Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2015 06 14 21:51
15
G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
GintarasKarosas_asmen.nuotr
Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Dabar, kol Lietuva priklauso ES, poveikio greičiausiai nepajustume, tačiau turime rūpintis ir galvoti apie tolesnę Lietuvos perspektyvą būti stipria ir nepriklausoma valstybe.

Reikia mokytis iš savo istorijos. Ieškodami lengvesnio kelio, tariamo progreso ir nusileisdami Lenkijos įtakai, jau esame praradę savo valstybę. Turime stiprinti lietuvių kalbos pozicijas valstybės gyvenime, taip stiprinsime ir pačią Lietuvą.

Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu keletą šimtmečių buvo nuosekli. Pasitelkus kaip pretekstą katalikybės sklaidą, kartu Lietuvon eksportuota lenkiška raštija ir kalba. Lenkijai gerai sekėsi, ir tikslas padaryti Lietuvą vienu iš jos kraštų jau buvo pasiektas. Kaimyninės valstybės sėkmę vainikavo demokratiškiausia to meto Europoje 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, kurioje jau ir de jure Lietuvos vardas nebebuvo minimas. Lietuva buvo prarasta Lenkijos naudai valstybė.Ar ir vėl dabar, kaip prieš daugiau kaip du šimtmečius metų, sieksime būti savo valstybės atžvilgiu paradoksaliai demokratiški?

Tik Lietuvos kaimo žmonių išsaugota, knygnešių ir kitų šviesuolių pasiaukojamomis pastangomis puoselėta, lietuvių kalba tapo esminiu 1918 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos pagrindu, identitetu.

Būdami kartu su Lenkija ES dabar turime puikų šansą sustiprinti Lietuvos valstybę, pirmiausia jos kalbą. Mes juk esame savo etninėse žemėse, kur dauguma gyventojų yra lietuviai. Taip, nemažai pietryčių Lietuvos gyventojų dabar sutrikę. Tarpukaryje čia gyventojai patyrė lenkinimą, po Antrojo pasaulinio karo buvo rusinami, o dabar Lietuvos valstybė jais mažai rūpinasi. Rašau ne apie ekonominį, o apie kultūrinį rūpestį. Padėkime vietos gyventojams grįžti prie savo šaknų, kalbėkime apie Lietuvą, užtikrinkime valstybinę kalbą darželiuose ir mokyklose. Žmonės turi jausti valstybės pasitikėjimą pačia savimi. Dabar vietos gyventojai mato savo valstybe abejojančius ir Lenkijos kultūriniam ekspansionizmui nuolaidžiaujančius Lietuvos politikus. Tokia situacija netenkina pietryčių Lietuvos gyventojų ir daugeliui jų lieka tapti abejingais Lietuvai piliečiais.

Tik tvirta valstybės pozicija bus gerai įvertinta vietinių Vilniaus apylinkių gyventojų. Gimiau Vilniaus rajone, kartu dirbu ir gan daug bendrauju su vietiniais gyventojais. Jiems sunku suvokti, kam reikalingi dvikalbiai vietovardžių užrašai ar įrašai pasuose neva autentiška forma. Neteko dar girdėti tokio atvejo, kad žmogus nebesurastų savo gatvės, kadangi jos pavadinimas parašytas lietuviškai. Tai kam to reikia? Reikia tiems, kurie nori, kad Lietuva būtų silpna, neintegrali, susiskaldžiusi, lengvai pažeidžiama. Lietuvos stiprybė yra ne vien ekonominis pajėgumas, Lietuvos galia yra svarbiausias jos identitetas – kalba su savitu raidynu: pradedant įrašu paso pirmajame lape ir baigiant viešąja aplinka.

Žmogų supantis kraštovaizdis ar miestovaizdis yra svarbus žmogaus savimonę formuojantis faktorius – neturėtume viešos erdvės fragmentuoti, taip pabrėžiant ir skatinant Lietuvos teritorinį neintegralumą, naudojant suslavintus baltiškos kilmės pavadinimus. Dabar iš pažiūros tai gali atrodyti nekaltas žingsnis, tačiau žinant mūsų šalies istoriją, aiškiai matome, kad panašus bajorijos neryžtas praeityje vedė į savos valstybės praradimą. Ar ne laikas pradėti mokytis iš praeities klaidų, suvokiant kad mes negalime taikyti analogiškas Lenkijos teisės aktų nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo savo teisėje. Lenkijos valstybė gana anksti, lyginant su Lietuva, buvo sukūrusi savo raštiją, todėl Lenkijai jos inkorporuotose Lietuvos etninėse Suvalkų žemėse atsiradęs vienas-kitas lietuviškas užrašas niekaip negali susilpninti šios visapusiškai stiprios šalies. Mūsų valstybės situacija iš esmės kita, todėl būtų etiška ir teisinga be pykčio ir dalykiškai apie tai kalbėti ir su mūsų kaimynais lenkais.

Jei būtų žengtas žingsnis išvalstybinant vietovardžius, būtų susilpnintas Lietuvos piliečių pasitikėjimas savo valstybe, o ateityje, tikėtina, iškiltų grėsmė ir šalies vientisumui. Paso pirmame puslapyje rašyba Vilniaus krašte neegzistuojančios autentiškos pavardės variantu, kai vietinių gyventojų, gimusių prieš Vilniaus krašto okupaciją, faktiškai čia neturime, skamba kaip nesusipratimas. Gal tada rašysime rusiškai, nes dauguma vietinių gimė pokario laikotarpiu? Autentiškos pavardės rašymo kriterijus gali būti taikomas nebent tik po 1990 m. kovo 11 d. arba nuo dabar į Lietuvą atvykusiems asmenims su tikrai autentiška kitokių rašmenų pavarde.

Tikiu, kad politikai elgsis atsakingai, nepriims Lietuvai nenaudingų sprendimų. Kaip tada kiekvienas galėtume pažvelgti į akis savo gyvybe rizikavusiems ir lietuviško žodžio galia tikėjusiems knygnešiams, XIX–XX pr. amžių tautos šviesuoliams, įkvėpusiems Lietuvai atgimimą ar krauju lietuvišką žodį gynusiems pokario partizanams? Dabar Lietuva tokių žygdarbių nereikalauja. Lietuva reikalauja, kad politikai būtų orūs, apgintų ir sustiprintų jos pamatą – lietuvių kalbą.

Nepulkime stačia galva tenkinti Lietuvai nenaudingos ir pavojingos užgaidos. Prisiminkime, kad pietryčių Lietuvos situacija yra savita, kraštas tarpukariu buvo Lenkijos okupuotas, jame vykdyta lenkinimo politika. Išleiskime informacinių leidinių užsienio kalbomis, kad galėtume užsienio svečiams, kitų Europos valstybių atstovams daugiau papasakoti apie šių apylinkių praeitį.

Būkime europiečiais – tvirtais ir oriais Lietuvos piliečiais. Taisyklingai kalbėti sena ir turtinga lietuvių kalba taps kiekvienos tautinės bendrijos nario garbės reikalu. Taigi, mokantis iš istorijos, importinės lenkų kalbos reikėtų vengti, vietoj jos skatinti pažinti vietinę pietryčių Lietuvos gyventojų šnektą, kuri čia vadinama po prostu.

Autorius yra Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, nepartinis, menininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Nacionalinės Pažangos premijos laureatas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  2. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  3. D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
  4. Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
  5. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  6. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  7. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  8. J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  11. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
  12. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  13. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  14. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  15. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  16. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  17. Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius
  18. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  19. S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti
  20. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  21. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  22. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis
  23. Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
  24. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  25. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  26. EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
  27. Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba
  28. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
  29. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  30. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Julius Puras says:
    6 m. ago

    ” nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų.” bet pala lietuviu kalba yra pakeista. Ja lituanistai pakeitė ir dar daugiau jie ir toliau keičia. Tokios kalbos kaip bendrinė lietuviu kalba niekados nebuvo. Apie ką čia Gintaras Karosas kalba?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 m. ago

      Tai gal ir lietuvių nebuvo? Tik zanavykai ir kapsai, suvalkiečiai ir tuteišai? Kokia kalba čia rašai – jei Tavęs nėra?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        6 m. ago

        Taikliai pasakyta. 🙂
        O straipsnis, šiaip, labai geras, bet šitas “Būkime europiečiais” yra būtent lietuvių nutautinimo entuziastų – federalistų, globalistų, kosmopolitų šūkis. Mums reikia būti LIETUVIAIS. Tas “europietis” iš esmės yra tas pats, kas “tarybinis pilietis” – ar mes to siekiame?

