Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.
Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti ir 7 invazinių rūšių gausai reguliuoti. Jį finansavo Europos regioninės plėtros fondas ir valstybė. Be jo klumpaitės Balsio pakrantėje būtų pasmerktos.
Vykdant šį projektą per pusketvirtų metų sutvarkyta beveik 60 ha miško buveinių, daugiau nei 450 ha pelkių bei 700 ha pievų ir joms artimų buveinių – 129 saugomų 23 retų rūšių teritorijos. Gerai miško buveinių būklei atkurti buvo retinami medynai, šalinami krūmai ir pomiškis, pelkių, pievų ir joms artimų buveinių – kertami krūmynai, šienaujamos nendrės ir žolė. Iškelti 148 dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams, po 8 lizdus jūriniams ereliams ir ereliams žuvininkams, 240 skirtingo tipo inkilų šikšnosparniams. Rečiausių rūšių populiacijoms stiprinti jos papildytos dirbtinai išaugintais individais – tam į upelius išleista 340 paaugintų vijūnų ir pasodinta per 140 užaugintų pelkinių uolaskėlių.
Saugomose teritorijose plintantys invaziniai augalai ir gyvūnai – didelė grėsmė vietinei biologinei įvairovei. Saugant vietinių augalų augavietes, 500 ha plote išnaikinti uosialapiai klevai, o 160 ha pievų – gausialapiai lubinai, dvidešimtyje ežerų gaudyti ir įveisiant plėšrias žuvis naikinti rainuotieji vėžiai ir nuodėguliniai grundalai, taip pat medžiotos kanadinės audinės ir mangutai.
Susiję straipsniai:
- Išsaugoti senąsias gyvūnų ir augalų veisles – visų rūpestis
- Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
- Sartų regioniniame parke paprastieji taukiai užderėjo du kartus
- Natūralios gamtos oazės Verkių regioniniame parke
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- Šnieriškių bendruomenė prašo apsaugoti Labanoro girią ir paežeres nuo chaotiškų statybų ir tvorų
- Aukštadvario regioninio parko lankytojus konsultuos saugūnai
- Bus minima tarptautinė augalų diena
- Lūšys grįžta į Lietuvos miškus
- Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
- Neries regioniniame parke rastas koralą primenantis grybas
- Žemaitijos miškuose į laisvę išleistos lūšys ir didieji apuokai
- Zoologijos sodas kviečia į korsakų įkurtuves
- Žemaitijos nacionalinio parko atstovai patirties sėmėsi Švedijoje
- Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“
- Gražutės regioniniame parke apsigyveno nauja šikšnosparnių rūšis
- Lietuviškame rūtų darželyje auga net česnakai
- Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Patvirtintas Stumbro apsaugos planas
- Europos botanikai Lietuvoje rado unikalią rūšį
- Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
- Nekurk laužų – kurk gamtos meną
- Ir žiemą gamtoje apstu naudingų augalų
- „Adventur“ parodoje bus pasakojama apie bites saugomose teritorijose
- Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja
- LEU žaliosiose auditorijose studentams padeda mokytis ir augalai
- Žemaitiškės pievų balos vėl tinkamos pauščiams veistis
- Įvedamas savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas
- Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė
