Šiuo metu elektrinių paspirtukų metas pačiame pike, ir draudikai fiksuoja ne tik paspirtukų naudotojų sužalojimus, bet ir atvejus, kai paspirtukai kliudo automobilius, kitą turtą ar tampa eismo įvykių dalimi. Didžiausio šalies draudiko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jau užregistruota 180 žalų, kuriose dalyvavo paspirtukai, o arti pusės jų buvo susiję su autoįvykiu arba sugadintu turtu. Žinovai atkreipia dėmesį – jei paspirtuko vairuotojas sužaloja kitą žmogų ar apgadina svetimą turtą, finansinė atsakomybė gali tekti jam pačiam.
Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ standartizuotos rizikos skyriaus vadovas, pastebi kad elektriniai paspirtukai jau tapo įprasta miestų judumo priemone. Vis dėlto kartu su jų teikiamu patogumu nemažėja ne tik traumų, bet ir kitų žalų atvejų.
„Didžiausią dalį su paspirtukais susijusių žalų vis dar sudaro traumos – šiemet per pirmąjį pusmetį jų fiksuota 100 atvejų. Žinoma, čia užfiksuotos tik tos situacijos, kai asmuo turėjo draudimą nuo traumų, tad realybėje skaičiai kur kas didesni. Ryškiausiai išaugo rankų ir kojų traumų skaičius: šiemet tokių atvejų registruota jau 49, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų skaičius siekė 30 atvejų“, – sako A. Gimbickas.
Žinovas atkreipia dėmesį − nors nuo šių metų pradžios, važiuojant elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, būtina dėvėti šalmą, galvos traumų skaičius per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, irgi išaugo nuo 2 iki 4.
Tačiau, pasak A. Gimbicko, vien sužalojimų statistika neatskleidžia viso paspirtukų rizikos paveikslo. Šiemet per pirmąjį pusmetį registruoti 36 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo paspirtukų vairuotojai, ir 15 atvejų, kai dėl paspirtukų buvo apgadintas kitas turtas. Pavyzdžiui, važiuojant paspirtuku vaikas atsitrenkė į namo sieną, dėl ko nutrupėjo dekoratyvinis tinkas. Šiuo konkrečiu atveju žala siekė 730 eurų. Dažnai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia ir patys paspirtukai.
Kas atlygins žalą, padarytą kito asmens turtui?
„Situacijų pasitaiko įvairių, tačiau neretai paspirtukais apgadinami kitų asmenų automobiliai. Pavyzdžiui, krisdamas vaikas įskėlė svetimo automobilio žibintą, kitu atveju paspirtuku atsitrenkta į automobilį ar nulaužtas jo veidrodėlis. Tokie incidentai gali atrodyti smulkūs, tačiau padaryta žala neretai siekia kelis šimtus ar net tūkstantį eurų“, – sako A. Gimbickas.
Pasak eksperto, sukėlus žalą trečiajam asmeniui, įvykio kaltininkas turėtų ją atlyginti. Jei kaltininkas neturi galiojančios asmens civilinės atsakomybės draudimo apsaugos – ją teks padengi iš savo kišenės.
„Dalį mikrojudumo priemonių privalu apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši prievolė galioja, kai elektrinio paspirtuko arba elektrinio dviračio didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h arba didžiausias grynasis svoris siekia daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis daugiau kaip 14 km/h. Tačiau dauguma kasdien gatvėse matomų paspirtukų į šią kategoriją nepatenka, todėl jų naudotojams svarbu patiems įvertinti asmens civilinės atsakomybės apsaugos poreikį“, – sako A. Gimbickas.
Jis pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog daugiausia su elektriniais paspirtukais susijusių žalų yra traumos, mikrojudumo priemonių vairuotojams patartina pasirūpinti ir asmens draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Ši draudimo rūšis numato išmokas patyrus sužeidimus, lūžius, traumas ar kitus nelaimingus atsitikimus.
Kokiu greičiu galima važiuoti paspirtuku?
Draudimo bendrovės atstovas primena, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Važiuojant elektrine mikrojudumo priemone, draudžiama viršyti 20 km/val. greitį, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu ar šaligatviu šalia pėsčiųjų – 7 km/val. greitį.
Visgi A. Gimbickas pabrėžia, kad saugus greitis ne visada sutampa su maksimaliu leistinu greičiu: „Įvykus incidentui su paspirtuku, svarbu užfiksuoti įvykio vietą, aplinkybes, padarytą žalą, pasidalinti kontaktais su nukentėjusiuoju ar kitais eismo dalyviais. Jei kyla ginčas dėl aplinkybių arba yra sužalotų asmenų, reikėtų kreiptis į policiją“.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