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          6 m. ago

          Dėl „būkime europiečiais“ kontraversiškumo visiaškai pritariu. Apie tai yra gerai pasakęs Vytautas Radžvilas. Kai atrasiu pacituosiu.

          Atsakyti
          • Jau musu says:
            6 m. ago

            broliai Prusai nuejo i Europa. Kur jie dabar?

      • Bartas says:
        6 m. ago

        Taip, taip. Teisingai ir taikliai.

        Atsakyti
      • Julius Puras says:
        6 m. ago

        Bijau būti dėl istorijos eilini karta neteisus kaip Butkaus straipsnyje dėl aš bet man atrodo kad himno žodžiai buvo pakeisti. Arba bent lituanistų planuoti pakeisti.

        Atsakyti
  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    Visais laikais kalba buvo valstybės pagrindu ir pamatu! LIETUVIŲ KALBAI per 50 000 metų. Anot Mahatmos Gandžio ji yra senesnė už sanskritą! LIETUVIŲ (ir tiktai LIETUVIŲ!!!) KALBOS deka pasaulis dabar gali:
    – įminti seniausiųjų kultūrų šaltinius;
    – iš seniausiųjų kultūrų šaltinių “išpešti” informaciją iš tolimiausios praeities;
    – didžiuotis, kad pagaliau atrasti, iki šiol mokslo pasauliui dar nežinomi, III bei IV Žemės ašies fiziniai judėjimai;
    – pažinti ne tiktai tolimąją PRAEITĮ bet ir ATEITĮ, tame tarpe ir kodėl bei kaip Žemėje klimatas kinta! Ir t.t.,ir t.t.!

    Atsakyti
  3. Tomas T. says:
    6 m. ago

    Kol yra lietuvių, kuriems svarbi gimtoji kalba, tol ji nepražus. Aišku, raštas keičiasi (pavyzdžiui, palyginus XX a. lietuvių abėcėlę su XVI arba XVIII amžiaus). Taip pat pati šnekamoji kalba kinta. Blogai yra, kai žmonės pradeda įterpinėt rusiškus ar angliškus svetimžodžius, nors dažniausiai juos galima pakeisti lietuviškais. Tiesiog parodo, kad jie gėdijasi savo kalbos arba nebežino tų lietuviškų atitikmenų. Liūdna ateitis laukia lietuvių kalbos, jei ir toliau bus tokia „tvarka“.

    Atsakyti
  4. Atas says:
    6 m. ago

    Savo elgesiu nei Kirkilas,nei juolab Šaulienė nėra lietuvių kalbos mylėtojai.Greičiau mišrūnai.Pritariu G.Karosui.

    Atsakyti
  5. Getas says:
    6 m. ago

    Kai man sako būkime “europiečiais”, aš jiems atsakau, kad Lietuvos visur piLna: važiuok į vakarus, ten randu mūsų kalbos reliktus, važiuok iki Maskvos, Kalūgos (Galūgos), TEN DIDINGI MŪSŲ PILIAKALNIAI IR MUZIEJAI UŽVERSTI GALINDŲ KULTŪROS RELIKTAIS.
    YPAČ DABAR REIKIA KALBĖTI IR ĮRODYTI, KAD V. EUROPA TURI DOMĖTIS LIETUVOS SENĄJĄ KUTŪRA, NES ANOS TAUTOS TOKIŲ ŠEDEVRŲ , KAIP MŪSŲ TAUTOSAKA, DAINOS, MUZIKA, LIETUVIŠKOS MANDALOS ERDVĖJE – SODAI IR PLOKŠTUMOJE – LOVATIESĖS SU ĮSTABIAIS RAŠTAIS NETURI. M ŪSŲ SENĄJĄ DORĄ IR DARMĄ REIKIA JIEMS DIEGTI, NĖS VAKRŲ TAUTOS JAU NYKSTA.

    Atsakyti
  6. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    LIETUVIŲ VYKINGŲ gentis (nuo liet. vykti!). KELTAI! Keltų kultūra!?
    Ar ne mųsų protėviai maždaug VIII-VII a.pr.m.e. Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ kultūrą, dėl klimato kaitos atsikėlę- persikėlę (nuo liet. keltis) iš Rytų Europos ?!
    O skandinavų pavardės riksonai (rikio sūnus)?; laivriksonai (laivo rikio sunus)?;
    O Vakarų Europos karaliai – henrikai (nuo liet. genties rikis-vadas,rikiotojas?! Kiek jų per istoriją buvo vakaruose?!
    O Vakarų Europoje mūsų protėviais palikti per 3000 vietovardžių, apie kurios Česlovas Gedgaudas kalba knygoje “Mūsų praeities beieškant”?!
    O įvairiausių kultūrų šaltiniuose minimi Saulės dievai – Pradžiapatis, Saulius, Agnis, Menas-Monas-Mienas (nuo liet. Mėnulis), Saliamonas (nuo liet. Saulė-Mėnulis). Mat būna Saulės ir Mėnulio valdymo laikotarpiai, kurie trunka apie 500 metų, kaip tai vyko nuo 1000 iki 500 m.pr.m.e. ir nuo 6-tojo iki 10-jo ą. O Herodoto minimas Egipto dievas Linas?! Ir t.t., ir t.t.
    O Mahatmos Gandžio pasakymas-“Lietuvių kalba senesnė už sanskritą” ko yra vertas?!
    O ko verta rusų kalbininkų akademikų Toporovo ir Ivanovo padaryta išvada -“slavų kalba yra kilusi lietuvių kalbos pokyčių išdavoje”!? Pagaliau, LIETUVIŲ KALBOS deka atrsti III ir IV Žemės judėjimai ir įminta 500 000 metų praeitis, kurią įvardija šumerų “Karalių sąrašas”!!! Ir t.t., it t.t.
    Ar po viso to dar galima kalbėti apie galimus LIETUVIŲ KALBOS kaitaliojimus ar “tobulinimus?! Už tai ateityje prakeiks mus ne tiktai mūsų-LIETUVIŲ bet ir PASAULIO kalbininkai!!!

    Atsakyti
  7. Saugokim kalbą says:
    6 m. ago

    Ačiū Gintarui už išmintingus žodžius, paguoda, kad dar ne visi suglobalėjo. Dar liko vyrų, kurie eitų ginti Kalbos, Lietuvos žemių, papročių, senolių tradicijų. Istorijos vingiuose dažnos okupacijos, kalbos silpninimas ir net uždraudimas. Šiandien laisva Lietuva, tačiau savo rankomis Kirkilai, šiaulienės, sabatauskai, mazuroniai, kubiliai parduoda gimtąją kalbą.

    Atsakyti
  8. Stai ta says:
    6 m. ago

    pamata ir bando išjudinti, ar bent akmenėli ištraukti, Lietuvos priesai.

    Atsakyti
  9. vabalas says:
    6 m. ago

    Valstybės pamatas yra iš žmonių prievarta atiminėjami pinigai. Kalba yra tik įrankis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Lietuvoje

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Išlindo priežastis? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Komentarą nukosėjau apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Gudelis. Vienas iš likimo dvynių
  • S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1527; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 986; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 889; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 780; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 686; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 646; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
9
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Išlindo priežastis? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Komentarą nukosėjau apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • atlantic-shop.lt apie Kokių dovanų labiausiai laukia Jūsų namiškiai?
Kitas straipsnis
Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Bus pagerbtas pirmojo rusų okupantų nužudyto Lietuvos pasieniečio atminimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai