai arba jų atstovas turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl daugiabučiui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo suformavimo. Sklypas formuojamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tik jį suformavus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo.
Daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti reikalingų valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal šią tvarką apskaičiuota kaina paprastai yra mažesnė nei ta, kuri būtų nustatyta atlikus individualų turto vertinimą.
Parengta pagal NŽT pranešimą
