Gruodžio 20 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.
„Kūlgrinda“ giedos žiemos saulėgrįžos giesmes, sutartines, kartu su visais susirinkusiais šoks apeigų šokius. Apeigų programą praturtins Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzika ir Vėtros Trinkūnaitės giedamos kalėdinės giesmės.
„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes. Vakare prisiminsime neseniai mus palikusį Krivį Jaunių. Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti Baltų Dievai. Kanklių skambesys ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, – sako Žiemos saulėgrįžos vakaro rengėja, Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.
Šventinio vakaro dalyviai pirmieji pamatys ir turės galimybę įsigyti naujausią „Kūlgrindos“ kompaktinę plokštelę „Laimos giesmės“. Tai ypatinga plokštelė, nes joje įrašytose giesmėse atsiskeidžia mūsų prigimtinėje kultūroje vyraujantis gražios šeimos paveikslas. Apdainuojami svarbiausi gyvenimo įvykiai – jungtuvės, palaiminimas (krikštynos), kurių pagrindiniai veikėjai – tėvelis, močiutė,bernelis, mergelė ir vaikelis, gyvena tobulame gamtos ir žmogaus dermės pasaulyje.
„Vakarą baigsime burtais ir vaišėmis, dalinsimės su visais apeigine kūčia, bendrausime. Laukiame atvykstant. Su savim atsineškite Kūčių valgių sau ir kaimynams pavaišinti“, – kviečia Romuvos Krivė.
Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“, susibūrusi atgimimo metais,sėkmingai tęsia muzikines Dievų gerbimo tradicijas. Ansamblis yra įrašęs aštuonias kompaktines plokšteles: „Ugnies apeigos”, „Perkūno giesmės”, „Sotvaras” (su Doniu), „Prūsų giesmės”, „Giesmės Saulei“ , „Giesmės valdovui Gediminui”, „Giesmės Žemynai” (su Doniu) ir „Laimos giesmės”.
Žodžiai Sotvarui:
Tu mūsų didysis Protėvių Dieve
Tu atveri ir užveri amžinybės vartus
Esi Sotvaras – kūrėjas – tvėrėjas,
Mes – tavo vaikai,
Mūsų kraštas – tavo namai.
Globoki mus,
Tebūnie Darna
Tebūnie Darna
Tebūnie Darna
Tikriausiai vaikėju, bet vis tiek paklausiu. Kodėl Lietuvos Ramuvos Krivė Inija Trinkūnienė , Krivio žmona pasivadino , kaip “bonkė, zvonkė”. Galėtų tapti Kriviene. Man garbingiau ir gražiau.
Na, gal todėl, kad ji ne Krivio žmonė, o Lietuvos Krivė.
Jinai ne Lietuvos o tik Vilniaus išsirinkusi gedulo pirmininkė. lyvis
Visokiù komentarù prirašinėja, bet seniai taip nesijuokiau 😀 Negi dar aiškint reikia, kad pavardė nuo pareigybès skiriasi 😀 Darželinukas ir tas žino, kuo skiriasi direktorė ir direktorienė
Jau Laumės palei balą
Velėti žlugto neina,
Jau Gabija užgesus
Nešildo jau namų.
Maži Kaukučiai šąla,
Žemyna ir Medeina
Su ragana nugrūstos
Už Girių glūdumų.
už ką Tu juos taip žiauriai . Jie gi ne minios tarnai . Tad kiekvienam jie yra ten , kur jis yra pasiruošęs juos sutikti.
Kai būna klaikiai liūdna,
Kada širdis vaitoja,
Kada nemiela daros
Ir knygos, ir vaidai,
Einu į gūdžią girią,
Einu į žalią gojų,
Kur tremtyje gyvena
Lietuviški Dievai.
Gražu kaip poetiška išraiška , bet šiaip nenorėčiau sutikti su ta Dievų tremtim . Nemanau kad mes pajėgus juos ištremti. Ir svetimieji per silpni tam . Greičiau patys esame save išsitrėme nuo jų . Per tą savo silpnumą palinkome po svetimųjų kryžimi , plokštuminės (ekraninės) sampratos ženklu. Todėl daug ką praradome kad susivuokti erdvėje ir laike.
Kas dėl ėjimo “….į gūdžią girią,
Einu į žalią gojų,…” tai tikrai vertinga , laikas nuo laiko išeiti naktigonėn ( naktinė žvejyba ar šiaip pasibuvimas gamtos prieglobstyje) kur nors pamiškėje prie upės ar ežero . Tada tikrai , jeigu esi tam subrendęs , pajausi ir Medeiną girios glūdumoje , ir Gabiją laužo plazdėjime . Ir Laumių kultuves išgirsi. Bet jei buvai kada stipriai trenktas kryžioku, supratimą pakeitusi aklu išpažinimu , tai greičiausiai girdėsis kokio žydelio šlepsėjimas vandens paviršiumi. Tada tikrai sunku būs suvokti Lietuviškų Dievų stiprybę.
is kur tokias nuostabias eiles traukiat?
Inija pati savę išsirinko krivę. lyvis
Pati, ne pati. Ne pati išsirinko, o Romuvėlių atstovai, susirinkę į Didžiąją Krivulę. Kad ir kaip kam nors asmeniškai nepatiktų, Lietuvos Romuva turi naująją Krivę ir tai gerbtinas faktas. Visokie bandymai aploti yra tiesiog atmestini. Jeigu ant lėkštelių padėtume Lyvio ir kitų neapsireiškusių pretendentų bei Inijos nuopelnus Romuvai, niekam neliktų abejonių, kuri lėkštelė svaresnė. Susitaikykim ir visi dirbkime bendram labui. O šiaip naujajai Krivei jau laikas parašyti didelį aiškinamąjį (programinį) straipsnį apie Romuvą jos akimis. Artėjanti Saulėgrįžos,- pačių Dievų ir Deivių nustatyta šventė, puiki proga.
Taip, miela, protinga moteris, prisiekusi iš prigimties Pagonė su visa gimine. Kalbanti paprastai ir dalykiškai ( tai Krivio Jono Trinkūno mokykla). Nešiojanti įspūdingus sijonus.
Kaip galima taikstytis su melu, apgavyste. Tokiems žmonėms nieko švento nėra, jų net žodžiais negalima tikėti. Koks romuvos tikslas tai gauti iš valstybės išmokas tą patį tvirtino Jonas Vaiškūnas, G Jakavonis. Jie net nejaučia ko iškirtinio senoviško reikia gaivinti, didžiuotis visų bendram labui. Manau ir tie žmonės pritariantėms tokiems žemėms nuosmukiams t y krivio rinkimams tokie pats yra be dvasios polėkio. lyvis
O ar galėtum apibrėžti (kalbėti) aiškiau, kas gi esa – dvasios polėkis. Ar tai ta būsena, kai jauties lyg ant sparnų ?
Puikiai pats visą tai perpranti tik ar valdiški grašiai gali nupirkti lietuviškus Dievus. Inija mano kitaip todėl kitų akivaizduoja elgiasi kaip žiurkė svetimame sandėliuke. lyvis
Lyvi,atrodo esi pasimetęs.Deja.