Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2015 05 15 13:57
13
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ir svarstomame Tautos istorinės atminties įstatymo projekte ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Bet ar toks apibūdinimas pakankamai tiksliai nusako šios dienos esmę? Ar iš jo galima suprasti, kad būtent ši diena yra Lietuvos Respublikos pradžia?

Pirmoji Lietuvos Respublika paprastai apibrėžiama 1918–1940 metų chronologinėmis gairėmis. Lietuvos Respublikos įkūrimas istorijos vadovėliuose ir spaudoje dažniausiai tapatinamas su 1918 m. vasario 16-osios Aktu. Tačiau Vasario 16-osios akte pažymėta, kad „Lietuvos valstybės pamatus“ turi nustatyti Steigiamasis Seimas. Iš tiesų iki pat Steigiamojo Seimo sušaukimo Lietuvos valstybė nevadinta respublika, nes tokia ji ir nebuvo – tai buvo valstybė, kurios valdymo forma dar nebuvo nustatyta.

Tiesa, 1918-ųjų vasarą Lietuvos Taryba, nesulaukusi Steigiamojo Seimo sušaukimo, pati pabandė nustatyti Lietuvos valstybės santvarką. 1918 m. liepos 11 d. ji paskelbė apie Viurtenbergo hercogo Wilhelmo von Uracho išrinkimą Lietuvos karaliumi Mindaugo II vardu. Pasikeitus politinei padėčiai Uracho išrinkimas buvo atšauktas. 1918 m. lapkričio 2 d. priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, nebenumatantys monarcho institucijos. Ši Laikinoji Konstitucija vėl grįžo prie Vasario 16-osios akto nuostatos, kad „Lietuvos valdymo formą ir konstituciją“ nustatys Steigiamasis Seimas.

Steigiamojo Seimo rinkimai buvo surengti 1920 m. balandžio 14–15 d. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti ir tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsavimo teisę turėjo visi Lietuvos piliečiai, sulaukę 21 metų amžiaus. Rinkimų kampanija buvo „karšta“, o rinkėjų aktyvumas nepaprastai didelis – rinkimuose dalyvavo net 90 proc. visų turėjusių teisę balsuoti piliečių (682 291 asmuo). Balsuojama buvo už sąrašus, kuriuos galėjo siūlyti partijos ir nepartinės grupės – iš viso buvo įteiktas 31 sąrašas. Absoliučią daugumą vietų gavo krikščionių demokratų blokas (59 mandatus iš 112), po jų ėjo valstiečiai liaudininkai (29) ir socialdemokratai (12). Į Seimą nepateko Prezidento Antano Smetonos vadovaujama Tautos pažangos partija.

Steigiamojo Seimo sušaukimo dieną Kaunas pasitiko išpuoštas vėliavomis, gėlių ir žolynų girliandomis. Nuo ankstaus ryto Kauno katedroje vyko iškilmingos pamaldos, Žaliakalnyje buvo sodinami ąžuoliukai. Nors oficialus Seimo atidarymas Kauno miesto teatro rūmuose prasidėjo tik 18.15 val., dar tą pačią dieną Seimas spėjo priimti pirmuosius nutarimus. Buvo išrinktas Seimo Pirmininkas – juo tapo Aleksandras Stulginskis – ir vienbalsiai priimta tokia rezoliucija: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm“.

Taigi būtent 1920 m. gegužės 15 d. Lietuva per savo demokratiškai išrinktus atstovus pasirinko valstybės valdymo formą – demokratinę respubliką. Ta pati deklaracija galutinai patvirtino ir Lietuvos valstybės atkūrimo faktą, deklaruotą dar Lietuvos Tarybos. Ne atsitiktinai ir 1990 m. kovo 11-osios Akte Aukščiausioji Taryba pabrėžė, jog „Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas“.

Nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika, buvo įtvirtinta ir Steigiamojo Seimo 1920 m. birželio 10 d. priimtoje Laikinojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje bei 1922 m. rugpjūčio 1 d. – pirmojoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. Ši nuostata pažodžiui pakartota ir dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmajame straipsnyje, kurį 1991 m. vasario 9 d. plebiscito metu patvirtino 76 proc. visų Lietuvos piliečių.

Taigi ką mums reiškia ir ką turėtų reikšti Gegužės 15-oji? Ką labiau vertėtų prisiminti – ar tai, kad šią dieną Kaune tiesiog susirinko Steigiamasis Seimas, ar ką jis tą dieną susirinkęs nutarė – būtent, kad Lietuvos valstybė atkuriama „kaip demokratinė respublika“? Ar ne metas šią dieną pavadinti tikruoju jos vardu – Respublikos diena?

Respublikos diena kai kuriose šalyse yra svarbiausia ar viena iš svarbiausių valstybinių švenčių. Kai kur ji sutampa su Nepriklausomybės diena arba ją atstoja. Antai Italijoje Nepriklausomybės dienos nėra, o Respublikos diena švenčiama birželio 2 d. – 1946 m. tą dieną italai referendumu nutarė pereiti nuo monarchijos prie respublikos. Respublikos dieną greta Nepriklausomybės dienos oficialiai švenčia Portugalija (1910 m. spalio 5 d.), Malta (1974 m. gruodžio 13 d.), Indija (1950 m. sausio 26 d.) ir kai kurios kitos šalys. Šiose šalyse Respublikos diena yra nedarbo diena.

Nesakau, kad mums būtinai reikia dar vienos su valstybės istorija susijusios nedarbo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju Gegužės 15-ąją vertėtų vadinti Respublikos diena – tai būtų prasmingas akcento perkėlimas nuo Steigiamojo Seimo prie Lietuvos Respublikos, kurią jis steigė. Pats Steigiamasis Seimas dėl to neliktų šešėlyje – atvirkščiai, geriau suprasdami, kad jis galutinai pasuko Lietuvos valstybę respublikinės santvarkos keliu ir sukūrė jos teisinius pagrindus (Konstituciją ir svarbiausius įstatymus), geriau suprasime, kodėl šį Seimą verta prisiminti.

Šis straipsnis pirmą kartą skelbtas portale Omni.lt (dabar – Balsas.lt) 2006 m. gegužės 15 d. Čia skelbiama kiek aktualizuota jo versija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį
  2. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  3. V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)
  4. Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. fitkis says:
    6 m. ago

    Galbūt,. Kaip minėtina diena.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    6 m. ago

    Jau per smarkai atleiskite gal (ar vadžius ar pavadžius) ūkiškai;
    paprastai: kai nuo reiškinio reikšmingumo reikšmes nureikšmint
    siekiama, tai ir pernelyg “margų” raštų (kalbų) paleidžiama, kad
    …tuo margumynu … ? Na ką čia pasiekt. Ir sau, ir kitam atsakyt …keblu
    ypač,
    kai “tvojam” galia – “a k t u a l i z u o t a JO v e r s i j a”
    – tai Žmogui, lietuviui, lietuviškai (ir kalbant, ir mąstant) belieka
    …JO…

    Net apskliaudžiau iš… paskatų nuščiuvęs “kalbant ir mąstant”.
    Lietuvoje juk reikalinga viskas, ypač V A L S T Y B Ė J E, –
    ir respublika gali būti, ir diena (netgi naktis, – kaip muziejų…)
    ir netgi “Respublika”, ir baras, ir įmonė, ir…

    Bet išsimarginimų gal privengti derėtų,
    ypač
    kai už Sausio 13-osios pergalingojo aukų atminimo Laisvei įprasminimą,
    galime greta Vėlinių deramos grąžos lapkričio 2 d. už gan skystokas
    Gegužės 1 d. ir Rugpjūčio 15 d. įsiteisinti sau ir Pergalės, ir Vėlinių p a g a r b ą
    šventadienius aiškiau sumainius.

    Dargi:
    dėl Respublikos, tai mokytojai ir visa mokslo, kultūros bei pilietinė bendruomenė
    – Joną Basanavičių, – kaip pirmąjį atkurtosios Lietuvos V a l s t y b ė s vadovą įsivardytų!

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    6 m. ago

    Steigiamojo Seimo rinkimų, vykusių 1920 m. balandžio 14-15 d., metu nei Respublikos statuso, nei Prezidento institucijos Lietuvos valstybė dar neturėjo. Tačiau T.Baranauskas rašo, kad “Prezidento Antano Smetonos vadovaujama Tautos pažangos partija” į šį Seimą nepateko. Taigi nėra aišku kieno Prezidentu šių rinkimų metu galėjo būti A.Smetona (!?).
    Be to, 1918 m. vasario 16-osios aktu Nepriklausoma Lietuvos valstybė atkurta su sostine Vilniuje. Tačiau Steigiamasis Seimas 1920 m. gegužės 15 d. vyksta ne sostinėje, o Kaune, nors tuo metu Vilnius dar nebuvo Lenkijos okupuotas ar laikytinas kurios kitos šalies pasigrobtu (!?), ir jis priima rezoliuciją, kurioje “proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm“. Taigi, šioje rezoliucijoje jau neproklamuojama tai, kad Lietuvos valstybė “atstatyta” su sostine Vilniuje. Tai akivaizdus bandymas keisti Vasario 16-osios akto nuostatas – Steigiamasis Seimas vyksta ne sostinėje, priimtoje rezoliucijoje nėra tvirtinimo, kad valstybė yra „atstatyta“ su sostine Vilniuje. Beje, Steigiamojo Seimo organizavimas ir minėtos rezoliucijos rengimas be abejonės turėjo vykti A.Smetonos kaip Lietuvos Tarybos pirmininko vadovaujamas. Tad ar šis Vilniaus „stūmimas už Lietuvos ribų“ nėra A.Smetonos tų vėlesnių „tautiniškų“ intencijų reiškimosi užuomazgos, t.y. tų pačių, kurias jau būdamas Lietuvos Prezidentu išreišdavo sakydamas, kad jis „už lietuvišką Lietuvą“, ką galima būtų suprasti, kad yra už Lietuvą be laikytais nelietuviškais Vilniaus ir Klaipėdos.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      6 m. ago

      “Steigiamojo Seimo rinkimų, vykusių 1920 m. balandžio 14-15 d., metu nei Respublikos statuso, nei Prezidento institucijos Lietuvos valstybė dar neturėjo.”
      Hmm.. o šaltiniai skyriuje “Lietuvos Respublikos Prezidentai” rašo, kad “1919 04 04–1920 06 19 Antanas Smetona”.
      “Tačiau Steigiamasis Seimas 1920 m. gegužės 15 d. vyksta ne sostinėje, o Kaune, nors tuo metu Vilnius dar nebuvo Lenkijos okupuotas ar laikytinas kurios kitos šalies pasigrobtu (!?)” – o “laikraščiai rašo”, kad lietuvių kariuomenė į Vilnių įžygiavo tik, 1920 m. liepos 15 d.
      Kažkaip man čia “sąmokslo teorijom” kvepia – ką patvirtina ir tendencingos A. Smetonos požiūrio interpretacijos… 😉

      Atsakyti
      • Kažin says:
        6 m. ago

        Lietuvos valstybės kaip demokratinės respublikos statusas su Prezidento institucija jos valdžių sąrangoje buvo įtvirtinta Steigiamojo Seimo 1920 m. birželio 10 d. priimtoje Laikinoje Lietuvos valstybės konstitucijoje. Taigi, akivaizdu, kad 1919 metais būti dar nesamos Lietuvos Respublikos Prezidentu A.Smetona negalėjo.
        Kas dėl kariuomenės įžygiavimo į Vilnių kaip sostinę 1920 m. liepos 15 d., apie kurį “rašė laikraščiai”, matyt, buvo tik paradinio pobūdžio, kaip atgarsis to, kad 1920 m. liepos 12 d. su Sovietų Rusija buvo pasirašyta Taikos sutartis, kuria buvo pripažinta Lietuvos Nepriklausomybė ir nustatytos Lietuvai pripažintos atitinkamos – etnografinės buvusios carinės Rusijos daugiau nei pora šimtų metų valdytos lietuviškos teritorijos. Beje, apskritai tuo metu Nepriklausomybės dar buvo skelbiamos apsisprendimo teisių pagrindu, o ne šautuvu. Antai, Vasario 16-osios aktas Vilniuje buvo paskelbtas taip pat dar esant Vokietijos kariuomenei.
        O dėl tų “kvapų”, tai gal, greičiau jie užuodžiami dėl kokios slogos…, gi A.Smetonos politinį požiūrį – veiksmus paties valia interpretuoti kitaip, jeigu tam turėtume objektyvių – pirminiais šaltiniais patvirtintų faktų.

        Atsakyti
  4. Goda says:
    6 m. ago

    Gegužės 15 būtų tinkama šventė ne tai dėl istorinių politinių, bet ir dėl psichologinių ir rekreacinių priežasčių. Gegužės mėnesį gamta švenčia ir žmonėms būtinas laikas atitrūkti nuo darbų ir pasigrožėti pavasariu. Gegužės 15, žydint sodams, laikas tam tinkamas. Tinkamas laikas dainų šventėms ir kitokiems masiniams renginiams, tokia šventė tikrai vienytų žmones ir stiprintų tautos dvasią.
    Dabar gegužės mėnesį išeiginė tik gegužės pirmoji, per kurią nėra ką švęsti.

    Vasarą esančios šventės ne tokios laukiamos nes ir taip atostogų metas. Mindaugo karūnavimo diena ir Žolinės dėlto yra gana blankios. Aš už tai, kad švęstume pergalę prie Oršos, rugsėjo 8, arba Saulės mūšyje rugsėjo 22. Tinkamas laikas šventei, orai dar šilti renginiams lauke, žmonės jau grįžę iš atostogų, dirbantiems ir moksleiviams praverstų išeiginė diena prieš ilgus darbo ir mokslo metus. Vėlgi tokia šventė sudarytų sąlygas buvimui kartu ir vienytų žmones ir stiprintų tautos dvasią. Beje, rugsėjo 8 dar yra planuota Vytauto karūnavimo diena ir Šilinės.

    Išties mūsų šventės yra pakankamai nepalankiai pasiskirstę metuose – arba šaltuoju metų laiku, arba vasarą, atostogų metu. Balandžio – gegužės ir rugsėjo-spalio mėnesiais nėra švenčių.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 m. ago

      “Goda. ” Visą ,Tamstos, pasisakymą supratau , o va tokį keistą; “… istorinių politinių, bet ir dėl psichologinių ir rekreacinių priežasčių.” Širdingai, Tamstos, prašau. Jei nesunku , jei galima, jei sugebėsi. Visą tą , nuodėmingo vabalėlio, išskirtą eilutę – lietuviškai. Žemai lenkiuosi ….

      Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    6 m. ago

    Tokia šventinė diena galėtų būti, bet ar ne geriau būtų mums susikoncentruoti į svarbiausiąją dieną?
    Kuri būtų svarbiausia?
    Manau, kad liepos 15d.
    Tai ir didžiausio karo laimėjimo diena, tai, galų gale, tikra data – ne taip kaip nežinia kieno išmąstyta liepos 6, kurios, gal, ir būt nebuvo kaip valstybei reikšmingos datos.

    Atsakyti
  6. Vilnietis says:
    6 m. ago

    Manau, kad tikslinga atsisakyti išgalvotos Mindaugo karūnavimo dienos – liepos 6-osios šventimo ir jos vietoje Lietuvos valstybės (Respublikos) diena pasklabti gegužės 15 d.
    Iš tiesų – mūsų šalies pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: “Lietuvos” ir “Respublika”. Ir abu jie viendai svarbūs. Atimti iš ūsų Respubliką (pvz, pervadinant ją kokia “karalyste”) yra tas pats, kaip kad panaikinti patį Lietuvos valstybingumą.

    Tad švęskime gegužės 15 d. – Lietuvos Respublikos dieną!

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 m. ago

      Būtų neišmintinga: nes respublika yra tik valstybės valdymo forma, o pati Lietuvos valstybė atsirado anksčiau – net iki 1009m., nes tada Lietuva, o ir valstybė (nes kitaip nebūtų išsilaikiusi) jau buvo.
      Kas kita, kad istorikai nesugeba rasti to daiktinių įrodymų.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        6 m. ago

        Apie kokius daiktinius įrodymus, Tamsta . Kai Lietuvos žemėje, po pajungimo lenkų ‘božnicai” šeimininkavo “jėzujitų ordinas”. Tai anie viską sudegino, sunaikino, kas galėjo priminti Mūsų TAUTOS tūkstančių metų praeitį. Ar ne taip ? T. Baranauskai.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          6 m. ago

          Niekas to nežino.

          Atsakyti
  7. Žilvytis Šaknys says:
    10 mėn. ago

    Tomai atmintina diena galima skelbti, bet ne švente. Manau, kad su valstybės įvykiais susijusių švenčių dauginimas nėra pozityvus reiškinys. Jau ir taip turime tris tokias šventes. Daug jaunimo jų net nesugeba atskirti. Daugeliui tai bus nedarbo diena. Atlikau tyrimus ir Bulgarijoje, kur tokių švenčių daugiau negu Lietuvoje. Net ir vyresni žmonės prisipažino, kad pas juos per daug nepriklausomybės dienų, kad jie net negalintys paaiškinti vienos ar kitos šventės reikšmės. Ne visi žmonės istorikai. Pirma išmokime švęsti Vasario 16, Kovo 11 ir Liepos 6.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Mitingas „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“, Vilnius, Lukiškių aikštė, 2021 m. vasario 16 d. | T. Baranausko nuotr.

T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji

2021 02 16
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

LGRTC darbuotojai: Esame pajėgūs patys spręsti problemas įstaigos viduje

2021 02 05
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

2020 12 28
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Paskutinė Kęstučio kova ir mirtis (video)

2020 12 26
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Seimas įsteigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą

2020 12 24
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Patrankos ir derybos dėl krikšto – du Kęstučio ginklai (video)

2020 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • (Ne)Kaunietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas
  • Turint skolininkų – svarbiausia per ilgai nedelsti
  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1551; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 994; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 792; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 787; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 656; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 654; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
10
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji

by Tomas Baranauskas
2021 02 16
9
Mitingas „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“, Vilnius, Lukiškių aikštė, 2021 m. vasario 16 d. | T. Baranausko nuotr.

Istoriko Tomo Baranausko kalba, pasakyta 2021 m. vasario 16 d. mitinge „Vasario 16-oji: už mano ir Tavo konstitucines Žmogaus teises!“...

Skaityti toliau

LGRTC darbuotojai: Esame pajėgūs patys spręsti problemas įstaigos viduje

by daiva
2021 02 05
3
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Vasario 4 d.  61 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojas kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir Seimo komitetus....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • (Ne)Kaunietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Nustebino? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
Nemuno deltoje vyko paukščių stebėsena

Nemuno deltoje vyko paukščių stebėsena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai