Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2015 06 14 21:51
15
G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
GintarasKarosas_asmen.nuotr
Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Dabar, kol Lietuva priklauso ES, poveikio greičiausiai nepajustume, tačiau turime rūpintis ir galvoti apie tolesnę Lietuvos perspektyvą būti stipria ir nepriklausoma valstybe.

Reikia mokytis iš savo istorijos. Ieškodami lengvesnio kelio, tariamo progreso ir nusileisdami Lenkijos įtakai, jau esame praradę savo valstybę. Turime stiprinti lietuvių kalbos pozicijas valstybės gyvenime, taip stiprinsime ir pačią Lietuvą.

Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu keletą šimtmečių buvo nuosekli. Pasitelkus kaip pretekstą katalikybės sklaidą, kartu Lietuvon eksportuota lenkiška raštija ir kalba. Lenkijai gerai sekėsi, ir tikslas padaryti Lietuvą vienu iš jos kraštų jau buvo pasiektas. Kaimyninės valstybės sėkmę vainikavo demokratiškiausia to meto Europoje 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, kurioje jau ir de jure Lietuvos vardas nebebuvo minimas. Lietuva buvo prarasta Lenkijos naudai valstybė.Ar ir vėl dabar, kaip prieš daugiau kaip du šimtmečius metų, sieksime būti savo valstybės atžvilgiu paradoksaliai demokratiški?

Tik Lietuvos kaimo žmonių išsaugota, knygnešių ir kitų šviesuolių pasiaukojamomis pastangomis puoselėta, lietuvių kalba tapo esminiu 1918 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos pagrindu, identitetu.

Būdami kartu su Lenkija ES dabar turime puikų šansą sustiprinti Lietuvos valstybę, pirmiausia jos kalbą. Mes juk esame savo etninėse žemėse, kur dauguma gyventojų yra lietuviai. Taip, nemažai pietryčių Lietuvos gyventojų dabar sutrikę. Tarpukaryje čia gyventojai patyrė lenkinimą, po Antrojo pasaulinio karo buvo rusinami, o dabar Lietuvos valstybė jais mažai rūpinasi. Rašau ne apie ekonominį, o apie kultūrinį rūpestį. Padėkime vietos gyventojams grįžti prie savo šaknų, kalbėkime apie Lietuvą, užtikrinkime valstybinę kalbą darželiuose ir mokyklose. Žmonės turi jausti valstybės pasitikėjimą pačia savimi. Dabar vietos gyventojai mato savo valstybe abejojančius ir Lenkijos kultūriniam ekspansionizmui nuolaidžiaujančius Lietuvos politikus. Tokia situacija netenkina pietryčių Lietuvos gyventojų ir daugeliui jų lieka tapti abejingais Lietuvai piliečiais.

Tik tvirta valstybės pozicija bus gerai įvertinta vietinių Vilniaus apylinkių gyventojų. Gimiau Vilniaus rajone, kartu dirbu ir gan daug bendrauju su vietiniais gyventojais. Jiems sunku suvokti, kam reikalingi dvikalbiai vietovardžių užrašai ar įrašai pasuose neva autentiška forma. Neteko dar girdėti tokio atvejo, kad žmogus nebesurastų savo gatvės, kadangi jos pavadinimas parašytas lietuviškai. Tai kam to reikia? Reikia tiems, kurie nori, kad Lietuva būtų silpna, neintegrali, susiskaldžiusi, lengvai pažeidžiama. Lietuvos stiprybė yra ne vien ekonominis pajėgumas, Lietuvos galia yra svarbiausias jos identitetas – kalba su savitu raidynu: pradedant įrašu paso pirmajame lape ir baigiant viešąja aplinka.

