Prieš dešimtmetį su bičiuliu Antanu Kulakausku pasiūlėme Vilniaus tarybai įamžinti sostinėje vieno šviesiausių Lietuvos partizanų – Juozo Lukšos-Daumanto atminimą: pavadinti skverą, esantį tarp Savanorių prospekto ir Simono Konarskio gatvių, jo vardu.
Būtent šiose vietose 1946-ųjų gruodžio 28-ąją Daumantas su draugais demaskavo Erelį – MGB agentą Juozą Markulį. Būtent pro šią vietą Daumantas daug kartų keliavo iš Vilniaus į susitikimus su Lietuvos partizanais…
Būtent ši centrinė miesto erdvė – greta Jono Basanavičiaus, Zigmanto Sierakausko gatvių – jau turi simbolinės vertės: ji pažymėta lietuvių kovos už laisvę ženklu.
Vilniaus miesto taryba mūsų pasiūlymui pritarė ir 2016-aisiais pavadino skverą tarp Savanorių ir Konarskio gatvių Juozo Lukšos-Daumanto vardu. Liko jame sukurti deramą atminimo ženklą.
Bet keitėsi Vilnių tvarkantys politikai. Savivaldos rinkimus sostinėje laimėjusi Tėvynės sąjunga ankstesnės Tarybos sprendimą atšaukė ir Daumanto vardu pavadino vietą, kurioje būta kagėbyno, kurioje stovėjo „MGB vila“. Būtent čia sovietų saugumas apgyvendino Daumantą, čia spendė spąstus Lietuvos partizanų vadams.
Apie šią vietą pats Daumantas rašė: „Erelis man pranešė, kad jo rūpesčiu aš gavau atskirą vilą Kalvarijose… <…> Įėjęs pro duris, pasijutau kaip pasakoje. Visur buvo šilta, jauku, virtuvėje jautei arbatos aromatą…“
Šiandien buvusio kagėbyno vietoje – Daumanto atminimui skirta „medinį namelį primenanti skulptūra“.
O Daumanto vardo netekęs skveras Savanorių ir Konarskio gatvių sankirtoje ir vėl tapo „tarybinių partizanų“ skveru. Būtent toks jis buvo padarytas 1986-aisiais, skvero pakraštyje pastačius tikrai menišką Rimanto Dauginčio paminką „Lakštingala“, skirtą raudonųjų partizanų ryšininkui – Petro Cvirkos apsakymo herojui.
Taigi Petro Cvirkos paminklas Vilniuje su fanfaromis nugriautas, bet raudonųjų partizanų pagerbimo vieta stropiai saugoma.
Tikrai neraginau ir neraginu griauti Dauginčio „Lakštingalos“. Likęs Daumanto skvero nuošalėje tarp medžių jis būtų iškalbingas sovietinio laiko liudininkas…
Bet Tėvynės sąjungos šiandien vykdoma Vilniaus atminties politika mus kviečia dėti gėles buvusio kagėbyno vietoje ir toliau pagarbiai minėti už Lietuvos okupaciją kovojusius raudonuosius partizanus…
Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras
