Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo. Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.
Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį.
„Kad valstybės įsipareigojimas puoselėti istorinę atmintį nebūtų vien tušti žodžiai ar tik fragmentiškai bei atsitiktinai valstybės dėmesio susilaukianti veikla, labai svarbus ir sveikintinas sprendimas yra Tautos istorinės atminties įstatymo numatytas už šią politiką atsakingos institucijos sukūrimas. Tautos istorinės atminties taryba, kurioje būtų atstovaujami mokslininkai, visuomenininkai ir valstybės pareigūnai, pagaliau būtų atsakinga už darbą, kurio niekas iki šiol sistemingai nedirbo […]“, – teigiama viešame istorikų kreipimesi.
Lietuvos istorikai taip pat pažymi, jog stebisi dalies piliečių dėl šio įstatymo skleidžiama dezinformacija apie tariamai juo sudaromas sąlygas „cenzūrai“, tariamą norą paneigti „atminčių įvairovę ir dialogą“. Anot kreipimosi autorių, visos istorikų akademinės bendruomenės vardu tokią poziciją viešai paskelbę nacionalinio istorikų komiteto nariai nepagrįstai leido sau kalbėti visų Lietuvos istorikų vardu ir Tautos istorinės atminties įstatymo klausimu tikrai neatstovauja Lietuvos istorikų daugumos pozicijos, nors klaidinančiai prisiėmė tokį vaidmenį.
„Tokiuose pareiškimuose įžvelgiame ne daugiau, kaip tik norą „atminčių įvairovę“ tariamai padidinti, eliminuojant iš jos valstybinį matmenį, visai Tautai svarbias istorines gaires reliatyvistiškai prilyginant tokioms „istorinėms atmintims“, kurios neigia pačius Lietuvos valstybės pagrindus. Tokioje plotmėje nebelieka skirtumo tarp, pavyzdžiui, valstybės reiškiamos pagarbos Sausio 13-osios aukoms ir marginalinių pareiškimų, kad „savi šaudė į savus“, tarp Vasario 16-osios minėjimo ir pareiškimų, kad Lietuvos Respublikos atkūrimas buvęs „klaida“, tarp okupacijų aukų atminimo ir okupacijų neigimo. Priėmus tokią logiką, Valstybė turėtų išvis nusišalinti nuo istorinės politikos formavimo, net to, kas buvo fragmentiškai daroma iki šiol“, – dėstoma pareiškime.
Tautos istorinės atminties įstatymą Seimas ketina svarstyti balandžio 7 d. plenariniame posėdyje.
Kreipimąsi pasirašė: Romaldas Adomavičius, Paulius Bakanas, Tomas Baranauskas, doc. Dr. Romas Batūra, dr. Povilas Blaževičius, Juozas Brazauskas, hum. m. dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Alvydas Butkus, prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Gintaras Dručkus, doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, Mjr. Gintautas Jakštys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, dr. Aušra Jurevičiūtė, doc. dr. Romualdas Juzefovičius, doc. dr. Deimantas Karvelis, prof. Kazys Napoleonas Kitkausas, prof. dr. Libertas Klimka, doc. dr. Vida Kniūraitė, Petras Maksimavičius, hum. m. dr., prof. Aušrinė Martišiūtė-Linartienė, prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Mindaugas Nefas, prof. dr. Juozas Skirius, Valdas Striužas, dr. Gintautas Surgailis, akad. Prof. Antanas Tyla, dr. Audronė Veilentienė, dr. Manvydas Vitkūnas.
Susiję straipsniai:
- V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį
- Garsūs Lietuvos mokslininkai ir menininkai ragina vienytis ir apginti Tautos teisę į referendumą
- G.Songaila. Ar turime nacionalinę istorinės atminties politiką?(audio)
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
- Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Pašnekesys Seime: Kokią Lietuvos ir Europos istorinę atmintį formuosime dabartiniame geopolitiniame kontekste? (tiesioginė transliacija)
- Kauniečiai aptarė pilietinio-patriotinio ugdymo klausimus
- Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“
- Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai
- Lenkijos ir Lietuvos studentai Lenkijos-Lietuvos akademijoje ieškos bendrumų
- G. Songaila. Prieš 70 metų žuvo Lietuvos Prezidentas A.Smetona
- R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
- V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)
- Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus (nuotraukos, video)
- Iškiliausius lietuvius ir lietuvių vienybę įamžins iniciatyva „Lietuvos skydas“
- T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
- Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
- Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
- T. Baranauskas. Sąjūdis kryžkelėje: pareiškimas prieš Lietuvos išpardavimą
Bumblauskininkai ir nikžentaičiai mano, kad jie vieni žino istorinę tiesą, kuri menkina Lietuvos valstybingumą ir tarnauja kaimyninėms šalims. Smagu, kad yra tautiškai susipratusių istorikų, garbingų moksli atstovų, kurie laiku ištarė, kad Tautos istorinės atminties įstatymas turi būti priimtas kuo greičiau.
Tikėkime, kad Seimo nariai išgirdo, kad nereikės visuomenei ateiti prie Seimo durų balsavimo dieną.
Žinant mūsų istorikų nevienareikšmiškus požiūrius, kol nebus aiškiai išdėstyta tai, ką norima keisti, kol nebus pateiktas projektas įstatymo priėmimas remiantis vien politizuotomis užuominomis, nedera.
Artimąją (paskutinįjį šimtmetį) Lietuvos istoriją būtina palikti ateinančioms kartoms. Neleiskime jos klastoti dar labiau, kol, galutinai patys sau ir mūsų ainiams galvas susuksime.
Dabartiniai gi mūsų istorikai privalo atsigręžti į ikikrikščioniškąją- ikimindauginę mūsų praeitį, kol mūsų kaimynai jos dar galutinai nepasisąvino!!! Už tai mūsų ainiai mums ne tiktai kad neatleis bet su laiku ir prakeiks!!!
Šioje grupėje, pasivadinusioje žinomais šalies istorikais, žinomi nevienareikšmiški įvairių amžių, įvairių įvykių vertinimai, kurių sankirtoje nulemtų labiau tautiškais besiskelbiantieji, kurių rašiniai žinomi pagal kaimynų apmokamas programas bei pagal jų vertinimus. Dėl ikimindauginės mūsų praeities Basanavičius yra labai aiškiai, moksliškai pagrindęs kelią iš protėvynės, deja „žinomi šalies istorikai“ prie indoarijų civilizacijos labai nedrąsūs.
ar galėtų ir visi žmonės pasirašinėti?
Kaip veikia lietuvių nutautinimo mechanizmas mokykloje ? Viskas, kas susieta su ISTORINĖS ATMINTIES formavimu, vetuojama terminu “POLITIZUOTA”. Gudrus, klastingas būdas legaliai plauti lietuviams smegenis Lietuvos mokyklose, gėdinga nutautėjimo situacija visoje švietimo sistemoje. Nesubrandinsim mokykloje Lietuvos gynėjų. Ne bet kas ir ne bet kaip gali dirbti atsakingą darbą mokyklos klasėje, švietimo ir mokslo ministerijoje. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.
Streikas:
,,mechanizmas, ISTORINĖS, formavimu, vetuojama terminu “POLITIZUOTA”, legaliai, situacija, sistemoje, klasėje, ministerijoje”.
Gal išmok tas kalbas, kurių žodžius vartoji…