Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, „tremtis“ prieš 75 metus įsikurdino mūsų tautos žodyne kaip neatskiriama tikrovės dalis, kuri dar daugiau sustiprino jėgas išlikti, kovoti už galimybę puoselėti savo protėvių žemę.

„Šiandien minime okupacijos ir genocido – masinio tautos naikinimo dieną, kai prieš 75–erius metus čia ir už Lietuvos ribų pradėjo lietis mūsų tautos ašaros ir kraujas.  Kažin ar Lietuvoje yra šeima, kuri nepatyrė sovietinio smurto prieš savo gimines, artimus ar kaimynus“, – sakė Š. Birutis.

Pagerbiant visus, kurie tapo okupacijos aukomis, kultūros ministras priminė paskutinės tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Antano Merkio vadovautos Vyriausybės narius, kurie nestokojo drąsos ir neišsižadėjo savo Tėvynės, nors tapo okupacijos aukomis.

Ministro Pirmininko Antano Merkio vyriausybė paskirta  1939 m. lapkričio 21 dieną ir atleista lygiai prieš septyniasdešimt penkerius metus – 1940 m. birželio 15-ąją. Beveik visus šios Vyriausybės ministrus ištiko toks pat likimas, kaip ir daugumos Lietuvos šviesių, tėvynę mylėjusių žmonių – tremtis, kankinimai, mirtis.

„Aš tikiu, kad jie žino, jog lageriai, tremtis, šviesuolių mirtys niekada nebus pamirštos. Patirta prievarta ir kančios nugulė į patį tvirčiausią ir esmingiausią tautos patirties klodą, kurį oriai ir garbingai galės prisiminti būsimos laisvos Lietuvos kartos“, – sakė Š. Birutis.