Žmogų supantis kraštovaizdis ar miestovaizdis yra svarbus žmogaus savimonę formuojantis faktorius – neturėtume viešos erdvės fragmentuoti, taip pabrėžiant ir skatinant Lietuvos teritorinį neintegralumą, naudojant suslavintus baltiškos kilmės pavadinimus. Dabar iš pažiūros tai gali atrodyti nekaltas žingsnis, tačiau žinant mūsų šalies istoriją, aiškiai matome, kad panašus bajorijos neryžtas praeityje vedė į savos valstybės praradimą. Ar ne laikas pradėti mokytis iš praeities klaidų, suvokiant kad mes negalime taikyti analogiškas Lenkijos teisės aktų nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo savo teisėje. Lenkijos valstybė gana anksti, lyginant su Lietuva, buvo sukūrusi savo raštiją, todėl Lenkijai jos inkorporuotose Lietuvos etninėse Suvalkų žemėse atsiradęs vienas-kitas lietuviškas užrašas niekaip negali susilpninti šios visapusiškai stiprios šalies. Mūsų valstybės situacija iš esmės kita, todėl būtų etiška ir teisinga be pykčio ir dalykiškai apie tai kalbėti ir su mūsų kaimynais lenkais.

Jei būtų žengtas žingsnis išvalstybinant vietovardžius, būtų susilpnintas Lietuvos piliečių pasitikėjimas savo valstybe, o ateityje, tikėtina, iškiltų grėsmė ir šalies vientisumui. Paso pirmame puslapyje rašyba Vilniaus krašte neegzistuojančios autentiškos pavardės variantu, kai vietinių gyventojų, gimusių prieš Vilniaus krašto okupaciją, faktiškai čia neturime, skamba kaip nesusipratimas. Gal tada rašysime rusiškai, nes dauguma vietinių gimė pokario laikotarpiu? Autentiškos pavardės rašymo kriterijus gali būti taikomas nebent tik po 1990 m. kovo 11 d. arba nuo dabar į Lietuvą atvykusiems asmenims su tikrai autentiška kitokių rašmenų pavarde.

Tikiu, kad politikai elgsis atsakingai, nepriims Lietuvai nenaudingų sprendimų. Kaip tada kiekvienas galėtume pažvelgti į akis savo gyvybe rizikavusiems ir lietuviško žodžio galia tikėjusiems knygnešiams, XIX–XX pr. amžių tautos šviesuoliams, įkvėpusiems Lietuvai atgimimą ar krauju lietuvišką žodį gynusiems pokario partizanams? Dabar Lietuva tokių žygdarbių nereikalauja. Lietuva reikalauja, kad politikai būtų orūs, apgintų ir sustiprintų jos pamatą – lietuvių kalbą.

Nepulkime stačia galva tenkinti Lietuvai nenaudingos ir pavojingos užgaidos. Prisiminkime, kad pietryčių Lietuvos situacija yra savita, kraštas tarpukariu buvo Lenkijos okupuotas, jame vykdyta lenkinimo politika. Išleiskime informacinių leidinių užsienio kalbomis, kad galėtume užsienio svečiams, kitų Europos valstybių atstovams daugiau papasakoti apie šių apylinkių praeitį.

Būkime europiečiais – tvirtais ir oriais Lietuvos piliečiais. Taisyklingai kalbėti sena ir turtinga lietuvių kalba taps kiekvienos tautinės bendrijos nario garbės reikalu. Taigi, mokantis iš istorijos, importinės lenkų kalbos reikėtų vengti, vietoj jos skatinti pažinti vietinę pietryčių Lietuvos gyventojų šnektą, kuri čia vadinama po prostu.

Autorius yra Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, nepartinis, menininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Nacionalinės Pažangos premijos laureatas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  2. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  3. D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
  4. Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
  5. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  6. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  7. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  8. J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  11. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
  12. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  13. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  14. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  15. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  16. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  17. Lituanistai ir politikai aptarė valstybės ir lituanistikos santykius
  18. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  19. S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti
  20. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  21. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  22. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis
  23. Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
  24. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  25. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  26. EU vyks renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“
  27. Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba
  28. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
  29. Užsieniečius stebina neįtikėtinai įdomūs atradimai lietuvių kultūroje
  30. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Julius Puras says:
    6 m. ago

    ” nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų.” bet pala lietuviu kalba yra pakeista. Ja lituanistai pakeitė ir dar daugiau jie ir toliau keičia. Tokios kalbos kaip bendrinė lietuviu kalba niekados nebuvo. Apie ką čia Gintaras Karosas kalba?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 m. ago

