V. Rutkūnas. Kokia Romuva reikalinga Lietuvai?

Šį sekmadienį, lapkričio 23 d., šaukiama Lietuvos Romuvos Krivūlė – vaidilų susirinkimas nuspręsti, kokia bus Romuva.

Šių metų sausio 20 d. Lietuvos Romuvos Krivis Jaunius Jonas Trinkūnas iškeliavo į Dausas. Šie metai yra pažymėti, ko gero, visiems Lietuvos žmonėms rūpimu klausimu: „Kas bus Lietuvos naujasis krivis?“. Jį teko išgirsti daug kartų, ir netgi daugiau iš žmonių niekada nedalyvavusių Romuvos veikloje, vadinasi tai tikrai yra visiems svarbu. Bet ar už šio, regis, aiškaus klausimo neslypi žymiai gilesnė prasmė ir labai svarbūs lūkesčiai?

Jonas Trinkūnas ir jo veikla – tai visa 50 metų amžiaus epocha, kai Lietuvoje atgaivintos baltiškos gyvybės ir darnos vertybės, kalendorinės ir šeimos šventės, romuvio pasaulėžiūra. Gražus laikmetis, be galo svarbūs darbai, ir tuo mes išsiskiriame, esame pavyzdžiu ne tik Europoje. Pastaraisiais metais teko daug bendrauti su prigimtinių vertybių puoselėtojais iš Europos, Ukrainos, Rusijos, Amerikos – visi Lietuvą ir Romuvą labai vertina. Ar tai suprantame ir įvertiname mes, lietuviai? Šie klausimai iškyla lietuviams lemtingu laikmečiu, kai esame viena sparčiausiai nykstančių tautų.

Kodėl gyvybės ir darnos pasaulėžiūros tauta tapo pažymėta susinaikinimo žyme? Visiems aišku, kad pagrindinės tautos nykimo priežastys nėra nei ekonominės, nei politinės, nei ekologinės (dauguma laimingesnių ir gyvybingesnių tautų gyvena prastesnėmis aplinkybėmis), o didžiąja dauguma vertybinės – dvasinės. Praradome gyvasties dvasią. Galėtume pasakyti, o kuo čia dėta Romuva? Juk visiška dauguma lietuvių save laiko kitų – atneštinių religijų atstovais. Tačiau jie – mūsų broliai ir seserys, mūsų kraujas ir siela, tik kartu mes galime gyvuoti!

Jonas Trinkūnas, paklaustas, kiek Lietuvoje yra romuvių, atsakydavo – trys milijonai. Jis teisus ta prasme, kad visų lietuvių pasąmonėje glūdi prigimtinis tarpusavio darnaus sutarimo, prisirišimo prie Žemės, Gamtos supratimas, o iš širdies kertelių veržiasi meilė, protėvių tautos pratęsimo ir gyvavimo šauksmas. Kas apspangintam turi parodyti kelią? Kas apkvailintam gali padėti atsipeikėti? Tas kuris žino, mato, jaučia ir supranta.

Romuva negali likti tautos išgyvenimo iššūkių pašonėje. Lietuvos Romuvos pagrindinis tikslas – tautos dvasinės ir fizinės gyvasties išsaugojimas, vadinasi tai ir atsakomybė. Reikia naujai peržiūrėti Romuvos uždavinius, kad Lietuvos Romuva pajėgtų nešti tautos gyvavimo vėliavą. Turi įvykti rimti esminiai pokyčiai.

Krivis Jaunius visuomet pabrėždavo, kad senasis baltų tikėjimas yra politeistinis. Ne vieno dievo turėjimas lietuviams yra gyvybės, įvairovės, skirtingų požiūrių suderinimo versmė. Ši versmė turėtų maitinti visų pirma Lietuvos Romuvą ir joje atsispindėti. Vadinasi ir organizacine prasme Romuva turi keistis.

Ar gali vienas žmogus įvertinti visas aplinkybes, tautos stiprybes, silpnybes ir rasti visus atsakus bei būdus, kaip tautai suklestėti? Ši struktūra, kai išrenkamas Romuvos Krivis ir jam užverčiama nepakeliama našta bei atsakomybė neturi ateities. Reikalingas naujas, žymiai platesnis požiūris. Būtina pakviesti į aukščiausią Romuvos Vaidilų ratą pačius brandžiausius tautos vedlius, kurie tampriai ir nuolat bendradarbiaudami, palaikydami ir įkvėpdami vienas kitą, sujungtų savo žinias, patirtį gebėjimus. Suvienytų savo jėgas tam, kad būtų nutiesti tiltai tarp mūsų tautos šaknų ir šviesios ateities, nuo protėvių gyvybės priesakų iki kiekvieno lietuvio širdies. Reikia sujungti tautos prigimtines galias su naujausiais šių laikų iššūkių sprendiniais, tam, kad į lietuvių tautą sugrįžtų gyvastis, laimė ir klestėjimas. Mūsų pasąmonėje glūdi krivių ir jų vyresniojo Krivių Krivaičio atvaizdas, apie tai rašė ir Jonas Trinkūnas savo raštuose. Atstačius dievų įvairiapusiškumo, gyvybingumo ir daugiapoliškumo vaizdą Romuvos viršūnėje, jis plis pirmiausia po visą Romuvą, kuo geriausiai įtraukiant ir panaudojant visų romuvos žmonių galimybes, atsižvelgiant į visų gražiausius lūkesčius, džiaugiantis bendradarbiavimo malonėmis. Tuomet atsivers atgimimui kelias ir lietuvių tautos širdyse.

Krivio Jauniaus iškeliavimo į Dausas dieną iš karto atėjo mintis, kad Romuva turi atgimti dešimt kartų stipresnė. Dabar yra ir gilus supratimas – Lietuvos Romuvai reikia žymiai platesnio požiūrio, vidinių vertybių ir galimybių pertvarkos, naujos atsakomybės, tam kad Romuva taptu dvasiniu lietuvių tautos atgimimo ir klestėjimo pagrindu. Galime likti stebėtojais, kokia bus Romuva. Yra ir antras kelias – tapti pačiam lietuvių tautos žadintoju ir lemiamos galimybės atgimti dalyviu. Tuomet turėsime tokią Lietuvą, kokios mums reikia ir kokios esame verti.