      Tai gal ir lietuvių nebuvo? Tik zanavykai ir kapsai, suvalkiečiai ir tuteišai? Kokia kalba čia rašai – jei Tavęs nėra?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        6 m. ago

        Taikliai pasakyta. 🙂
        O straipsnis, šiaip, labai geras, bet šitas “Būkime europiečiais” yra būtent lietuvių nutautinimo entuziastų – federalistų, globalistų, kosmopolitų šūkis. Mums reikia būti LIETUVIAIS. Tas “europietis” iš esmės yra tas pats, kas “tarybinis pilietis” – ar mes to siekiame?

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          6 m. ago

          Dėl „būkime europiečiais“ kontraversiškumo visiaškai pritariu. Apie tai yra gerai pasakęs Vytautas Radžvilas. Kai atrasiu pacituosiu.

          Atsakyti
          • Jau musu says:
            6 m. ago

            broliai Prusai nuejo i Europa. Kur jie dabar?

      • Bartas says:
        6 m. ago

        Taip, taip. Teisingai ir taikliai.

        Atsakyti
      • Julius Puras says:
        6 m. ago

        Bijau būti dėl istorijos eilini karta neteisus kaip Butkaus straipsnyje dėl aš bet man atrodo kad himno žodžiai buvo pakeisti. Arba bent lituanistų planuoti pakeisti.

        Atsakyti
  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    Visais laikais kalba buvo valstybės pagrindu ir pamatu! LIETUVIŲ KALBAI per 50 000 metų. Anot Mahatmos Gandžio ji yra senesnė už sanskritą! LIETUVIŲ (ir tiktai LIETUVIŲ!!!) KALBOS deka pasaulis dabar gali:
    – įminti seniausiųjų kultūrų šaltinius;
    – iš seniausiųjų kultūrų šaltinių “išpešti” informaciją iš tolimiausios praeities;
    – didžiuotis, kad pagaliau atrasti, iki šiol mokslo pasauliui dar nežinomi, III bei IV Žemės ašies fiziniai judėjimai;
    – pažinti ne tiktai tolimąją PRAEITĮ bet ir ATEITĮ, tame tarpe ir kodėl bei kaip Žemėje klimatas kinta! Ir t.t.,ir t.t.!

    Atsakyti
  3. Tomas T. says:
    6 m. ago

    Kol yra lietuvių, kuriems svarbi gimtoji kalba, tol ji nepražus. Aišku, raštas keičiasi (pavyzdžiui, palyginus XX a. lietuvių abėcėlę su XVI arba XVIII amžiaus). Taip pat pati šnekamoji kalba kinta. Blogai yra, kai žmonės pradeda įterpinėt rusiškus ar angliškus svetimžodžius, nors dažniausiai juos galima pakeisti lietuviškais. Tiesiog parodo, kad jie gėdijasi savo kalbos arba nebežino tų lietuviškų atitikmenų. Liūdna ateitis laukia lietuvių kalbos, jei ir toliau bus tokia „tvarka“.

    Atsakyti
  4. Atas says:
    6 m. ago

    Savo elgesiu nei Kirkilas,nei juolab Šaulienė nėra lietuvių kalbos mylėtojai.Greičiau mišrūnai.Pritariu G.Karosui.

    Atsakyti
  5. Getas says:
    6 m. ago

    Kai man sako būkime “europiečiais”, aš jiems atsakau, kad Lietuvos visur piLna: važiuok į vakarus, ten randu mūsų kalbos reliktus, važiuok iki Maskvos, Kalūgos (Galūgos), TEN DIDINGI MŪSŲ PILIAKALNIAI IR MUZIEJAI UŽVERSTI GALINDŲ KULTŪROS RELIKTAIS.
    YPAČ DABAR REIKIA KALBĖTI IR ĮRODYTI, KAD V. EUROPA TURI DOMĖTIS LIETUVOS SENĄJĄ KUTŪRA, NES ANOS TAUTOS TOKIŲ ŠEDEVRŲ , KAIP MŪSŲ TAUTOSAKA, DAINOS, MUZIKA, LIETUVIŠKOS MANDALOS ERDVĖJE – SODAI IR PLOKŠTUMOJE – LOVATIESĖS SU ĮSTABIAIS RAŠTAIS NETURI. M ŪSŲ SENĄJĄ DORĄ IR DARMĄ REIKIA JIEMS DIEGTI, NĖS VAKRŲ TAUTOS JAU NYKSTA.

    Atsakyti
  6. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    LIETUVIŲ VYKINGŲ gentis (nuo liet. vykti!). KELTAI! Keltų kultūra!?
    Ar ne mųsų protėviai maždaug VIII-VII a.pr.m.e. Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ kultūrą, dėl klimato kaitos atsikėlę- persikėlę (nuo liet. keltis) iš Rytų Europos ?!
    O skandinavų pavardės riksonai (rikio sūnus)?; laivriksonai (laivo rikio sunus)?;
    O Vakarų Europos karaliai – henrikai (nuo liet. genties rikis-vadas,rikiotojas?! Kiek jų per istoriją buvo vakaruose?!
    O Vakarų Europoje mūsų protėviais palikti per 3000 vietovardžių, apie kurios Česlovas Gedgaudas kalba knygoje “Mūsų praeities beieškant”?!
    O įvairiausių kultūrų šaltiniuose minimi Saulės dievai – Pradžiapatis, Saulius, Agnis, Menas-Monas-Mienas (nuo liet. Mėnulis), Saliamonas (nuo liet. Saulė-Mėnulis). Mat būna Saulės ir Mėnulio valdymo laikotarpiai, kurie trunka apie 500 metų, kaip tai vyko nuo 1000 iki 500 m.pr.m.e. ir nuo 6-tojo iki 10-jo ą. O Herodoto minimas Egipto dievas Linas?! Ir t.t., ir t.t.
    O Mahatmos Gandžio pasakymas-“Lietuvių kalba senesnė už sanskritą” ko yra vertas?!
    O ko verta rusų kalbininkų akademikų Toporovo ir Ivanovo padaryta išvada -“slavų kalba yra kilusi lietuvių kalbos pokyčių išdavoje”!? Pagaliau, LIETUVIŲ KALBOS deka atrsti III ir IV Žemės judėjimai ir įminta 500 000 metų praeitis, kurią įvardija šumerų “Karalių sąrašas”!!! Ir t.t., it t.t.
    Ar po viso to dar galima kalbėti apie galimus LIETUVIŲ KALBOS kaitaliojimus ar “tobulinimus?! Už tai ateityje prakeiks mus ne tiktai mūsų-LIETUVIŲ bet ir PASAULIO kalbininkai!!!

    Atsakyti
  7. Saugokim kalbą says:
    6 m. ago

    Ačiū Gintarui už išmintingus žodžius, paguoda, kad dar ne visi suglobalėjo. Dar liko vyrų, kurie eitų ginti Kalbos, Lietuvos žemių, papročių, senolių tradicijų. Istorijos vingiuose dažnos okupacijos, kalbos silpninimas ir net uždraudimas. Šiandien laisva Lietuva, tačiau savo rankomis Kirkilai, šiaulienės, sabatauskai, mazuroniai, kubiliai parduoda gimtąją kalbą.

    Atsakyti
  8. Stai ta says:
    6 m. ago

    pamata ir bando išjudinti, ar bent akmenėli ištraukti, Lietuvos priesai.

    Atsakyti
  9. vabalas says:
    6 m. ago

    Valstybės pamatas yra iš žmonių prievarta atiminėjami pinigai. Kalba yra tik įrankis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 497; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
8
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

by Kristina Aleknaitė
2021 04 08
3
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Žvilgtelėję į pasaulio žemėlapį, turbūt nerastume nė vienos šalies, kur negyventų lietuvių. Pasaulyje veikia daugiau nei 210 užsienio lituanistinių mokyklų,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Bartas apie Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Kažin apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Bartas apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Bus pagerbtas pirmojo rusų okupantų nužudyto Lietuvos pasieniečio atminimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai